Prasidėjo nominacijų teikimas 2026 m. apdovanojimams už reikšmingą indėlį į atvirąjį mokslą
  • 2026 m. birželio 22 d.
  • VU Biblioteka

Prasidėjo nominacijų teikimas 2026 m. apdovanojimams už reikšmingą indėlį į atvirąjį mokslą

Vilniaus universitetas kviečia teikti nominacijas 2026 m. apdovanojimams už reikšmingą indėlį į atvirąjį mokslą. Kasmetinių apdovanojimų tikslas – įvertinti bendruomenės narius, kurie savo veikla prisideda prie atvirojo mokslo plėtros, atvirumo principų įgyvendinimo ir atvirumo kultūros stiprinimo universitete. Paraiškas galima teikti iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Laimėtojai bus paskelbti spalio mėnesį ir apdovanoti atminimo ir piniginiais prizais.

Atvirasis mokslas siekia užtikrinti, kad mokslinės žinios, tyrimų duomenys ir rezultatai būtų kuo atviresni, prieinamesni ir plačiau panaudojami. Tokia praktika stiprina mokslo skaidrumą, skatina bendradarbiavimą tarp skirtingų sričių tyrėjų ir padeda įveikti visuomenei aktualius iššūkius.

Kviečiame akademinius ir neakademinius darbuotojus, doktorantus ir tyrėjų komandas teikti savo kandidatūras arba nominuoti kolegas, kurie 2025–2026 mokslo metais (nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.) reikšmingai prisidėjo prie atvirojo mokslo plėtojimo Vilniaus universitete.

Šiais metais paraiškos bus vertinamos trijose kategorijose.

  1. Atvirumas ir tarptautiškumas mokslinėje veikloje

Apdovanojimai skiriami tyrėjams ar jų grupėms, kurie savo kasdieniame darbe nuosekliai vadovaujasi atvirojo mokslo principais ir aktyviai dalyvauja tarptautinėje mokslinėje veikloje. Kandidatai vertinami už atvirą dalijimąsi tyrimų duomenimis, metodika ir programinės įrangos kodu, taip pat už mokslinių rezultatų skelbimą atvirosios prieigos platformose, saugyklose ir tarptautiniuose žurnaluose:

  • Duomenų, metodų ir kodo atvirumo apimtis ir kokybė – tyrimų duomenų, metodologijų ir programinės įrangos kodo skelbimas tam skirtose atvirosios prieigos platformose ir talpyklose.

  • Atvirųjų publikacijų matomumas – mokslo darbų publikavimas atvirosios prieigos žurnaluose arba archyvuose, publikacijų skaičius, cituojamumas. 

  • Tarptautinio bendradarbiavimo veiksmingumas – įsitraukimas į tarptautinius projektus, tinklus ar partnerystes, paremtas atvirumo principais: bendrų publikacijų skaičius, atvirųjų duomenų rinkinių kiekis, taikomi atvirieji mokslo tyrimų metodai. 

  • Tarptautinis mokslinės veiklos pripažinimas – pranešimai tarptautinėse konferencijose, dalyvavimas tarptautinėse programose, apdovanojimai, tarptautinio cituojamumo augimas. 

  • Atvirumo kultūros puoselėjimas – kolegų įtraukimas į atvirąsias praktikas, gairių rengimas, mentorystė ir tarptautinių standartų diegimas universitete ir už jo ribų. 

  1. Visuomenės įtraukimas į mokslą

Apdovanojami projektai ir iniciatyvos, skatinančios aktyvų visuomenės įsitraukimą į mokslo procesą – nuo duomenų rinkimo iki rezultatų interpretavimo – arba užtikrinančios prasmingą, etišką ir prieinamą mokslo sklaidą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu:

  • Piliečių mokslas (citizen science– visuomenės dalyvavimas renkant, analizuojant ar interpretuojant duomenis; dalyvių skaičius, jų demografinė ir socialinė įvairovė, įsitraukimo lygis ir tarptautinis aspektas (dalyvaujantys asmenys ar partneriai iš kitų šalių, naudojamos tarptautinės platformos).

  • Mokslo komunikacijos efektyvumas – iniciatyvos, stiprinančios mokslinį raštingumą ir pasitikėjimą mokslu; pritaikymas įvairioms tikslinėms grupėms, prieinamumas ir grįžtamasis ryšys.

  • Etiškas ir įtraukus tyrimo dizainas – duomenų privatumo, atstovavimo įvairovės ir prieinamumo užtikrinimas; skaidrus informuotų asmenų sutikimas, duomenų apsauga ir rezultatų prieinamumas patiems dalyviams.

  1. Atvirojo mokslo poveikis 

Apdovanojami moksliniai tyrimai, projektai ir iniciatyvos, kurių metu taikant atvirojo mokslo principus buvo pasiektas pamatuojamas poveikis mokslui, visuomenei, politikai ar ekonomikai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu:

  • Nuoseklus atvirojo mokslo principų taikymas – projekto skaidrumas visais etapais (atviri duomenys, metodika, rezultatai); ar atvirumas integruojamas nuo pradžių, o ne taikomas tik galutiniams rezultatams.

  • Mokslinis poveikis – citavimo rodikliai, metodologijų perėmimas, naujų tyrimų krypčių formavimasis, tarptautinis pripažinimas.

  • Poveikis švietimui ir socialinis poveikis – atvirųjų mokymosi išteklių ar kitos atvirosios medžiagos taikymas ugdymo procese ir visuomenės švietime; naudotojų skaičius, pritaikymas kitose institucijose ir indėlis į mokslo populiarinimą.

  • Politinis ir teisinis poveikis – tyrimų ar duomenų integravimas į teisės aktų, strategijų ar politikos formavimą.

  • Ekonominis ir politinis poveikis – atvirų sprendimų, metodų ar duomenų pritaikymas praktikoje, viešajame sektoriuje ir versle; naujų darbo vietų, bendradarbiavimo modelių ar atvirųjų inovacijų kūrimas (orientuojantis ne į produktų uždarumą, o į atvirųjų metodologijų plėtrą).

  • Projekto sklaida – paminėjimas nacionalinėje ir tarptautinėje žiniasklaidoje, cituojamumas ir mastas, projekto rezultatai, kuriais naudojasi tikslinė auditorija.

Paraiškos teikiamos užpildant šią formą. Pildydami paraiškos formą pateikite išsamų nominuojamo asmens ar komandos indėlio aprašymą, pridėkite papildomą medžiagą, pagrindžiančią indėlį (nuorodas, publikacijas, atsiliepimus). Laimėtojai bus paskelbti Tarptautinės atvirosios prieigos savaitės metu (spalio 19–25 d.) ir apdovanoti atminimo ir piniginiais prizais. Detalesnę informaciją apie vertinimo kriterijus ir konkurso sąlygas rasite čia.

Paraiškų teikimo terminas: iki 2026 m. rugsėjo 30 d.

Kasmetinio apdovanojimo už reikšmingą indėlį į atvirąjį mokslą įsteigimas yra viena iš Vilniaus universiteto atvirojo mokslo politikos gairių įgyvendinimo plane 2023–2028 m. numatytų veiklų. Konkursą organizuoja Vilniaus universiteto biblioteka, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamentas bei Komunikacijos ir rinkodaros skyrius.

Kilus klausimų, maloniai prašome kreiptis į Gitaną Naudužienę el. paštu gitana.nauduziene@mb.vu.lt.