VU MIF profesorė V. Dagienė pelnė Vilniaus miesto mokslininkų premiją

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė Valentina Dagienė pelnė Vilniaus miesto mokslininkų premiją. Šis įvertinimas jai skirtas už nuopelnus gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslų srityje.

Premija skiriama Vilniaus miesto mokslininkams už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus šalies ir tarptautiniu mastu, novatoriškas mokslines idėjas ir jų įgyvendinimą bei sklaidą Vilniaus mieste. Prof. V. Dagienės veikla reikšmingai prisidėjo prie informatikos mokslo ir ugdymo stiprinimo Lietuvoje ir už jos ribų.

Mokslinį kelią nulėmę mokytojai ir autoritetai

Profesorė ne kartą yra pabrėžusi, kad jos pačios kelią į mokslą nulėmė stiprūs mokytojai, autoritetai ir dar mokykloje atsiradęs smalsumas pažinti pasaulį giliau.

„Sąmoningas mokslininkės kelias prasidėjo nuo to, kad turėjau puikų vadovą ir mokytoją profesorių Gintautą Grigą, kuris gebėjo suburti jaunų mokslininkų komandą, rodė uždegantį pavyzdį, koks įdomus informatikos mokslas, kiek daug naujo galima nuveikti“, – sako prof. V. Dagienė.

Baigdama studijas VU, ji iš pradžių svarstė rinktis matematikos kryptį – profesorę traukė logika, argumentavimas ir teoriniai dalykai. Tačiau būtent pažintis su profesoriumi G. Grigu paskatino atsigręžti į informatiką.

„Manęs netraukė technika, didelės skaičiavimo mašinos. Tačiau tuo metu fakultete dėstantis G. Grigas supažindino su informatikos mokslo įdomybėmis. Ėmiau domėtis programavimo kalbomis, jų sintakse, semantika, kompiliatorių kūrimo principais“, – prisimena profesorė.

Smalsumas kurti ir spręsti sudėtingus uždavinius ją lydėjo dar mokyklos metais. „Man labai patiko ne tik spręsti, bet ir kurti įvairius uždavinius, rebusus. Dar mokydamasi mokykloje kūriau matematikos olimpiadinius uždavinius, juos net spausdino užsienio žurnalai“, – pasakoja ji.

Svarbų vaidmenį jos gyvenime suvaidino ir mokyklos mokytojai. Ypač profesorė išskiria savo matematikos mokytoją Dorą Tallat-Kelpšienę. „Mokydamasi Varnių vidurinėje mokykloje turėjau puikią matematikos mokytoją, kuri nuolatos padėjo, duodavo sudėtingesnių, įdomesnių uždavinių. Noras tyrinėti, ieškoti, suprasti giliau atsirado dar mokykloje ir, žinoma, mokytojų, kurie skatino ir palaikė entuziazmą, dėka“, – sako prof. V. Dagienė.

Prof. Valentina Dagienė. VU MIF archyvo nuotr.

Informatikos ugdymo stiprinimas Lietuvoje

Pasak profesorės, Lietuva turi išskirtinę informatikos ugdymo istoriją, kuria galima pagrįstai didžiuotis. Informatikos mokymas mūsų šalies mokyklose pradėtas anksčiau nei daugelyje Europos valstybių, todėl Lietuva šioje srityje ilgą laiką buvo tarp lyderių.

„Šiemet Lietuvoje turėtume švęsti informatikos mokymo Lietuvos mokyklose penkiasdešimtmetį. Tai ilgas, stebinantis kelias – tuo galime didžiuotis, esame išskirtiniai Europoje“, – teigia ji.

Profesorė primena, kad svarbūs sprendimai buvo priimti dar praėjusio amžiaus pabaigoje. 1986 m. Lietuvoje paskelbtas privalomas informatikos mokymas 10 ir 11 klasėse, parengti ir išversti vadovėliai, pradėti rengti mokytojai. Didelę reikšmę turėjo ir Neakivaizdinė jaunųjų programuotojų mokykla, kuri ne vieną dešimtmetį ugdė talentingus moksleivius ir skatino domėjimąsi programavimu.

Vienas svarbiausių prof. V. Dagienės profesinio kelio tikslų buvo sistemingai stiprinti informatikos vietą Lietuvos švietime.

„Šaliai atgavus nepriklausomybę, labai reikėjo inovatyvaus, sisteminio požiūrio diegiant informacines technologijas į mokyklas. Reikėjo informatikos didaktikos tyrimų, mokytojų ugdymo, tyrimais grįstos metodikos ir mokomosios medžiagos. Pradėjome darbuotis“, – prisimena profesorė.

Jos teigimu, tuo metu buvo svarbu ne tik aprūpinti mokyklas technologijomis, bet ir kurti visą ugdymo sistemą – rengti mokytojus, metodinę medžiagą, atnaujinti programas ir formuoti naują požiūrį į informatiką kaip savarankišką discipliną.

Ji pabrėžia, kad ilgą laiką reikėjo įrodyti informatikos edukologijos svarbą akademiniame pasaulyje.

„Reikėjo daug pastangų, beveik dešimtmečio, įtikinti, kad informatikos integravimas su edukologija irgi yra mokslas, gali būti daromi moksliniai tyrimai, rašomi straipsniai, ginamos disertacijos“, – sako prof. V. Dagienė.

Profesorės darbai prisidėjo prie to, kad šiandien informatikos ugdymas Lietuvoje suvokiamas plačiau – kaip kūrybiškumo, problemų sprendimo, algoritminio ir informatinio mąstymo ugdymas.

Jaunosios kartos ugdymas

Svarbi profesorės veiklos dalis – jaunosios kartos mokslininkų ir mokytojų ugdymas. Ji didžiuojasi, kad jos išugdyti doktorantai savo žinias perduoda mokiniams Lietuvos mokyklose.

„Labai didžiuojuosi, kad du iš mano išugdytų doktorantų sėkmingai dirba mokytojais – Bronius Skūpas Vilniaus licėjuje ir Eglė Jasutė Vilniaus jėzuitų gimnazijoje. Gera matyti, kaip jie mokslinių tyrinėjimų idėjas perteikia mokiniams“, – teigia profesorė.

Kalbėdama apie šiandienos iššūkius, mokslininkė pabrėžia kūrėjų ugdymo svarbą: „Vis daugiau šaliai reikia naujų technologijų kūrėjų ir kūrybiškų taikytojų.“ Anot jos, šiuolaikinėje mokykloje svarbiausia ne vien technologijų naudojimas, bet ir gebėjimas jas kurti.

„Didžiausi šalių pokyčiai atnaujinant informatikos turinį siejami su informatinio mąstymo ugdymu ir informatikos turinio pertvarkymu akcentuojant skaitmeninio turinio kūrimą – būtent kūrimą, ne naudojimą.“

Tarptautinė iniciatyva „Bebras“ ir mokslo sklaida

Profesorė yra viena ryškiausių informatikos ugdymo tyrėjų Lietuvoje. Jos vardas siejamas su informatinio mąstymo sklaida, programavimo ugdymo stiprinimu mokyklose ir tarptautiniu konkursu „Bebras“, kuris suburia moksleivius iš daugelio pasaulio šalių.

„Išaugintas informatikos ir informatinio mąstymo konkursas „Bebras“ sulaukia dėmesio įvairiose šalyse. Bet ir reikalauja nuolatinio, vos ne kasdienio dėmesio – ir naujus uždavinius reikia kurti, ir programuoti, ir mokomąją medžiagą rengti, ir padėti naujai prisijungusioms šalims“, – teigia profesorė.

Tarp reikšmingiausių savo darbų prof. V. Dagienė išskiria ir tarptautinį mokslo žurnalą „Informatics in Education“. Per daugiau nei du dešimtmečius žurnalas tapo prestižiniu leidiniu pasaulyje ir subūrė stiprią tarptautinę mokslininkų bendruomenę.

Įvertinimas svarbus Vilniui ir Lietuvai

Pasak profesorės, Vilniaus miesto mokslininkų įvertinimas jai turi ir asmeninę reikšmę. „Daugiau kaip pusę amžiaus gyvenu Vilniuje, daug brangių vietų ir žmonių čia, labai jį myliu, tad gauti premiją iš mylimojo – gera širdyje“, – sako laureatė.

Prof. V. Dagienė pabrėžia, kad Vilnius jai visuomet buvo kultūros, mokslo, idėjų ir įvairių žmonių miestas, ir priduria, kad toks įvertinimas siunčia svarbią žinią visuomenei: „Tai ženklas, kad Vilnius vertina ne tik verslą, bet ir mokslinius pasiekimus, mato jų svarbų indėlį į miesto ir visuomenės raidą.“

Anot jos, premija kartu skatina jaunus žmones rinktis mokslo kelią Lietuvoje.