VU studentams įteiktos Karapet Babajan fondo stipendijos

Vilniaus universitete (VU) trims studentams įteikti Karapet Babajan labdaros ir paramos fondo vardinių stipendijų sertifikatai. Juos studentams įteikė VU partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas, Armėnijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje ir Karapet Babajan labdaros ir paramos fondo direktorius Karapet Babajan bei Armėnijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Ara Margarian.

Stipendijų sertifikatai įteikti VU Teisės fakulteto studentui Rokui Damuliui ir Filosofijos fakulteto studentams Justinai Bansevičiūtei bei Elijui Bačiauskui. Stipendijų įteikimo renginyje taip pat dalyvavo VU Istorijos fakulteto Istorijos programos ketvirto kurso studentas Povilas Stanys. Praėjusiais metais jam jau buvo skirta pirmoji Karapet Babajan labdaros ir paramos fondo vardinės stipendijos dalis.

Karapet Babajan labdaros ir paramos fondo vardinės stipendijos tikslas – skatinti VU studentus pažinti ir tyrinėti armėnų kultūrą, kalbą, istoriją, religiją, politinį vaidmenį ir Armėnijos Respublikos bendradarbiavimą su Lietuva. Konkurse gali dalyvauti įvairių studijų programų ir pakopų studentai.

Armėnijos europėjimas – teisės studento akimis

VU Teisės fakulteto antro kurso studentas Rokas Damulis tyrinėja, kaip Europos Sąjungos standartai veikia valstybę, kuri nėra ES narė. Jo darbo „Eurointegracija be narystės ES: kaip CEPA formuoja Armėnijos konkurencijos teisės reformą ir ką šiam procesui reiškia Lietuvos europinės transformacijos patirtis“ centre – Armėnijos europinė integracija ir Lietuvos patirties reikšmė.

„Šią temą pasirinkau todėl, kad mane sudomino Armėnijos tarpinė padėtis: tai nėra Europos Sąjungos valstybė, tačiau jos teisė vis labiau veikiama europinių standartų. Man buvo įdomu ištirti, kaip Armėnija per CEPA formuoja savo konkurencijos teisę ir ekonominio reguliavimo modelį. Konkurencijos teisė šiame kontekste man pasirodė ypač įdomi, nes per ją galima matyti ne tik teisės normų derinimą, bet ir platesnį valstybės institucijų, rinkos priežiūros bei teisinės kultūros pokytį“, – sako R. Damulis.

Kiek Armėnijos Lietuvos mokykloje?

VU Filosofijos fakulteto ketvirto kurso dalyko pedagogikos: lietuvių kalbos ir užsienio (prancūzų) kalbos programos studentė Justina Bansevičiūtė tirs, kiek ir kaip Armėnijos tema atsispindi Lietuvos 5–12 klasių mokinių istorijos ugdyme ir vadovėliuose.

„Esu lietuvių ir prancūzų kalbų mokytoja ir savo pamokose stengiuosi suteikti galimybę pažinti platesnį pasaulį, diskutuoti aktualiomis istorijos, kultūros ir visuomenės temomis. Kiek prisimenu savo patirtį mokyklos suole, Armėnija nebuvo dažnai minima istorijos ar kitose pamokose. Tad man tapo įdomu išsiaiškinti, kiek ir kaip Armėnija atsispindi Lietuvos 5–12 klasių mokinių istorijos ugdyme. Tikiu, kad tyrinėdama Armėnijos vietą Lietuvos istorijos ugdyme galėsiu padėti dažniau įtraukti šią temą į istorijos pamokas“, – pasakoja J. Bansevičiūtė.

Imperijų apsuptyje – Lietuvos ir Armėnijos paralelės

VU Filosofijos fakulteto sinologijos programos ketvirto kurso studentas Elijas Bačiauskas pasirinko istorinį Lietuvos ir Armėnijos palyginimą. Jo darbo tema – „Imperijų apsuptyje: istorinė Lietuvos ir Armėnijos kova už laisvę“.

„Filosofijos fakultete besigilindamas į Azijos studijas atradau be galo įvairų Rytų civilizacijų pasaulį. Su kiekvienais studijų metais pradėjau pastebėti vis daugiau subtilių panašumų, susipinančių kartu su Vakarų pasauliu. Todėl sulaukęs paskatinimo detaliau įsigilinti į Armėniją, nusprendžiau šio regiono žmonių patirtis palyginti su lietuvių tautos istorine atmintimi. Buvo žavu pastebėti lietuvių ir armėnų kalbų panašumus, atrasti tiek daug istorinių sutapimų ir pamatyti vienodai nenuilstamą šių tautų kovą už laisvę“, – sako E. Bačiauskas.

Jo darbas jau virto publikuotu straipsniu „Armėnija ir Lietuva: kas vienija pirmus pasaulio krikščionis ir paskutinius Europos pagonis?“. Jame E. Bačiauskas Lietuvos ir Armėnijos istorijas lygina per gyvenimo geopolitinėje sankryžoje, imperijų spaudimo ir tautinio tapatumo išsaugojimo temas.

E. Bačiauskui skirta antroji stipendijos dalis. Pagal stipendijos nuostatus pirmoji jos dalis išmokama paskyrus stipendiją, o likusi – pateikus ir užbaigus numatytą darbą armėnologijos tema.

Karapet Babajan labdaros ir paramos fondo vardinės stipendijos konkurse studentų darbai vertinami pagal temos originalumą ir aktualumą, darbo sumanymo pagrįstumą, numatomus rezultatus bei pridėtinę vertę Lietuvos ir Armėnijos santykiams.

Pretenduoti į stipendiją gali visų kursų bakalauro, magistrantūros, vientisųjų, doktorantūros ar kitų studijų pakopų studentai ir studentės, jeigu jų praėjusių metų pažymių vidurkis nėra mažesnis nei 7, jie (jos) kandidatavimo metu nėra pasiėmę (-usios) akademinių atostogų ir planuoja per vienerius metus nuo paraiškos teikimo parengti darbą armėnologijos tema.

Stipendija, kurios dydis yra nuo 200 iki 3000 eurų, yra išmoka dviem lygiomis dalimis: pirmoji dalis turi būti išmokėta per 30 dienų nuo stipendijos skirstymo komisijos sprendimo skirti stipendiją, o antroji – jau parengus darbą.