Teisės psichologija

Priėmimo sąlygos ir reikalavimai

Stoti į magistrantūros studijas gali asmenys, iki stojimo įgiję universitetinio bakalauro laipsnį.

Stojant į pasirinktą magistrantūros studijų programą, visą susijusią informaciją galima rasti šioje Konkursinio balo sandaros lentelėje:

- pirmiausia, kurių studijų krypčių absolventai gali stoti į konkrečią magistrantūros programą;

- studijų dalykus, kuriuos stojantieji privalo būti išklausę. Jeigu kai kurie dalykai nėra išklausyti, tai galima padaryti sudarius laisvojo klausytojo sutartį su fakultetu, į kurio magistrantūros studijas pretenduojama;

- formulę, kaip bus skaičiuojamas konkursinis balas ir kokia jo sudėtis;

- pažymas, kurias būtina pristatyti stojant.

Studijų programos planas

Studijų programos tikslas - parengti aukštos kvalifikacijos teisės psichologus, turinčius naujausių psichologijos, teisės ir kriminologijos žinių sistemą, profesinių uždavinių sprendimo ir mokslinio tyrimo darbo įgūdžius, išmanančius tyrimo metodus ir turinčius statistinių rezultatų apdorojimo įgūdžius bei savo veikloje besivadovaujančius psichologo etika pagrįstomis profesinėmis vertybėmis.

Studijų programa yra tarpdalykinė, jungianti psichologijos studijas su teisės ir kriminologijos problematika.

Teisės psichologijos programa skirta psichologijos bakalaurams, siekiantiems psichologijos žinias ir įgūdžius pritaikyti šiose srityse: teisėsaugos ir nusikaltimų tyrimo; teismo psichologinių ekspertizių atlikimo, nusikaltimų bei asocialaus elgesio prevencinių programų kūrimo ir įgyvendinimo; resocializacijos darbo organizavimo ir įgyvendinimo, nusikaltimų aukų ir teisėtvarkos pareigūnų konsultavimo.

Numatomi studijų rezultatai (studijų programos siekiniai)

Teisės psichologijos magistras išmano teisinę sistemą ir jo darbą reguliuojančius įstatymus; turi žinias apie teisės pažeidėjus ir nusikaltimų aukas, asocialaus elgesio raidą ir jį aiškinančias teorijas; turi specialias žinias ir praktinius įgūdžius, skirtus nusikaltimams tirti ir teismo psichologinėms ekspertizėms atlikti; geba teikti išvadas baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose; geba atlikti asmens psichologinį įvertinimą, apimantį jo individualius, amžiaus, raidos ypatumus, būsenas bei gebėjimus. Pavyzdžiui, kaltinamųjų, liudytojų ir nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų psichinės būklės įvertinimas, siekiant nustatyti jų gebėjimą dalyvauti teismo procese; liudytojo parodymų įvertinimas; vaiko gebėjimo išreikšti savo nuomonę įvertinimas ir kt.; geba atlikti nuteistųjų elgesio psichokorekciją, resocializaciją, prognozuoti jų elgesį; geba konsultuoti nukentėjusiuosius nuo nusikalstamų veikų ir nuteistuosius; geba konsultuoti, mokyti ir atrinkti teisėsaugos pareigūnus ir pan.

Tolimesnių studijų galimybės

Studijos psichologijos ar kitos krypties doktorantūroje, jei atitinka stojimo sąlygas bei reikalavimus.