IT – daugiau nei programavimas: kaip universitetas augina sistemų kūrėjus, architektus ir technologijų lyderius

Programėlės telefone, bankų sistemos, e. prekybos platformos, viešosios paslaugos, dirbtinio intelekto įrankiai ar debesų kompiuterijos sprendimai – daugelio sistemų pamatas šiandien yra programinė įranga. Už kiekvienos sistemos slypi ne tik kodas, bet ir žmonės, gebantys kurti architektūrą, valdyti projektus, užtikrinti kokybę ir priimti strateginius sprendimus.

Todėl šiuolaikinėje IT rinkoje vis labiau vertinami ne tik programuotojai, bet ir plataus profilio specialistai – sistemų architektai, produktų kūrėjai, technologijų vadovai ir inžinieriai, suprantantys visą produkto gyvavimo ciklą. Universitetuose tokios kompetencijos ugdomos informatikos, programų sistemų, informacinių technologijų ir informacinių sistemų inžinerijos studijų programose.

Kodas – tik viena darbo dalis

VU Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) Informatikos studijų programos komiteto pirmininkas prof. Linas Laibinis pabrėžia, kad šiandien IT specialistų vaidmuo yra kur kas platesnis nei vien programavimas.

„Informatika taikoma beveik visur, o kuriamos sistemos turi labai įvairius tikslus. Dėl to šioje srityje dirbantiems žmonėms ne visada reikia rašyti kodą. Vieni tampa sistemų architektais ir projektuoja sprendimus, kiti analizuoja sistemų veikimą ar duomenis, todėl svarbiausia yra įgyti tvirtus pagrindus“, – sako profesorius.

Nors programavimas išlieka svarbia IT specialisto kompetencija, šiuolaikinėje rinkoje vis dažniau reikalingi ir sistemų architektai, analitikai, projektų vadovai bei duomenų specialistai.

VU MIF programų sistemų absolvento Pauliaus Milmanto, šiuo metu dirbančio vyriausiuoju programuotoju ir dėstančio programų sistemų inžineriją, teigimu, realiame darbe programavimas sudaro tik dalį veiklos.

„Didžioji dalis yra programų sistemų analizė, reikalavimų analizė ir projektavimas. Studentus mokome, kad išmanytų visą programų gyvavimo ciklą – nuo reikalavimų sukūrimo ir analizės iki jų įgyvendinimo“, – sako jis.

Paulius Milmantas. Vytauto Karpausko nuotr.

Kuo skiriasi IT studijų kryptys?

Nors studijų kryptys skiriasi, visas jas vienija gebėjimas kurti kokybišką programinę įrangą ir spręsti realias problemas.

„Informatikos programa yra universaliausia, nes orientuojasi į pagrindinius principus ir teorinius pagrindus, kurie tinka visai sričiai. Kitos programos labiau susitelkia į konkrečias sritis – programų sistemų kūrimą, duomenų analitiką ar naujausias technologijas“, – aiškina prof. L. Laibinis.

Informatika suteikia stiprų teorinį pagrindą – algoritmų, dirbtinio intelekto ir skaičiavimo principų žinias, leidžiančias suprasti technologijų veikimą ir prisitaikyti prie jų kaitos.

Programų sistemos orientuojasi į programinės įrangos projektavimą, kūrimą ir kokybės užtikrinimą per visą produkto gyvavimo ciklą – nuo reikalavimų analizės iki veikiančio sprendimo.

Informacinės technologijos daugiau dėmesio skiria IT infrastruktūrai, sistemų diegimui, administravimui, kibernetiniam saugumui ir technologinių sprendimų taikymui organizacijose.

Informacinių sistemų inžinerijos programa rengia specialistus, gebančius projektuoti organizacijų informacines sistemas kaip visumą, analizuoti veiklos procesus ir naudotojų poreikius, kurti sprendimų architektūrą, integruoti programinius, duomenų ir dirbtinio intelekto komponentus ir paversti technologijas realiai veikiančiais verslo ar viešojo sektoriaus sprendimais.

VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Informacinių sistemų inžinerijos studijų programos komiteto pirmininkė dr. Jolita Bernatavičienė pabrėžia, kad pagrindinis skirtumas tarp informatikos ir informacinių sistemų inžinerijos kyla iš jų paskirties. Informatika orientuojasi į metodų, algoritmų ir technologijų kūrimą teoriniu lygmeniu, o informacinių sistemų inžinerija – į jų taikymą realioms organizacijų reikmėms. Studentai mokosi projektuoti sistemas, kurti technologinius sprendimus ir taikyti juos konkretiems verslo bei viešojo sektoriaus poreikiams.

Pasak dr. J. Bernatavičienės, viena didžiausių programos stiprybių – informacinių sistemų kūrimo, duomenų analizės ir dirbtinio intelekto sprendimų derinimas.

Šiuos programos išskirtinumus patvirtina ir informacinių sistemų inžinerijos studento Roko Gilio patirtis: „Ši programa moko ne tik rašyti kodą, ji gerokai platesnė – nuo analizės, reikalavimų rinkimo iki projektų valdymo, sistemų architektūros ir inžinerijos.“

Rokas Gilys. Vytauto Karpausko nuotr.

Universitetas ar trumpi kursai?

Pastaraisiais metais rinkoje populiarūs trumpi programavimo kursai, tačiau ekspertai pabrėžia, kad universitetinis išsilavinimas suteikia platesnį pagrindą.

„Universitetinis išsilavinimas suteikia ne tik gilų konkrečios srities supratimą, bet ir platesnį kontekstą. Studentai susipažįsta su įvairiais sprendimo būdais ir alternatyvomis“, – teigia prof. L. Laibinis.

„Bootcamp‘ai žmones išmoko programuoti, tačiau universitetas parodo visą programinės įrangos gyvavimo ciklą – kaip rinkti reikalavimus, atlikti analizę, projektuoti ir užbaigti projektą. Kylant karjeros laiptais programavimo dalies mažėja, o analizės ir sprendimų priėmimo daugėja. Universitetinis išsilavinimas suteikia tvirtą pagrindą profesiniam augimui“, – teigia VU MIF absolventas ir lektorius P. Milmantas.

Universitetinis išsilavinimas padeda pasirengti ne tik pirmajam darbui, bet ir ilgalaikei karjerai, kurioje programuotojai tampa sistemų architektais, komandų vadovais ar technologijų lyderiais.

Tai patvirtina ir programų sistemų absolventė Kamilė Samusiovaitė, bakalauro studijas baigusi Cum laude diplomu: „Bakalauro studijas baigiau 2025 m. vasarą ir šiuo metu dirbu programuotoja, kasdien praktikoje pritaikau tai, ko išmokau universitete.“

Kamilė Samusiovaitė. Vytauto Karpausko nuotr.

Studijos: realūs projektai ir komandinis darbas

Studentai universitete dirba ne tik individualiai, bet ir komandose – kaip realioje IT rinkoje. Kuriamos informacinės sistemos, mobiliosios programėlės, duomenų platformos ir verslo sprendimai.

Pasak dr. J. Bernatavičienės, studijų metu studentai susiduria su labai įvairaus pobūdžio užduotimis – nuo fundamentinių idėjų tikrinimo naudojant testinius duomenis iki realių verslo užsakymų. Tokiais atvejais tenka analizuoti konkrečią problemą, pritaikyti esamus algoritmus ir technologijas realiems duomenims bei organizacijos poreikiams. Projektų pobūdis priklauso nuo partnerių ir jų keliamų uždavinių, todėl studentai įgyja įvairiapusės praktinės patirties.

Programų sistemų studentė Rugilė Alkovikaitė pasakoja, kad studijų metu kuriami projektai gali būti įgyvendinami praktiškai: „Su grupiokėmis kūrėme muzikos klausymosi programą, panašią į „Spotify Jam“ funkcionalumą. Šiek tiek ją patobulinus, būtų galima naudoti kaip realų produktą.“

R. Gilys taip pat pabrėžia komandinio darbo svarbą: „MIFas labai skatina dirbti komandose, todėl su kelių studentų komanda stengiamės pristatyti tiek laboratorinius, tiek projektinius darbus.“

Panašiomis patirtimis dalijasi ir informacinių sistemų inžinerijos studentės Nika Bulovaitė bei Anastasija Fedorenko. Pasak jų, jau pirmame semestre teko kurti informacinę sistemą nuo nulio, todėl studijos leido praktiškai suprasti, kaip kuriamos informacinės sistemos, kaip dirbama komandoje ir kaip organizuojami programinės įrangos kūrimo procesai.

Jos pasakoja, kad su realiais projektais susiduria jau nuo pirmųjų studijų semestrų: „Pirmame semestre turėjome didelį projektą, kuriame nuo nulio kūrėme sistemą. Tai visiškai pakeitė supratimą apie tai, kaip kuriama programinė įranga. Išmokome dirbti komandoje ir pamatėme, kaip procesai vyksta realiose įmonėse.“

Nika Bulovaitė ir Anastasija Fedorenko. Vytauto Karpausko nuotr.

Karjera prasideda dar studijuojant

IT studijos šiandien dažnai atveria duris į darbo rinką dar nebaigus universiteto.

„Studijų metu galimybės išbandyti save tikrai yra plačios. Kai kurie demo produktai, projektiniai darbai tampa realiais verslo sprendimais. Tai priklauso nuo pačių studentų, kiek jie patys yra iniciatyvūs ir tęsia savo veiklą“, – sako R. Gilys.

Jis pasakoja, kad jau dabar studijas derina su darbu: „Turiu galimybę teorines žinias, įgytas universitete, pritaikyti realiame versle, dirbdamas su realiais projektais.“

Didžiausiu savo pasiekimu studentas laiko pirmame kurse sukurtą projektą: „Po atsiskaitymo su komanda dalyvavome hakatone. Nors neužėmėme prizinių vietų, parodėme, kad mūsų sprendimas yra tikrai aktualus visuomenei. Tai buvo programėlė „Delay“, kuria siekėme padėti žmonėms mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose ir daugiau dėmesio skirti alternatyvioms veikloms.“

Studijos suteikia galimybę anksti įsilieti į profesinę veiklą – tiek versle, tiek moksle.

A. Fedorenko jau dabar dirba su platforma, kuri aptarnauja daugiau kaip 20 mln. vartotojų, o N. Bulovaitė pasirinko mokslinę kryptį ir dirba Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute, Vaizdo ir signalų analizės grupėje, dalyvauja moksliniame projekte, susijusiame su difuziniais modeliais ir triukšmo šalinimu.

Nuo programuotojų iki lyderių

Studentai pabrėžia, kad karjera IT srityje retai apsiriboja vien programavimu.

VU MIF programų sistemų absolventė K. Samusiovaitė pripažįsta, kad profesinis augimas prasideda nuo techninių žinių, tačiau ilgainiui tampa svarbios ir kitos kompetencijos: „Ilgainiui supranti, kad svarbu ne tik gerai rašyti kodą, bet ir komunikuoti, priimti sprendimus bei prisiimti atsakomybę. Lyderystė ateina natūraliai, kai pradedi matyti platesnį kontekstą.“

R. Gilys teigia, kad informacinių sistemų inžinerija atveria labai plačias duris, nes galima dirbti tiek programuotoju, tiek krypti į verslo ar duomenų analitiką ir projektų valdymą: „Čia mokomės ne tik teorinių dalykų, bet ir praktiškai stengiamės pajausti, ką veiksime po studijų.“

Pasak dr. J. Bernatavičienės, vienos svarbiausių informacinių sistemų inžinerijos absolventų kompetencijų – gebėjimas sistemiškai vertinti skaitmeninius sprendimus ir jų raidą. Baigę studijas specialistai moka numatyti sistemų plėtros galimybes, vertinti technologinę pažangą, kritiškai analizuoti galimas rizikas ir priimti pagrįstus technologinius sprendimus.

K. Samusiovaitės teigimu, jauniems specialistams didžiausias iššūkis būna savarankiškumo išbandymai: „Manau, kad trūksta ne techninių žinių, bet gebėjimo nepasimesti be aiškių instrukcijų. Taip pat komunikacijos ir kantrybės, nes realūs projektai ne visada būna tokie tvarkingi ir aiškūs kaip vadovėliuose.“

IT lyderiai neužauga per naktį

Dirbtinio intelekto plėtra kelia klausimų daugeliui būsimų studentų, tačiau tiek dėstytojai, tiek studentai į šiuos pokyčius žvelgia kaip į galimybę.

„Dirbtinis intelektas perims dalį bazinių užduočių, tačiau pagrindiniai sprendimai ir atsakomybė išliks žmogaus rankose. Todėl dar svarbiau tampa suprasti pagrindinius principus ir gebėti mąstyti apie sistemas aukštesniu lygmeniu“, – sako prof. L. Laibinis.

Panašios nuomonės laikosi ir studentės N. Bulovaitė bei A. Fedorenko, kurios nemano, kad technologijos pakeis specialistus: „Dirbtinis intelektas, kurio visi bijo, iš tikrųjų tik padės mums, o ne atims iš mūsų darbus. Dabar yra bene geriausias laikas mokytis gyventi ir dirbti kartu su juo.“

Pasak jų, svarbiausia išlieka žmogaus gebėjimas suprasti problemą ir įvertinti rezultatą: „Galima paprašyti dirbtinio intelekto parašyti kodą ar išspręsti uždavinį, tačiau jeigu pats nesupranti sprendimo, jo nepataisysi ir tinkamai nepritaikysi. Svarbiausia nebijoti ir išdrįsti mokytis ko nors naujo.“

Technologijos keičiasi greitai, tačiau gebėjimas suprasti sistemas, analizuoti problemas ir priimti sprendimus tebėra svarbus nepriklausomai nuo technologinių madų.

Universitetas išmoko matyti sistemas kaip visumą, suprasti, kaip skirtingos jų dalys sąveikauja, ir kritiškai vertinti priimamus sprendimus. Būtent šios kompetencijos leidžia specialistams augti nuo programuotojo iki sistemų architekto, produkto vadovo ar technologijų lyderio.