Naujausia pasaulinio verslumo stebėsenos tyrimo (angl. Global Entrepreneurship Monitor, GEM) ataskaita rodo paradoksalią pasaulio ekonomikų situaciją: verslų kuriama daugiau nei bet kada, tačiau jų gebėjimas tapti ilgalaikiais ir tvariais silpnėja. 2025–2026 m. ataskaitos duomenimis, Lietuva šiame globaliame kontekste išsiskiria kaip viena iš nedaugelio šalių, turinčių visapusiškai subalansuotą verslumo sistemą ir yra pirmaujanti Europoje. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos tyrėjų teigimu, ilgalaikė lyderystė priklausys nuo gebėjimo sistemingai stiprinti finansavimo prieinamumą augančioms įmonėms, plėtoti verslumo kompetencijas švietimo sistemoje ir spartinti technologinę transformaciją.

„Globalūs geopolitiniai, klimato ir technologiniai pokyčiai iš esmės perbraižo verslumo aplinką. Didelis steigimo aktyvumas dar nereiškia ekonominės transformacijos. Verslumo sistemos kokybė tampa svarbesnė už kiekybę. Šiandien svarbiausias klausimas – ne kiek verslų sukuriama, o ar valstybės geba sudaryti ilgalaikio augimo sąlygas“, – pažymi VU Verslo mokyklos tyrėjai.

2025–2026 m. GEM ataskaita pabrėžia verslumo sistemų kokybės netolygumą. Tik apie 8 proc. visų tirtų ekonomikų, tarp jų – Lietuva, Indija, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai – visose 13-oje verslumo aplinkos sąlygų įvertintos kaip pakankamos arba aukštesnės nei pakankamos. Net ir aukštas pajamas turinčiose šalyse dažnai fiksuojamos silpnosios vietos – ypač verslumo ugdymo, finansavimo prieinamumo ar technologinės kompetencijos srityse.

Technologinės transformacijos kontekste išryškėja dar vienas reikšmingas atotrūkis. Apie 40 proc. tirtų ekonomikų dirbtinis intelektas (DI) laikomas strategiškai svarbiu per artimiausius trejus metus tik mažiau nei trečdalyje naujų verslų. Daugiau nei pusė naujų verslininkų DI reikšmę įžvelgia tik tokiose šalyse kaip Angola, Brazilija, Tailandas, Kosta Rika, Čilė ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Priešingoje spektro pusėje – Lenkija, Švedija, Suomija ir Kroatija, kur DI svarbą įžvelgia mažuma verslininkų. Tai rodo, kad technologinis pasirengimas tampa vienu svarbiausių naujos konkurencinės aplinkos veiksnių.

Per pastarąjį dešimtmetį santykis tarp naujų ir įsitvirtinusių verslų reikšmingai pakito – duomenys rodo spartų steigimo tempą, tačiau silpnesnę verslų konsolidaciją ir ilgalaikį stabilumą. Remiantis GEM duomenimis, 2014 m. pasaulyje mažiau nei trys nauji verslai teko dviem įsitvirtinusiems, o 2025 m. daugiau nei du nauji verslai jau tenka vienam įsitvirtinusiam. Kai kuriose šalyse verslumo aktyvumas siekia itin aukštą lygį – Angoloje, Ekvadore, Čilėje, Saudo Arabijoje, Kanadoje ir Gvatemaloje daugiau nei 25 proc. suaugusiųjų šiuo metu kuria arba valdo naują verslą. Tačiau tik keturiose ekonomikose – Lenkijoje, Slovėnijoje, Pietų Korėjoje ir Rumunijoje – įsitvirtinusių verslų dalis viršija ankstyvosios stadijos verslų lygį. 

Pasak GEM Lietuva grupės vadovės, VU Verslo mokyklos prof. Saulės Mačiukaitės-Žvinienės, šį pokytį lemia ne vien ekonominė aplinka, bet ir toliau auganti rizikos baimė, kuri tampa vienu iš ryškiausių veiksnių. Net apie 85 proc. GEM tirtų ekonomikų daugiau nei penktadalis galimybes matančių suaugusiųjų nepradeda verslo dėl baimės patirti nesėkmę. Maždaug 70 proc. šalių daugiau nei pusė verslą nutraukusių asmenų planuoja per artimiausius trejus metus pradėti naują veiklą. Tai atskleidžia dar vieną dvilypę tendenciją – rizikos suvokimas didėja, tačiau verslumo atsparumas išlieka.

Išsami Lietuvos GEM 2025–2026 m. nacionalinė ataskaita, kurioje bus detaliai pristatyta Lietuvos verslumo situacija, iššūkiai ir rekomendacijos, bus paskelbta šių metų gegužės mėnesį. GEM tyrimus Lietuvoje vykdo VU Verslo mokykla.