Visi esame skirtingi: kodėl svarbu kurti įtraukią translyčių asmenų sveikatos priežiūrą?

Balandį Vilniaus universiteto (VU) Medicinos mokslo centre translyčių asmenų teisių gynėjas ir švietėjas Benas Greene'as (JAV) skaitė paskaitą „Best Practices for Transgender Inclusive Healthcare“ („Geroji translyčių asmenų įtraukios sveikatos priežiūros praktika“). Klausytojams jis pasakojo apie didžiausias visuomenės baimes, susijusias su translytiškumu, ir patarė, kaip sukurti tokiems asmenims saugią aplinką gydytojo kabinete.

Ar patogiai jaučiamės „savo kėdėje“?

Paskaitos pradžioje B. Greene'as aptarė biologinės lyties, lyties disforijos, euforijos bei kitas sampratas ir su jomis susijusius klaidingus įsitikinimus. Jis pabrėžė, kad realybė yra sudėtingesnė nei įprasta binarinė – dviejų lyčių – sistema: egzistuoja su žmogaus lytimi siejamų bruožų įvairovė, genetinė, reprodukcinės sistemos įvairovė, unikalios žmonių patirtys ir fiziniai bruožai. 

Naudodamas analogiją su kėde, kurioje kiekvienas sėdime, B. Greene'as aiškino lytinės tapatybės suvokimą: tai, kaip patogiai jaučiamės „savoje kėdėje“, t. y. savo kūne ir biologinėje lytyje, padeda suprasti, kaip suvokiame savo tapatybę. Paskaitoje aptartos su translytiškumu susijusios baimės, vyraujančios visuomenėje. Viena iš jų – nerimas dėl didelės tapatybių įvairovės: kaip atsiminti, nepasimesti? B. Greene'as teigė, kad, kaip ir bendraujant su visais žmonėmis, nebūtina mėgti tuos pačius dalykus, nebūtina būti ekspertais, giliai suprasti procesus – svarbu gerbti kitą žmogų ir priimti jo ar jos tapatybę kaip bet kurią kitą savybę ar bruožą.

Paskaitoje trumpai aptartos medicininės tranzicijos priemonės: brendimo blokatoriai, hormoninė terapija, chirurgija. Atkreiptas dėmesys į visuomenėje paplitusią dezinformaciją, susijusią su šių priemonių taikymu.

Tyrimai apie LGBTQ+ bendruomenės saugumą ir patirtis sveikatos priežiūros sistemoje

Paskaitoje B. Greene'as atkreipė dėmesį, kad viena iš didžiausių translyčių asmenų patiriamų problemų – baimė eiti pas gydytoją. Translyčiai asmenys prisipažįsta bijantys, kad su jais bus netinkamai elgiamasi, jie negaus reikiamo gydymo. Daugelis jų teigia sveikatos priežiūros sistemoje susiduriantys su išankstinėmis nuostatomis, sulaukiantys netinkamų klausimų, neretai jų simptomai siejami su tapatybe, hormonų terapija ir pan. Tai lemia, kad pacientai nutyli svarbią medicininę ar asmeninę informaciją, kartais – ir visiškai vengia kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų arba netgi patiria sveikatos problemų: ima vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, suserga depresija, juos kamuoja priklausomybės.

B. Greene'as atkreipė dėmesį į statistinius duomenis, rodančius didėjantį skaičių žmonių, kurie save identifikuoja kaip LGBTQ+. Taip pat pastebima, kad daugiau žmonių gali atskleisti savo tapatybę, jei nustojame juos bausti už tam tikrus bruožus, nes jie jaučiasi saugiau.

Svarstyta, kokios yra bendravimo su translyčiais asmenimis ribos ir kokius klausimus galime jiems užduoti konsultacijų metu. B. Greene'as patarė vengti klausimų, nesusijusių su paciento būkle ar skirtų tik asmeniniam smalsumui patenkinti.

VšĮ „Mamos už LGBTQplius vaikus“ organizacijos vadovė Lina Plieniūtė, VU MF Edukacinių kompetencijų skyriaus vadovės ir VU Lygių galimybių koordinatorių tinklo narė doc. Rūta Vosyliūtė, translyčių asmenų teisių gynėjas ir švietėjas Ben Greene ir VšĮ „Mamos už LGBTQplius vaikus“ projektų vadovė Rūta Trumpickienė. VU Medicinos fakulteto archyvo nuotr.

Gydytojas, kuriuo galima pasitikėti

B. Greene'as kvietė pradėti kurti svetingas, saugias, jaukias aplinkas sveikatos priežiūros sistemoje, pavyzdžiui, naudoti paciento pageidaujamus kreipinius, atitinkančius jo tapatybę, reikšti jam paramą, palaikymą, būti atsargiems atskleidžiant jautrią informaciją, ypač kalbant su artimaisiais. Anot jo, itin svarbu edukuoti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojus. Situacijos, kai gydytojai nėra susidūrę su translyčių asmenų sveikatos priežiūros klausimais ir nežino, kaip elgtis su tokiais pacientais, gali turėti pasekmių paciento sveikatai. Gydytojai turėtų būti susipažinę su šia problematika ir mokėti formuluoti klausimus, susijusius su gydymo paslauga, pavyzdžiui: ką turiu žinoti, kad galėčiau atlikti procedūrą? 

Taip pat rekomenduota netraktuoti visų translyčių pacientų vienodai, nepulti daryti išvadų, nes visi žmonės yra labai skirtingi ir ieško, renkasi, kas jiems geriausia. Siūlyta kreipti dėmesį ir į terminiją, kurią vartojant pacientas jaučiasi patogiai ir kuri leidžia susikalbėti. Rekomenduota visuomet pirmiausia paklausti paciento, kaip galima jam padėti, ir nedaryti išankstinių prielaidų.

B. Greene'as teigė, kad dar viena svarbi kryptis – turėti nuorodų apie erdves ir priemones, prieinamą informaciją, literatūrą ir jas suteikti translyčiams pacientams, kad šie galėtų gauti reikiamą paramą.

Tyrimais siekiama nustatyti iššūkius

Po paskaitos vykusios diskusijos metu B. Greene'as atsakė į susirinkusių VU Medicinos fakulteto bendruomenės narių ir kitų paskaitos dalyvių klausimus apie šeimos požiūrį į translyčius asmenis ir tranziciją, apie visuomenės dezinformaciją ir baimes. Domėtasi, kokios galimos brendimo blokatorių vartojimo pasekmės ir teisinis reguliavimas, kokių galima tikėtis hormonų terapijos pasekmių bei rezultatų. Taip pat kelta klausimų dėl specializuotos sveikatos priežiūros translyčiams galimybių. Klausytojai teiravosi, kaip gydytojams empatiškai komunikuoti.

Pasak VU MF Edukacinių kompetencijų skyriaus vadovės ir VU Lygių galimybių koordinatorių tinklo narės doc. R. Vosyliūtės, Lietuvoje pacientų teisės yra ginamos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnyje apibrėžtomis normomis: „Pagal šį įstatymą, paciento teisės negali būti varžomos dėl jų lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar kitokiais pagrindais, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, nepažeidžiant bendrųjų žmogaus teisių principų. Taigi asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys specialistai turėtų būti susipažinę su šiais reikalavimais ir laikytis įstaigų pagarbaus bendravimo elgesio rekomendacijų.“ 

Docentė pasakojo, kad Lietuvoje atliekami tyrimai, siekiant nustatyti LGBTQIA+ asmenų patiriamus iššūkius ir sveikatos priežiūros specialistų pasirengimą priimti šiuos pacientus. Vienas tokių pavyzdžių –  Higienos institute atliekamas tyrimas apie sveikatos priežiūros specialistų žinias, nuostatas ir patirtį, teikiant paslaugas LGBTQIA+ asmenims.

B. Greene'o paskaita – teminių diskusijų ciklo apie translyčių asmenų įtrauktį dalis. Šis diskusijų ciklas remiamas pagal Baltijos–Amerikos dialogo programą „Critical Conversation Series on Transgender Inclusion“, kurią įgyvendina VšĮ „Mamos už LGBTQplius vaikus“, gavusi Baltijos–Amerikos laisvės fondo (BAFF) finansavimą.

Paskaitos įrašą kviečiame žiūrėti čia.