Lietuvių filologija: kultūros ir medijų studijos

Padalinys Filologijos fakultetas Trukmė  4 metai
Krypčių grupė Humanitariniai mokslai Studijų forma Nuolatinės dieninės 
Studijų kryptis (šaka) Filologija pagal kalbą Studijų programos kreditai 240
Kvalifikacinis laipsnis Humanitarinių mokslų bakalauras Metinė studijų kaina (2021) 3426 EUR

Kalba, ženklas, tekstas – tai universalus kultūros ir medijų, persmelkusių kone visą šiuolaikinį gyvenimą, pagrindas. Pasirinkusieji lietuvių filologijos programos kultūros ir medijų specializaciją studijuoja lietuvių kalbotyrą ir literatūrą, o kartu išmoksta analizuoti ir vertinti kultūros reiškinius ir medijas. Studijų metu analizuojamos kultūros idėjos ir tapatybės, Baltijos ir Vidurio Rytų Europos regiono kalbų, kultūrų ir literatūrų kontaktai bei kontekstai, skirtingų kultūrų sąveikos, tradicinės ir skaitmeninės medijos, taip pat ugdomi kūrybinio rašymo ir viešosios komunikacijos gebėjimai. Taip programa atveria lituanistams galimybę kūrybiškai ir lanksčiai taikyti įgytas kompetencijas įvairiose šiuolaikinės žinių visuomenės, kultūros, komunikacijos, kultūrinių ir kūrybinių industrijų srityse, bendrauti ir bendradarbiauti nacionalinėje ir tarptautinėje aplinkoje.

 

Pedagogika baneriai mobile v2 03 400x156

Lietuvių filologiją: kultūros ir medijų studijas studijuoti Vilniaus universitete verta, nes:

                       Absolventai dirba:
  • įgyjamas universalus humanitarinis išsilavinimas, kalbotyros ir literatūrologijos pagrindai;
                         
  • žiniasklaidoje, viešųjų ryšių, kūrybinės komunikacijos srityje;
  • išmokstama profesionaliai ir kūrybiškai vartoti kalbą, analizuoti, vertinti ir kurti įvairaus pobūdžio tekstus bei viešąsias kalbas;
 
  • kultūrinių ir kūrybinių industrijų įmonėse (startuoliai, kino industrija, kultūrinė edukacija, privačios galerijos ir pan.);
  • literatūros pažinimas atveria turtingą kultūros ir meno pasaulį;
 
  • leidyklose ir redakcijose;
  • perprantamos visuomenės gyvenimą veikiančios kultūros idėjos ir kultūrinės tapatybės;
 
  • kultūros ir švietimo įstaigose;
  • išmokstama analizuoti tradicines ir skaitmenines medijas, komunikuoti šiuolaikiniais būdais ir priemonėmis;
 
  • užsienio šalių atstovybėse Lietuvoje bei Lietuvos ambasadose užsienyje;
  • solidų išsilavinimą užtikrina dėstytojai profesionalai, aukštos kvalifikacijos tyrėjai;
 
  • Vilniaus ir kituose universitetuose, kolegijose;
  • išmokstama dirbti ir mokytis savarankiškai ir grupėje, analizuoti, mąstyti kritiškai ir kūrybiškai, siekti kokybės ir atsakyti už savo darbo rezultatus;
 
  • laisvai samdomais arba sau darbo vietas susikūrusiais kultūros vadybininkais, redaktoriais, tekstų kūrėjais, vertėjais, leidėjais, edukatoriais, kūrybos komunikacijos darbuotojais.
  • galima išvykti dalinių studijų į geriausius užsienio universitetus;
 

 

  • galima tęsti studijas kalbotyros, literatūrologijos ar kitų krypčių magistrantūroje, o vėliau ir doktorantūroje.
 

 

Lietuvių filologija – universali studijų kryptis, kuri jums leis lanksčiai rinktis ateities profesiją, o vėliau esant poreikiui ją keisti. Ji padės tvirtą pagrindą, išmokys kritiškai mąstyti bei analizuoti, kelti klausimus ir perpratus taisykles – jas laužyti. Ji atvers duris į sritis, kuriose svarbus platus humanitarinio išsilavinimo akiratis. Pasaulis sukasi aplink žodžius ir istorijas. Jei norite dirbti su kalba, jei svajojate kurti istorijas – šios studijos yra geriausia vieta pradėti..“

Akvilina Cicėnaitė, rašytoja, grožinės literatūros vertėja

Lietuvių filologijos studijos – labai universalios. Itin rūpestingi ir darbui atsidavę dėstytojai studentui padeda ne tik pakloti tvirtą žinių pamatą, bet ir išlavinti vieną gyvenime nepakeičiamą savybę – kritinį mąstymą. Žinoti visko – neįmanoma, bet išsiugdytas kritiškumas leidžia sėkmingai mokytis savarankiškai ir bristi per nežinomybės upes..“

Miglė Sabalytė, LRT kalbos redaktorė

Studijuodamas lietuvių kalbą ir literatūrą, supranti svarbiausia – ką reiškia būti savimi. Čia studijuoji tai, ką per visą savo egzistavimo laiką žmonijai pavyko sukurti geriausio: ir lietuvių, ir viso pasaulio literatūrą – nuo Antikos iki šių dienų. Todėl, pabaigęs šias studijas, įgyji ne profesiją, o save. Visai nesvarbu, kuo po studijų tapsite – rašytojais, mokytojais, sodininkais, verslininkais ar laiškanešiais, garantuoju viena – tikrai gyvensite įdomesnį gyvenimą daug erdvesniame, daug turtingesniame pasaulyje. Na, o jei turite ir kūrybinių ambicijų, tuomet jums studijuoti čia – pats teisingiausias pasirinkimas. Juk nebūdamas skaitytoju, rašytoju tikrai netapsi, o čia perskaitysite viską, ant ko būsimasis rašytojas turi tvirtai stovėti kaip ant būtinojo fundamento, idant netektų gaišti laiko rašant tai, kas jau parašyta. Gal esame nykštukai, bet nykštukai, sėdintys ant milžinų pečių. Ir Lietuvių filologijos studijos VU – kaip tik tai, kas padeda ant tų pečių užsiropšti.

Rimvydas Stankevičius, poetas

„Filologijos studijų vertybė – jų fundamentalumas. Gyvenimas po universiteto išmokys keistis, priimti naujus iššūkius ir galbūt daryti tai, ko universitete nemokė. Bet jūs viską įstengsite, juk studijuodami išmoksite esminių dalykų. Filologijos studijos globalizacijos fone įgyja ypatingą vertę. Jūs išmanysite tai, kas universalėjančiame pasaulyje – išskirtinis dalykas.“

Lolita Varanavičienė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė

„Aš galiu drąsiai pasakyti, kad studijos Vilniaus universitete, Filologijos fakultete mane iš esmės suformavo. Kaip žmogų ir kaip rašytoją, įkrėtė skonio, kuris lydi per visą gyvenimą. Kartu tai buvo pašėlęs laikas: jaunystė, gangsterių laikai, absoliutaus nesaugumo, bet ir visiškos laisvės pojūtis.

Marius Ivaškevičius, rašytojas

„Kai pragyveni geras penkias dešimtis, nėra lengva pasakyti, ką tiksliai davė vienas ar kitas gyvenimo etapas, kokį poveikį tavo asmenybei padarė buvimas šen ar ten. Visos patirtys atrodo sumizgusios į sunkiai išmazgomą privalumų ir ydų, pergalių ir pralaimėjimų, atradimų ir praradimų kamuolį. Vis dėlto ryškiausiai šiame kamuoly man šviečia meilės kalboms ir literatūrai gija. Nusidriekusi dar iš vidurinės, bet išgryninta ir išpuoselėta per lituanistikos studijas, o vėliau ir dėstytojo darbą Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Filologyne radau beveik viską, ko ateidamas ieškojau, ir dar daugiau, ko nesitikėjau ir nė nežinojau esant. O bene svarbiausia – lituanistikos studijos išugdė tikrą tekstų alkį – skaityti, analizuoti, tvarkyti, versti, kurti – ir suteikė supratimą, kaip tą alkį numaldyti.“

Egidijus Zaikauskas, Europos Komisijos atstovas Lietuvoje kalbos ir vertimo reikalams

Nurodykite atsiliepimą.
reCAPTCHA turi būti patvirtinta!
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku