Dr. Tomas Vaičiūnas įvardijo, kodėl jaučiamės pavargę ir kas gali padėti

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto lektorius, gyvensenos medicinos kompetencijų stiprinimo pradininkas Lietuvoje dr. Tomas Vaičiūnas sako, kad šiuolaikinėje visuomenėje nuovargį normalizavome, nors iš tikrųjų tai nėra įprastas reiškinys.

„Mūsų aplinkoje yra daugybė įvairiausių dirgiklių, kurių kiekvienais metais arba net kiekvieną mėnesį daugėja, todėl mes evoliuciškai nespėjome arba ne iki galo spėjome prie jų prisitaikyti. Natūralu, kad žmogaus organizmas turi ribas, ir tos ribos nėra absoliučios“, – tvirtina mokslininkas.

Kodėl šiuolaikinis žmogus vis dažniau jaučiasi pavargęs? Naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode dr. T. Vaičiūnas pasakoja apie nuovargio priežastis ir apie tai, kaip mūsų gyvenimo būdas veikia savijautą.

Pagrindiniai dirgikliai

Nuovargį gali sukelti įvairūs dirgikliai. Pasak dr. T. Vaičiūno, vienas jų – dideli informacijos srautai, nuo kurių kenčia psichoemocinė būklė: „Smegenys, kad ir kokios plastiškos būtų, t. y. gebėtų mokytis ir prisitaikyti, negali taip greitai prisitaikyti prie tokio didelio informacijos kiekio ir sklaidos, kurią mes sekame.“

Be to, mokslininko teigimu, dėl technologijų pažangos visuomenė mažiau juda. Nuovargiui įtakos turi ir tai, ką valgome ir kokių medžiagų su maistu gauna organizmas.

„Mus bombarduoja informacija iš įvairiausių šaltinių, vargina darbo aplinka, įsipareigojimai ir taip toliau. Bet ir kūnas, net jeigu gebėtų tai atliepti, neturi išteklių, nes mes jo neprižiūrime: nejudame, negauname pakankamai „kuro“, nesaugome psichoemocinės gerovės“, – sako dr. T. Vaičiūnas ir priduria, kad prie nuovargio reikšmingai prisideda ir prasta miego higiena.

Pašnekovo teigimu, skiriant daug laiko įsipareigojimams, darbams ir įvairioms veikloms, pamirštant psichoemocinę sveikatą ir socialinius ryšius, atsiranda lėtinio nuovargio apraiškų, kurios tarsi grandininė reakcija ima lydėti kasdienybėje.

Miego svarba

Mokslininkas sako, kad daug svarbiau yra keltis panašiu laiku nei būtinai išmiegoti septynias ar aštuonias valandas. Anot jo, kokybiškas miegas priklauso nuo palankių mitybos įpročių, streso valdymo ir fizinio aktyvumo.

Dr. T. Vaičiūnas pateikia pavyzdį: antroje dienos pusėje, siekdami pakelti savo energijos lygį, suvartojame daug kofeino turinčių produktų, o vakare privalgome daug produktų, kuriuose gausu paprastųjų cukrų – pyragaičių, šokolado, ledų. Jei tai nuolat pasikartojantis procesas, miego kokybė nuo to labai priklausys.

Perteklinis kofeino turinčių produktų, pavyzdžiui, energinių gėrimų, ir cukraus vartojimas taip pat lemia tam tikrą laikiną energijos šuolį, kai atrodo, kad jos turime daugiau. Kuo tai mums gresia, jeigu šiomis priemonėmis piktnaudžiaujame labai dažnai?

„Iš esmės tai yra paskola su labai didele palūkanų norma artimoje ateityje. Pavyzdžiui, kas nutinka, jeigu bandome savo energiją palaikyti kofeinu? Paprastai sakant, kai dieną patiriame nuovargį, smegenyse gaminasi daug adenozino. Kai jo prisikaupia labai daug, pajuntame signalą – nuovargį. Kofeinas tuo metu jungiasi prie adenozino receptorių ir juos blokuoja, neleisdamas mums pajusti nuovargio. Tačiau jis vis tiek yra – tiesiog laikinai užblokuotas.

Kai kofeino poveikis baigiasi, patiriame milžinišką nuovargio pliūpsnį. Paprastai jis ištinka pavakare, nes pirmoje ir antroje dienos pusėje, galima sakyti, per prievartą vertėme kūną mobilizuotis įvairiomis pagalbinėmis priemonėmis. Kai grįžtame į sąlyginai saugią aplinką iš darbo ir kitų įsipareigojimų, visa tai sugriūna. Taip susiduriame su lėtiniu sisteminiu nuovargiu, dideliais energijos svyravimais. Tai veikia ir mūsų fizinį kūną, ir psichoemocinę būklę, ir miego kokybę“, – aiškina mokslininkas.

Būdas nuovargiui sumažinti

T. Vaičiūnas atkreipia dėmesį, kad pirmoji ir būtinoji sąlyga – skirti laiko sau ir savo sveikatai. Anot jo, reikėtų vengti alkoholio, nikotino ir perteklinio kofeino vartojimo, geriau rinktis tai, kas natūraliai suteikia dopamino šuolį, pavyzdžiui, įdomią veiklą.

„Jeigu vis dėlto greitai reikia energijos, geriausias jos šaltinis yra sudėtiniai angliavandeniai: vaisiai, uogos, šiek tiek riešutų, galbūt sėklų, atskirais atvejais, jeigu labai mėgstate, gali būti ir daržovės. Tai yra tie gerieji angliavandeniai, kurie iš lėto atsipalaiduoja, kartu suteikia daug mikro- ir makroelementų. Jie mums padeda ne taip staigiai kaip saldainis ar batonėlis, bet, palaukus 10–15 minučių, suteikia tos švariausios, pirmapradės energijos, kurią galime panaudoti norimai veiklai“, – teigia mokslininkas.

Be to, tyrėjas atkreipia dėmesį, kad 7–10 tūkstančių žingsnių – tai judėjimo norma, užprogramuota mūsų organizme. Jis taip pat paneigia mitą, kad šitiek judant atsiranda didesnis aminorūgščių ar baltymų poreikis. 

„Pirmiausia mikro- ir makroelementų vartojimas turi būti siejamas su kraujo rodikliais. Juos turime vartoti tik tada, kai jų trūksta. Deja, rinkoje yra labai didelė įvairiausių maisto papildų gausa, tačiau dalies jų poveikis nėra pagrįstas, jų efektyvumas nebuvo vertintas arba jie neturi deklaruojamo poveikio.

Kada maisto papildai naudingi?

Vis dėlto egzistuoja tam tikros maisto papildų grupės, kurios šiandien yra geriausiai ištirtos ir į kurias rekomenduojama atkreipti dėmesį, pasitarus bent jau su šeimos ar kitu gydančiu gydytoju. Jos gali turėti pridėtinės vertės, nes dėl kasdienės mitybos ar gyvensenos įpročių tam tikrų medžiagų mums trūksta, pavyzdžiui, omegos-3.

Be to, vykstant tam tikriems natūraliems fiziologiniams organizmo pokyčiams po 45 gyvenimo metų, ypač moterims, bet taip pat ir vyrams, pasitarus su gydytoju, kaip papildoma priemonė gali būti įtraukiamas kreatino monohidratas. Didelį kognityvinį krūvį patiriantys suaugusieji, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat gali svarstyti apie papildomą kreatino monohidrato įtraukimą į kasdienės mitybos racioną, nes tyrimai atskleidžia, kad tai gali padėti palaikyti kognityvinę veiklą“, – pasakoja dr. T. Vaičiūnas.

Tačiau maisto papildų vartojimas, jeigu mums jų nereikia, pašnekovo teigimu, gali turėti ir nepageidaujamų padarinių. Pirmiausia, nepasitarus su gydytoju vartojami maisto papildai gali vienas kitą blokuoti. Antra, jeigu asmuo vartoja mikro- ar makroelementus arba maisto papildą, kurio mūsų organizmui tuo metu nereikia, pavyzdžiui, geležį ar vitaminą D, jų perteklius gali apkrauti organizmą, ypač kepenis ir inkstus.

Šį ir kitus pokalbius rasite LRT.lt radiotekoje ir VU „Youtube“ kanale.