Tarptautiniame „EnviroMood“ simpoziume – apie aplinkos įtaką smegenims ir psichikos sveikatai

Kaip aplinka veikia mūsų smegenis ir psichikos sveikatą? Ar nuolatinis, bet nedidelis stresas gali būti toks pat pavojingas kaip stiprūs sukrėtimai? Šie ir kiti klausimai bus nagrinėjami tarptautiniame simpoziume „EnviroMood“, kuris vyks gegužės 14 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC).

Pasak vienos iš renginio organizatorių VU GMC profesorės Urtės Neniškytės, šiandien vis daugiau dėmesio skiriama ne tik biologiniams, bet ir aplinkos veiksniams, formuojantiems psichikos sveikatą.

„Kai kalbame apie aplinką, tai nėra vien medžiai ar asfaltas. Aplinka susideda iš daugybės komponentų – tai žmonės aplink mus, santykiai, kaip su mumis bendraujama, ar turime darbą, kaip mums sekasi. Kitaip tariant, tai visa mūsų kasdienybė, kuri veikia mus nuolat, net jei to nepastebime“, – aiškina mokslininkė.

Netikėtumas kaip rizikos veiksnys

Vienas iš tyrimų aspektų – nenuspėjamos aplinkos poveikis. Mokslininkai nustatė, kad nuolatinis neapibrėžtumas gali turėti stiprų poveikį emocinei būsenai.

Eksperimentuose su gyvūnais naudojamas modelis, kai aplinka tampa neprognozuojama: nedideli, bet nuolat besikeičiantys trikdžiai sukelia ilgalaikį stresą.

„Gyvūnas niekada nežino, kas nutiks. Ir būtent tas nenuspėjamumas, o ne tik, kaip galėtume manyti, stiprus neigiamas poveikis sukelia į depresiją panašius simptomus“, – pasakoja mokslininkė.

Anot jos, ilgalaikis „smulkus“ stresas gali būti ne mažiau pavojingas nei vienkartiniai, bet stiprūs sukrėtimai.

Depresija – ne tik „cheminis disbalansas“

„EnviroMood“ simpoziume daug dėmesio bus teikiama neuroplastiškumui, t. y. smegenų gebėjimui keistis ir prisitaikyti. Būtent šis gebėjimas, pasak mokslininkės, yra glaudžiai susijęs su depresija.

„Yra žinoma, kad depresija susijusi su sumažėjusiu neuroplastiškumu. Tai matome tiek elgesio, tiek molekuliniu lygmeniu“, – sako prof. U. Neniškytė.

Kitaip tariant, smegenys tampa mažiau lanksčios – sunkiau prisitaiko prie pokyčių, o tai gali pagilinti psichologinius sunkumus.

Naujos kartos terapijos depresijai gydyti

Simpoziume bus aptariamos ir naujos depresijos gydymo kryptys. Kadangi tradiciniai antidepresantai ne visada veiksmingi, vis daugiau dėmesio skiriama alternatyviems metodams, be to, siekiama geriau suprasti, kaip galima veikti smegenų plastiškumą.

Šių atsakymų ieškoma keliais lygmenimis – nuo pacientų iki gyvūnų modelių ir net pavienių neuronų. „Mes naudojame vadinamąją atvirkštinę transliaciją – pradedame nuo to, ką matome žmonėse, tada modeliuojame tai gyvūnuose ir ląstelėse, kad suprastume mechanizmus“, – aiškina prof. U. Neniškytė.

Toks požiūris leidžia ne tik geriau suprasti depresiją, bet ir kurti tikslesnius gydymo sprendimus. Šiame kontekste vis dažniau kalbama ir apie naujas terapines kryptis.

Tarp perspektyvių krypčių – tokios medžiagos kaip esketaminas ar psilocibinas. Tyrimai rodo, kad kartu su psichoterapija jos gali reikšmingai palengvinti simptomus ilgam laikui.

Į simpoziumą kviečiami mokslo bendruomenės nariai ir specialistai, tačiau jo tema aktuali ir plačiajai visuomenei. Todėl gegužės 14 d. dalis „EnviroMood“ simpoziume dalyvaujančių mokslininkų kartu su kitais VU atstovais susitiks VU diskusijų klubo renginyje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Renginio metu bus galima išgirsti ekspertų įžvalgas ir užduoti klausimus.

Daugiau informacijos rasite čia.