Ar hormoninė kontracepcija veikia smegenis?

„Vartojant hormoninę kontracepciją neretai tikima, kad tai metodas, veikiantis tik reprodukcinę sistemą. Dažnai net nepagalvojama, kad poveikis gali būti sisteminis ir apimantis visą kūną. Todėl pagrindinis mūsų tyrimo klausimas: koks gi yra poveikis smegenims, jeigu hormonų receptorių ten yra labai daug, o hormonų pusiausvyra pasikeičia?“ – sako prof. Ramunė Grikšienė.

Hormoninės kontracepcijos sąsajas su smegenų veikla nagrinėjančių Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkių prof. R. Grikšienės, dr. Rimantės Gaižauskaitės ir dr. Ingridos Zelionkaitės tyrimai rodo, kad kontracepcija nėra vien ginekologijos tema: keičiant hormonų pusiausvyrą organizme, svarbu atsižvelgti ne tik į reprodukcinę sistemą, bet ir į tai, kaip hormoniniai pokyčiai veikia emocijų apdorojimą, dėmesį bei kognityvines funkcijas, kurios neatsiejamos nuo smegenų veiklos.

Kaip hormonai susiję su smegenimis? 

Kad suprastume, kodėl hormoninė kontracepcija siejama ne tik su reprodukcija, svarbu prisiminti vieną biologinį principą: hormonai organizme cirkuliuoja kraujyje ir veikia ten, kur yra jų receptorių. Lytinėse liaukose pagaminti hormonai pasiekia įvairius audinius – ir smegenys nėra išimtis.

Prof. R. Grikšienė atskleidžia, kad smegenyse yra randama pagrindinių lytinių hormonų receptorių: „Daug šių receptorių aptinkama hipokampe – smegenų struktūroje, susijusioje su atmintimi, erdvine orientacija ir emocijomis. Tyrimai rodo, kad jame yra estrogenų, progesterono ir androgenų receptorių.“

Be hipokampo, hormonų receptorių randama ir prefrontalinėje (prieškaktinėje) žievėje – smegenų srityje, atsakingoje už sprendimų priėmimą, pasekmių numatymą, darbinę atmintį ir sąmoningą emocijų vertinimą. Hormonų receptorių gausu ir pogumburyje, kuris reguliuoja ne tik reprodukciją, bet ir reakciją į stresą, augimą, metabolizmo greitį, taip pat migdoliniame kūne, siejamame su emocijomis ir automatiniu atsaku į jas. 

Hormonų ritmas: ką keičia kontracepcija?

Natūralus menstruacinis ciklas – tai nuolat kintanti hormonų sistema. „Natūralaus ciklo metu hormonų lygiai keičiasi: vienose ciklo fazėse jie būna žemi, kitose – aukšti“, – sako prof. R. Grikšienė. Mokslininkės teigimu, šie svyravimai svarbūs ne tik reprodukcinei sistemai – tai viso organizmo hormoninis fonas. 

Moksliniuose tyrimuose ciklo fazės dažnai pasirenkamos labai apgalvotai – tam, kad būtų galima palyginti skirtingas hormonines būsenas. Pavyzdžiui, ankstyvoji folikulinė fazė (menstruacijos ir kelios dienos po jų) išsiskiria tuo, kad estrogeno ir progesterono lygiai joje yra žemi. „Dėl to ši fazė dažnai naudojama kaip kontrolinė. Jeigu į tyrimą norima įtraukti moteris, bet nėra tikslo detaliai analizuoti ciklo, saugiausia pasirinkti būtent šią fazę, ji lengvai „paskaičiuojama“, nes tiesiogiai susijusi su pirma menstruacijų diena, be to, joje pagrindinių lytinių hormonų fonas yra santykinai stabilus ir žemas“, – aiškina prof. R. Grikšienė.

Vartojant kontracepciją, šis ciklas pasikeičia. „Natūraliame cikle hormonai svyruoja ir veikia visą kūną bei smegenis, o vartojant hormoninę kontracepciją, kuri slopina kiaušidžių veiklą, natūralių hormonų lygis visada išlieka žemas. Kai moteris gauna sintetinių hormonų – dažniausiai tabletėmis kartą per dieną, tuomet sintetinių hormonų lygis svyruoja kitaip: išgėrus tabletę padidėja, vėliau krinta, ir taip kartojasi. Tai nėra natūralūs svyravimai ir jie neatitinka natūralaus ciklo“, – pasakoja tyrėja.

Kontracepcija moteris veikia skirtingai

Hormoninė kontracepcija pagal sudėtį skirstoma į sudėtinę (kombinuotąją) ir turinčią tik progestino. „Populiariausia kombinuotoji hormoninė kontracepcija yra tabletės, kuriose yra dviejų tipų hormonų: sintetinio „estrogeno“ ir sintetinio „progesterono“. Sintetinis „progesteronas“ vadinamas progestinu“, – patikslina mokslininkė. 

Tyrėjos pabrėžia, kad skiriasi ne tik kontracepcijos forma (tabletės, spiralė ar kt.), bet ir veikliosios medžiagos. Būtent dėl to moterų patirtys naudojant kontracepciją gali būti labai įvairios. „Progestinai yra skirtingi. Šie skirtumai pasireiškia skirtinga sąveika su natūralių hormonų receptoriais: kai kurie gali būti net dešimt kartų stipresni už natūralų progesteroną, todėl jų poveikis bus daug stipresnis“, – sako prof. R. Grikšienė. Anot jos, suprasti progestinų poveikį svarbu ir todėl, kad jie gali sąveikauti ne tik su progesterono receptoriais: „Progestinai gali veikti ir kitų hormonų bei neuronešiklių receptorius, pavyzdžiui, androgenų, estrogenų ar gliukokortikoidų (kortizolio), serotonino, tokiu atveju poveikis visam kūnui ir smegenims dar labiau išsiplečia.“

Pasak dr. R. Gaižauskaitės, svarbus ir progestinų androgeniškumas bei antiandrogeniškumas: „Androgeniniai progestinai gali jungtis prie androgenų (testosterono) receptorių ir juos aktyvuoti, o antiandrogeniniai taip pat jungiasi, tačiau kaip tik slopina androgeninį poveikį.“ Tokie skirtumai paaiškina ir tai, kodėl vieni preparatai dažniau siejami su tam tikru poveikiu odai ar plaukuotumui, o kiti – ne. Ši sudedamųjų dalių įvairovė tampa svarbi ir tada, kai bandoma vertinti ne tik kūno reakcijas, bet ir galimą skirtingą poveikį smegenų veiklai.

Mokslininkės tyrė darbinę atmintį, erdvinį mąstymą ir emocijas

Siekdamos suprasti, kaip hormoninė kontracepcija gali veikti smegenis, Vilniaus universiteto mokslininkės pasirinko atlikti įvairius tyrimus, kurie apima tiek žmogaus elgesį, tiek smegenų reakcijas. Jos lygino moteris natūralaus ciklo fazėse, moteris, vartojančias geriamąją hormoninę kontracepciją, ir moteris su hormonine gimdos spirale, o palyginimui įtraukė ir vyrų grupę.

Tyrimų dalyviai atliko kognityvines užduotis, susijusias su erdviniu mąstymu ir darbine atmintimi, taip pat emocines užduotis, skirtas emocijų apdorojimui ir reguliavimui įvertinti. Be užduočių rezultatų, mokslininkės registravo ir papildomus rodiklius – smegenų aktyvumą ir akių judesius. Tad buvo ne tik fiksuojamas galutinis atsakymas, bet ir stebimas pats informacijos apdorojimo procesas: kur krypsta dėmesys, kaip reaguojama į emocinius stimulus ir kiek pastangų gali prireikti reguliuojant emocijas.

Darbinę atmintį mokslininkės vertino pokyčio aptikimo užduotimi: dalyviams trumpam buvo parodomos 3 arba 4 raidės, šiek tiek palaukus raidės buvo parodomos dar kartą – arba tokios pačios, arba šiek tiek pakeistos. Dalyvių užduotis buvo atsakyti, ar antrasis raidžių rinkinys sutampa su pirmuoju, ar ne. „Bendro grupės efekto nematėme, tačiau skirtumus pastebėjome tada, kai atminties krūvis padidėjo“, – sako dr. R. Gaižauskaitė.

Šie skirtumai išryškėjo tada, kai reikėjo įsiminti keturias raides: moterys, kurioms buvo ankstyvoji folikulinė fazė, užduotį atliko prasčiau nei geriamąją hormoninę kontracepciją vartojančios dalyvės. „Viena iš galimų interpretacijų – hormoninis fonas gali būti labiau susijęs su darbinės atminties efektyvumu būtent tada, kai užduotis tampa sudėtingesnė ir priartėja prie žmogaus darbinės atminties talpos ribos“, – svarsto tyrėja. 

Eksperimento užduoties sąlyga – ne mažiau svarbi nei rezultatas

Vienas iš paplitusių lyčių stereotipų apie kognityvinius gebėjimus – kad vyrai geriau orientuojasi erdvėje. Moksliniuose tyrimuose šis klausimas dažnai tikrinamas pasitelkiant erdvines užduotis, o viena iš klasikinių yra vadinamoji vaizdų sukimo mintyse (angl. mental rotation) užduotis. Šioje užduotyje dalyviui pateikiamos dvi trimatės figūros: viena rodoma tiesiai, o kita – pasukta tam tikru kampu. „Tiriamojo užduotis yra įvertinti, ar tos figūros yra identiškos, ar viena kitos veidrodinis atspindys. Didėjant pasukimo kampui, užduotis tampa vis sudėtingesnė“, – paaiškina dr. R. Gaižauskaitė.

Būtent šios užduoties rezultatai ankstesniuose tyrimuose gana nuosekliai atkleisdavo skirtumus tarp lyčių. „Atliekant šią užduotį lyčių skirtumai (geresnis vyrų atlikimas) ir nuo moterų hormoninio fono priklausomi skirtumai (prastesnis atlikimas esant aukštesniam estrogeno ir / ar progesterono lygiui) literatūroje fiksuojami gana stabiliai“, – sako dr. R. Gaižauskaitė. Tačiau mokslininkių atlikti tyrimai parodė, kad rezultatą gali pakeisti tai, kaip žmogus suvokia užduotį ir kokią strategiją pasirenka ją spręsdamas. 

Tyrimuose ši užduotis dažniausiai pateikiama su gana aiškiu nurodymu: dalyviui sakoma, kad jis turėtų figūrą „sukti mintyse“ ir taip nuspręsti, ar figūros yra identiškos, ar ne. Viename iš mokslininkių atliktų tyrimų užduoties sąlyga buvo pakeista: „Nebeteikėme tikslių instrukcijų „sukti figūrą“ mintyse – leidome tiriamiesiems spontaniškai pasirinkti, kaip spręsti užduotį, – pasakoja dr. R. Gaižauskaitė. – Labai įdomu, kad tuomet iš esmės neišryškėjo reikšmingų skirtumų: tendencijos buvo labai panašios nepriklausomai nuo lyties ar hormonų režimo – ar moterys vartojo geriamąją kontracepciją, ar turėjo hormoninę spiralę, ar buvo jų natūralus ciklas, užduotį jos atliko panašiai. Tai leidžia spėti, kad skirtumai tarp lyčių ar tarp moterų esant skirtingam hormoniniam fonui, fiksuoti ankstesniuose tyrimuose, yra nulemti ne skirtingų erdvinių gebėjimų, bet skirtingai priimamų ar įgyvendinamų instrukcijų, pateiktų prieš atliekant užduotį.“

Kontracepcija ir emocijos

Emocijas mokslininkai vertina ne vienu aspektu: svarbu ne tik tai, kaip žmogus apibūdina savo būseną, bet ir tai, kaip jis atlieka užduotį ir kaip į emocinius stimulus reaguoja smegenys. Dr. I. Zelionkaitė teigia, kad atliekant tyrimą emocijos buvo vertinamos keliais lygmenimis. Pirmiausia – psichologinių charakteristikų klausimynais (nerimo, depresijos, aleksitimijos, emocijų reguliavimo kasdienėje veikloje įverčiais). 

„Mes bandėme įvertinti šiuos aspektus, kadangi yra tyrimų, atskleidžiančių, kad moterys, vartojančios kontracepciją, dažniau patiria neigiamą emocinį foną, tačiau rezultatų, kurie rodytų didesnius depresijos ar nerimo įverčius kontracepciją vartojančių moterų grupėje, negavome“, – sako ji. Mokslininkė čia pabrėžia individualumą: vienos moterys yra jautresnės hormoniniams pokyčiams, kitoms jų poveikis menkesnis, be to, reikšmingas gali būti ir amžius, kada pradėta vartoti kontracepcija, ir jos vartojimo trukmė.

Kita emocijų tyrimų dalis buvo susijusi su emocijų reguliavimu. Dalyvėms buvo rodomi emociniai vaizdai ir jų prašyta arba tiesiog žiūrėti, arba reguliuoti savo emocijas taikant kognityvinio pervertinimo strategiją. „Tai viena dažniausiai tyrimuose naudojamų emocijų reguliavimo strategijų, nes ją gana lengva pritaikyti: iš esmės reikia pakeisti savo interpretaciją apie tai, kas matoma nuotraukoje“, – paaiškina dr. I. Zelionkaitė.

Šioje užduotyje dėmesys buvo kreipiamas į du dalykus: kaip pačios dalyvės įvertino vaizdus ir kaip į juos reagavo smegenys. Subjektyvūs įvertinimai grupėse nesiskyrė – kitaip tariant, moterys, kurių  hormoninis režimas buvo skirtingas, panašiai įvardijo, kaip jaučiasi. Tačiau registruojant smegenų elektrinį aktyvumą pastebėta skirtumų. 

„Smegenų elektrinio aktyvumo duomenys parodė, kad labiausiai išsiskyrė moterys, turėjusios hormoninę spiralę“, – sako dr. I. Zelionkaitė. Elektroencefalografo tyrimuose analizuojami tam tikri smegenų signalų komponentai, kurie padeda spręsti, kiek dėmesio ir kontrolės prireikia atliekant užduotį. Buvo pastebėta, kad hormoninę spiralę turėjusių moterų smegenų signalai rodė didesnį dėmesio ir kontrolės mechanizmų intensyvumą, o tai gali reikšti, kad emocijoms reguliuoti joms reikėjo daugiau pastangų.

Ką išduoda akių judesiai?

Ankstesniuose grupės tyrimuose buvo pastebėta, kad hormoninę kontracepciją tabletėmis vartojančių moterų smegenų atsakas į neigiamus emocinius vaizdus gali būti silpnesnis. Tuomet kilo klausimas, kaip šį rezultatą interpretuoti – ar tai atspindi emocinio reagavimo ypatybes, ar gali būti susiję su dėmesio paskirstymu pasyviose užduotyse. Prof. R. Grikšienė sako, kad būtent taip gimė akių judesių tyrimo idėja: „Kai pastebėjome, kad moterų, vartojančių hormoninę kontracepciją tabletėmis, smegenų atsakas į neigiamus emocinius vaizdus yra silpnesnis, pradėjome svarstyti, ką tai galėtų reikšti. Gal tai susiję ne vien su emociniu reaktyvumu, o su dėmesiu – ar moterys vienodai įsitraukia į pasyvų vaizdų stebėjimą, ar jos žiūri į tas pačias vaizdo vietas, ar dėmesys nukrypsta į kitus elementus. Dėl to atlikome papildomą tyrimą, kuriame registravome akių judesius.“

Tyrimo metu analizuota, kur dalyviai nukreipia žvilgsnį, t. y. į ką jie žiūri ir kiek laiko. „Neigiamuose vaizduose visų grupių dėmesį labiausiai traukė sužalotos vietos“, – sako dr. I. Zelionkaitė. Tačiau neutraliuose ir erotiniuose vaizduose išryškėjo skirtumas: moterys, vartojančios kontraceptines tabletes, trumpiau žiūrėjo į veidus nei natūralaus ciklo moterys, o jų žvilgsnio elgsena čia buvo panašesnė į vyrų. Anot mokslininkių, šis rezultatas kelia naujo tipo klausimus – kaip apdorojama socialinė informacija, ką reiškia trumpesnis žvilgsnis į veidus ir kaip tai susiję su socialinių signalų atpažinimu bei interpretacija. 

Kelias praktinių sprendimų link

Prof. R. Grikšienė pabrėžia, kad hormoninės kontracepcijos poveikį reikėtų vertinti plačiau nei vien  reprodukcijos požiūriu. „Hormoninė kontracepcija veikia visą kūną. Ir čia nėra nieko keista“, – sako ji. Todėl, jeigu moteris pastebi aiškius savijautos pokyčius – pavyzdžiui, nuotaikos pablogėjimą, padidėjusį nerimą ar kitus simptomus, tai gali būti susiję su hormoninių pokyčių poveikiu organizmui.

Mokslininkės primena, kad kai kuriais atvejais hormoninė kontracepcija skiriama ne tik nėštumo prevencijai, bet ir kaip gydymo dalis, todėl sprendimai turėtų būti priimami tik kartu su gydytoju. Pasak tyrėjų, svarbiausia ne „viena taisyklė visoms“, o informacija grįstas pasirinkimas ir dialogas su specialistu: jei pastebimi aiškūs savijautos pokyčiai, verta tai aptarti, įvertinti galimus veiksnius ir, jei reikia, kartu su gydytoju peržiūrėti pasirinktą metodą.

„Šių ateities tyrimų kryptis yra labai praktiška: geriau suprasti, kodėl vienoms moterims tam tikros hormoninės kontracepcijos priemonės tinka, o kitoms – kelia iššūkių, kokie mechanizmai lemia šiuos skirtumus ir kaip atrasti labiau individualizuotus sprendimus“, – teigia prof. R. Grikšienė. Anot tyrėjų, kuo daugiau žinosime apie hormonų ir smegenų sąsajas, tuo mažiau šia tema liks spėlionių – ir tuo daugiau atsiras galimybių daryti aiškius, argumentuotus pasirinkimus.

Kitus žurnalo „Spectrum“ tekstus skaitykite čia.

Šis tekstas yra žurnalo „Spectrum“ dalis, todėl jo platinimas, kopijavimas ar kitoks naudojimas galimas tik gavus redakcijos sutikimą