Kaip suprasti ir keisti savo finansinius įpročius?

Apie finansinį raštingumą dažniausiai galvojame kaip apie gebėjimą sudaryti biudžetą, investuoti ar suprasti mokesčius. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad vien techninių žinių apie savo finansų valdymą nepakanka, nes mūsų finansinius sprendimus veikia ne tik racionalus mąstymas, bet ir emocijos, ankstesnės patirtys, socialinis spaudimas bei psichologinis atsparumas. Todėl sveikas santykis su pinigais formuojasi ten, kur susijungia finansų žinios, gebėjimas valdyti stresą, neapibrėžtumą, riziką ir atpažinti savo pačių mąstymo klaidas.

Finansinis raštingumas – daugiau nei gebėjimas skaičiuoti

Tradiciškai finansinis raštingumas apibrėžiamas kaip gebėjimas suprasti pagrindines finansų sąvokas, planuoti pajamas ir išlaidas ir priimti pagrįstus sprendimus dėl taupymo ar skolinimosi. Tačiau realybėje net ir gerai informuoti žmonės dažnai elgiasi neracionaliai: pervertina savo galimybes, atidėlioja ilgalaikį planavimą arba pasiduoda impulsyviems sprendimams.

Elgsenos ekonomika paaiškina, kad žmonių finansinį elgesį veikia vadinamieji kognityviniai šališkumai – baimė prarasti, bandos efektas ar per didelis pasitikėjimas savimi. Tai reiškia, kad finansinis raštingumas apima ne vien tik klausimą, „ką daryti“ su pinigais, bet ir „kodėl mes dažnai elgiamės ne taip, kaip planuojame“. Priimant finansinius sprendimus ypač svarbus psichologinis atsparumas – gebėjimas prisitaikyti prie sunkumų, išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir nepasiduoti spaudimui. Finansiniame gyvenime jis ypač svarbus krizių metu: netikėtos pajamų netektys, infliacija, rinkų svyravimai ar asmeniniai gyvenimo pokyčiai dažnai sukelia stiprų stresą. Žmonės, pasižymintys didesniu psichologiniu atsparumu, yra linkę rečiau priimti impulsyvius finansinius sprendimus, geriau toleruoti riziką ir neapibrėžtumą, greičiau atsitiesti po finansinių nesėkmių ir ilgiau laikytis finansinių planų. Tai rodo, kad psichologinis atsparumas veikia kaip „vidinis amortizatorius“, padedantis finansų žinias paversti nuosekliu elgesiu.

Šis atsparumas glaudžiai susijęs su mūsų emocijomis ir tuo, kaip mūsų santykis su pinigais formuojasi nuo pat vaikystės. Pirmosios pamokos apie pinigus dažnai išmokstamos stebint tėvų elgesį, girdint jų požiūrį į skolą, taupymą ar „sėkmę“. Vieniems pinigai nuo mažens siejasi su saugumu, kitiems – su baime ar nuolatiniu trūkumu. Vėliau šį santykį smarkiai veikia socialinė aplinka, pavyzdžiui, lyginimasis su bendraamžiais, socialinių tinklų kuriami vartojimo standartai, visuomenės normos.

Emocijos, tokios kaip gėda, kaltė ar baimė, gali tapti kliūtimi atvirai kalbėti apie finansus ir ieškoti pagalbos. Todėl finansinio raštingumo ugdymas, ypač jaunų žmonių, turėtų apimti ne tik skaičiavimą ar planavimą, bet ir emocinį sąmoningumą – gebėjimą atpažinti savo jausmus, susijusius su pinigais, ir juos valdyti.

Kaip elgesį su pinigais lemia finansinis asmenybės tipas?

Vilniaus universiteto studentai paskaitose apie psichologinius sprendimų, susijusių su asmeniniais finansais, ypatumus pildė Adriano Furnhamo sukurtą dominuojančio finansinio tipo klausimyną, kurio atsakymai atskleidė, kaip studentai vertina pinigus – kaip saugumo, kaip galios, kaip meilės ar kaip laisvės išraišką.

Šie vertinimai daro didelę įtaką tam, kaip mes kasdien tvarkomės su pinigais – kaip planuojame asmeninį biudžetą, reaguojame į nuolaidas, priimame sprendimus ar patiriame finansinį stresą. Supratę, kuris finansinis asmenybės tipas mums būdingiausias, galime pasirinkti strategijas, derančias su mūsų pasaulėžiūra, o ne reikalaujančias nuolatinės kovos su savimi.

Iš klausimyno atsakymų paaiškėjo, kad net 73 proc. respondentų svarbiausia vertybe laiko saugumą (31 proc. – grynasis tipas, 42 proc. – kombinuota kartu su kitais tipais). Šiems žmonėms beveik nereikia mokytis taupyti, veikiau priešingai, jie dažnai nerimauja, kad pinigų nepakaks, taupo gyvenimo kokybės sąskaita, sunkiai ryžtasi išlaidoms net būtiniausiems dalykams ir jautriai reaguoja į kainų kilimą ar ekonominį neapibrėžtumą. Todėl jiems siūloma išlaidas vertinti kaip prevenciją, o ne kaip riziką (pavyzdžiui, kokybiški batai šiandien gali reikšti mažesnes sveikatos išlaidas ateityje). Be to, jiems būtų naudinga nusistatyti nedidelę mėnesio sumą, kurią galima išleisti nejaučiant kaltės, arba taupymui skirti atskirą sąskaitą. Tai padeda mažinti įtampą ir saugo nuo emocinio perdegimo.

Tuo tarpu 61 proc. studentų (14 proc. – grynasis tipas, 47 proc. – kartu su kitais tipais) labiausiai vertina finansinę laisvę. Jie nemėgsta sudarinėti biudžeto, paklusti taisyklėms, dažnai „apdovanoja“ save, rečiau galvoja apie ilgalaikius padarinius. Tokiems žmonėms rekomenduojama į biudžetą žiūrėti ne kaip į suvaržymą, bet kaip į žemėlapį, saugantį jų ateities pasirinkimus. Pavyzdžiui, sąrašas „pirkti vėliau“ leidžia išlaikyti laisvės pojūtį ir sumažinti apgailestavimą dėl impulsyvių sprendimų. Taupymą siejant su būsimomis patirtimis ir taupymo sąskaitas pavadinant siektinais tikslais (pavyzdžiui, kelionės, poilsis, mokslo fondas) galima ne tik keisti nuostatas, bet ir neprisipirkti nereikalingų daiktų.

48 proc. studentų (9 proc. – grynasis tipas, 39 proc. – kartu su kitais tipais) pinigus vertina kaip meilės  kitiems ir sau išraišką. Didžiausi jų iššūkiai – emocinis ir impulsyvus išlaidavimas, nemokėjimas pasakyti „ne“ artimiesiems, pirkimai, kylantys iš kaltės jausmo, didelės išlaidos per šventes ar išpardavimus. Tokiems žmonėms būtų naudinga atskirti meilę nuo pinigų – užuot manius: „Jei nenupirksiu – būsiu savanaudis“, galvoti: „Mano dėmesys ir buvimas yra svarbiau nei daiktai.“ Verta ieškoti nefinansinių rūpesčio formų – laikas, dėmesys, patirtys ar rankų darbo dovanos mažina finansinį spaudimą. Tam gali padėti ir „dovanojimo biudžeto“, t. y. tam tikros sumos per mėnesį, skyrimas dovanoms ar pagalbai kitiems – tai leistų tiesiog sustoti ir nesijausti kaltam. Be to, žinant, kad stiprios emocijos dažnai skatina išlaidas, verta jas įvardinti („Aš dabar labai laimingas“, „Aš nenusivylęs savimi“, „Man dabar liūdna“) ir atidėti pirkimą, kol emocijos nuslūgs. 

Bottom of 33 proc. studentų (kartu su kitais tipais) pinigus vertina kaip galios išraišką. Tokiems žmonėms išlaidos yra statuso, sėkmės ar kompetencijos demonstravimas. Jie dažnai pernelyg pasitiki savo sprendimais, siekdami išlaikyti įvaizdį gali įklimpti į skolas. Valdant finansus jiems itin naudinga 24 valandų taisyklė – prieš perkant nebūtiną daiktą palaukti vieną dieną ir tik tuomet apsispręsti, ar pirkinys tikrai reikalingas. Tikroji finansinė galia – tai gebėjimas atsisakyti nereikalingų pirkinių, o ne demonstruoti juos. Galiausiai, tam tikra suma statuso palaikymo išlaidoms turi būti skiriama, bet svarbu aiškiai nusistatyti ribas.

Kas mums trukdo planuoti savo finansus?

Nė vienas finansinis asmenybės tipas nėra geresnis už kitą, o dažnai pasitaiko ir kelių tipų kombinacija. Sunkumų kyla ne dėl to, kaip mes vertiname pinigus, o dėl nesąmoningų elgesio modelių, kurie lemia mūsų kasdienius sprendimus. 

Kokios mąstymo klaidos mums trukdo priimant finansinius sprendimus? Viena dažniausių – skubos ir dirbtinai sukurta trūkumo iliuzija. Pardavėjai dažnai skatina veikti greitai, pavyzdžiui, skelbdami, kad „liko tik 3 vnt.“, „pasiūlymas galioja 2 val.“ ar „šiuo metu peržiūri 18 žmonių“. Esant spaudimui mūsų kritinis mąstymas silpnėja, o sprendimai priimami instinktyviai. Užuot mąstę racionaliai, mes susitelkiame į tai, kad galimybė „tuoj dings“. Psichologiniai tyrimai rodo, kad tokiu atveju pervertiname pasiūlymą ir nuvertiname galimus neigiamus padarinius – nuo nereikalingų išlaidų iki vėliau kylančio nusivylimo ar kaltės jausmo. Todėl svarbu stabtelėti ir paklausti savęs: „Kas mane skubina – realus poreikis ar spaudimas?“

Kita klaida – pirkti čia ir dabar, atidėlioti skolos grąžinimą, kai trumpalaikis malonumas atrodo svarbesnis nei ilgalaikė nauda. Laiko perspektyvos suvokimas formuojasi dar vaikystėje. Tai įrodo Standfordo universitete atliktas klasikinis zefyro eksperimentas: jame dalyvaujantys vaikai galėjo suvalgyti priešais juos padėtą zefyrą arba palaukti ir vėliau gauti iškart du zefyrus. Vaikai, sugebėję atsispirti momentinei pagundai ir išlaukę antrojo zefyro, suaugę pasižymėjo ne tik geresniais mokslo rezultatais, buvo sveikesni, bet ir priimdavo racionalesnius finansinius sprendimus. Šią mąstymo klaidą galima mažinti siejant taupymą su konkrečiu, emociškai patraukliu ilgalaikiu tikslu.

Kita dažna mąstymo klaida – konformizmo poveikis. Matydami užrašus „populiariausias pasirinkimas“ ar „visi jau prisijungė“, dažnai įsivaizduojame, kad ir mums reikia pirkti. Mes pasiduodame konformizmui, kai galvojame, kad kiti žino geriau, kai nenorime išsiskirti iš kitų ar suklysti. Nesėkmingo įsigijimo atveju galime pasiguosti, kad „ne aš vienas toks“. Mūsų noru priklausyti grupėms naudojasi finansinių piramidžių kūrėjai. Jie sąmoningai kuria sėkmės, masiškumo ir bendruomeniškumo iliuziją: dalijamasi tariamomis istorijomis, pabrėžiama, kiek žmonių jau prisijungė. Tokiose situacijose sprendimas dažnai grindžiamas ne faktais ar rizikos vertinimu, o baime likti nuošalyje. Psichologiniai tyrimai rodo, kad kai sprendimą priimame remdamiesi tuo, ką daro kiti, mes rečiau klausiame savęs esminių klausimų: ar suprantu, kaip tai veikia? Ar tai atitinka mano finansines galimybes ir tikslus? Užuot tai darę, pasitikime kolektyvine nuomone, kuri gali būti klaidinga.

Kai mes vis tęsiame ankstesnio sprendimo nulemtą nenaudingą veiklą vien todėl, kad „jau tiek investuota“, darome nesusigrąžinamų išlaidų klaidą. Tai nutinka, kai praeityje patirtos išlaidos ima lemti dabartinius sprendimus, nors racionaliai vertinant jos jau nebegali būti susigrąžintos. Dažnai taip pasielgiame su nenaudojamomis sporto klubų narystėmis, nereikalingomis prenumeratomis ar paslaugomis, kurios nebeatneša vertės. Psichologiškai mums sunku pripažinti, kad sprendimas nepasiteisino – tai kelia nusivylimą, gėdos ar kaltės jausmą. Tačiau kartodami nenaudingą sprendimą mes tik didiname nuostolį – kiekvienas papildomas mėnuo ar mokėjimas tampa nauja kaina už vengimą pripažinti klaidą. Finansinis sąmoningumas šiuo atveju reiškia gebėjimą atskirti praeities išlaidas nuo dabartinių pasirinkimų ir drąsą savęs paklausti: „Jei šiandien reikėtų spręsti iš naujo, ar aš tai rinkčiausi?“

Sveikas santykis su pinigais nereiškia maksimalaus taupymo ar nuolatinio pelno siekimo. Jis pirmiausia reiškia sąmoningumą, pusiausvyrą ir gebėjimą priimti sprendimus, atitinkančius asmenines vertybes. Tai prasideda nuo finansinio savęs pažinimo – refleksijos, kokias nuostatas, susijusias su pinigais, turime ir kokiose situacijose esame linkę elgtis impulsyviai. Ne mažiau svarbūs ir streso valdymo įgūdžiai: finansų planavimas turi būti neatsiejamas nuo psichologinių įrankių – nuo emocijų reguliavimo iki didelių tikslų skaidymo į mažus, įgyvendinamus žingsnius. Galiausiai būtina normalizuoti finansines klaidas – jos yra neišvengiama mokymosi dalis, todėl turėtų būti vertinamos kaip patirtis, o ne kaip asmeninė nesėkmė. Tik taip finansiniai sprendimai tampa ne baimės ar kaltės jausmu grįstu elgesiu, bet brandžiu, vertybėmis paremtu pasirinkimu.

Kitus žurnalo „Spectrum“ tekstus skaitykite čia.

Šis tekstas yra žurnalo „Spectrum“ dalis, todėl jo platinimas, kopijavimas ar kitoks naudojimas galimas tik gavus redakcijos sutikimą