Kodėl moterų sveikata vis dar lieka aklojoje zonoje?

Kovo 20 d. 16 val. Vilniaus universitete, Mažojoje auloje, vyks vieša paskaita-diskusija „Kodėl vengiame moterų sveikatos temos moksle ir politikoje?“. 

Apie moterų sveikatos neištirtumo pasekmes ir pavojus, Lietuvos kontekstą, konkrečius žingsnius moterų sveikatos tyrimams ir politikai stiprinti Lietuvoje kalbėsis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Ramunė Grikšienė, sociologė dr. Gražina Bielousova, profesorė Alkistis Skalkidou (Švedija). Viešnia iš Švedijos pasidalys savo šalies gerąja patirtimi ir papasakos apie savo tyrimus. Diskusiją moderuos viena renginio iniciatorių – Goda Raibytė-Aleksa. Renginys vyks anglų kalba.

Nors moterys vis dažniau tampa aktyviomis mokslo kūrėjomis ir lyderėmis, gyvybės moksluose ir klinikinėje praktikoje biologinė lytis vis dar dažnai lieka paraštėse. Toks „aklumas lyčiai“ lemia, kad medicinos inovacijos dažniausiai kuriamos pagal vyrišką modelį, o moterys susiduria su ligų neatpažinimu, pavėluotomis diagnozėmis, neveiksmingu gydymu. Kartu tai prisideda prie socialinių stigmų ir stereotipų įtvirtinimo, kai moterų simptomai yra nuvertinami arba interpretuojami kaip subjektyvūs.

„Moterų sveikatos svarba per ilgai buvo nuvertinta. Neatpažintos ir negydomos ligos yra ne tik moterų ir jų artimųjų problema, bet ir ekonominė našta valstybei. Investicija į moterų sveikatą – tai investicija į ekonominį tvarumą ir ilgiau išliekantį visuomenės darbingumą. Apie tai reikia ne tik kalbėti, bet ir veikti, taip pat ir Lietuvoje“, – teigia viena iš renginio dalyvių VU profesorė R. Grikšienė.

Pagrindinį pranešimą renginyje skaitys WHOLE moterų sveikatos tyrimų centro įkūrėja, Upsalos universiteto profesorė A. Skalkidou. Šios mokslininkės tyrimai plečia supratimą apie biologinius, psichologinius ir socialinius moterų sveikatos aspektus ir jų integravimą į šiuolaikinio mokslinio tyrimo dizainą.

Diskusijos dalyvės – Lietuvos mokslininkės, neuromokslų ir sociologijos pjūviais nagrinėjančios lyčių skirtumų ignoravimo pasekmes mokslo kokybei ir klinikinei praktikai, taip pat moterų sveikatos neištirtumo sąsajas su demografinėmis tendencijomis, darbo rinka ir struktūrine nelygybe.

UNESCO ir kitos tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad lyčių aspektų integravimas į mokslinius tyrimus yra būtina sąlyga kuriant teisingas, įrodymais grįstas ir įtraukesnes politikos kryptis. Todėl siekiant stiprinti moterų sveikatos tyrimus reikia ne fragmentiškų sprendimų, o sisteminių priemonių – įskaitant tyrimų dizaino peržiūrą, aiškius reikalavimus lyties duomenų analizei ir kryptingą rekomendacinių tyrimų užsakymą, kuris leistų sprendimus grįsti realiu situacijos įvertinimu.

„Kalbėdami apie lyčių lygybę moksle turime galvoti ne tik apie tai, kas dirba laboratorijose ar universitetuose, bet ir apie tai, ką tiriame ir kokius klausimus laikome moksliniais. Įtraukumas čia nėra papildomas sluoksnis – jis lemia, kokius duomenis renkame ir kokius sprendimus laikome pagrįstais“, – teigia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė.

„Jeigu medicinos tyrimuose ignoruojame pusę žmonijos, rizikuojame kurti netikslias žinias ir neveiksmingus sprendimus, – sako Ole Andreasas Lindemanas, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius. – Dalijimasis patirtimi ir dialogas su Lietuvos visuomene, akademine bendruomene ir sveikatos politikos formuotojais padeda užtikrinti, kad moterų sveikata būtų tinkamai finansuojama ir pripažinta svarbiu visuomenės klausimu.“ 

Diskusiją organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kartu su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa, Lietuvos žurnalistikos centru ir Vilniaus universitetu. Moterų sveikatos tyrimų iniciatyvą remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Renginys nemokamas. Būtina registracija.