Geras „Vilkas“: VU komanda SL LAB laimėjo hakatoną „Hack4Vilnius“ 

Kaip padėti Vilniui greičiau pastebėti miesto problemas ir nustatyti, kurias reikia spręsti pirmiausia? Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda SL LAB pasiūlė sprendimą – programėlės „Vilkas“ prototipą, kuriame dirbtinis intelektas (DI) derinamas su gyventojų įtraukimu ir žaidybiniais elementais. Įvertinimas – pirmoji vieta spalio 9–11 d. vykusiame Vilniaus miesto hakatone „Hack4Vilnius“. 

SL LAB narys VU Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) informacinių sistemų inžinerijos trečiakursis Aaronas Gandžumianas džiaugiasi, kad dalyvavimas hakatonuose leidžia ne tik išbandyti technines žinias, bet ir kurti realių problemų sprendimus. Komanda tikisi, kad „Vilkas“ ateityje galėtų padėti sumažinti savivaldybės darbuotojų krūvį ir pagerinti miesto problemų sprendimo procesą. 

Hakatonai augina  

Komanda SL LAB (angl. Synthetic Logic Lab) susibūrė 2026 m. kovą Kaune vykusiame „Tech_Champ“ hakatone, kuriame iškovojo antrąją vietą. Tuomet ją sudarė keturi studentai: VU MIF informacinių sistemų inžinerijos trečiakursiai A. Gandžumianas ir Marijus Kuprys, programų sistemas studijuojantis Lukas Stavaris ir VU Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) studentas Augustas Rinkevičius, šiemet pradėjęs gretutines bioinformatikos studijas MIF. 

„Vilniaus hakatonui prie mūsų prisijungė penktoji narė – Augustė Tumaitė, taip pat VU MIF informacinių sistemų inžinerijos trečiakursė“, – pasakoja A. Gandžumianas. 

Naugarduko gatvėje VU MIF ir VU CHGF pastatus jungia koridoriai, o fakultetų studentus SL LAB komandoje vienija domėjimasis technologijomis ir noras savo žinias išbandyti praktiškai. „Bandome dalyvauti kuo daugiau hakatonų, riba – mūsų sveikata“, – juokauja studentas. 

Prieš kuriant sprendimą – problemos analizė 

„Hack4Vilnius“ komandai teko iššūkis, kaip padėti Vilniui greičiau pastebėti miesto problemas ir suprasti, kurias reikia spręsti pirmiausia. Kurdami sprendimą studentai rėmėsi atvirais Vilniaus miesto duomenimis ir konsultavosi su mentoriais. Be to, jie susisiekė su platformos „Tvarkau miestą“ kūrėjais, kad geriau suprastų, su kokiais sunkumais susiduria dabartinė sistema. 

Pasak A. Gandžumiano, viena pagrindinių problemų Vilniuje šiandien – didelis gyventojų pranešimų srautas, kuriame gali būti ir pasikartojančios ar ne visuomet aktualios informacijos. Tokiems pranešimams apdoroti darbuotojams reikia laiko, o tai gali apsunkinti greitą ir efektyvų reagavimą. 

Per maždaug 36 valandas komandai reikėjo ne tik sukurti programėlės prototipą, bet ir parengti jo pristatymą. Trys nariai daugiausia dėmesio skyrė techniniam sprendimo įgyvendinimui, kiti du – idėjos pristatymui ir vizualiniam apipavidalinimui. 

„Vilkas“ – daugiau nei pranešimų apie problemas platforma 

Skeptikai galėtų paklausti: kam dar viena pranešimų apie kelio duobes, nulūžusius medžius ar netvarkingai pastatytus automobilius sistema? Ar ne geriau laiką skirti pačioms problemoms spręsti? 

Hakatono laimėtojai įsitikinę, kad tam laiko kaip tik atsirastų, jei pranešimų sistema veiktų efektyviau. 

Gyventojai galėtų pranešti apie pastebėtas problemas, o kiti naudotojai – patvirtinti jas, panašiai kaip navigacijos programėlėje „Waze“. Sistema atpažintų pasikartojančius pranešimus, o kiekvieno naudotojo patikimumo indeksas padėtų įvertinti informacijos kokybę. 

„Už naudingus veiksmus gyventojai rinktų taškus ir ženklelius, gautų partnerių nuolaidų, o miesto rajonai galėtų varžytis tarpusavyje. Taip būtų galima paskatinti gyventojus aktyviau įsitraukti į savo aplinkos gerinimą“, – sako A. Gandžumianas.  

Dirbtinis intelektas studentų siūlomoje programėlėje taip pat turėtų ką veikti – jis analizuotų gyventojų pranešimus, siūlytų jų kategorijas, vertintų skubumą ir patikimumą, ieškotų galimų dublikatų ir filtruotų įžeidų ar netinkamą turinį. 

„Savivaldybės darbuotojai savo valdymo skydelyje matytų jau patikrintų ir pagal prioritetą surikiuotų problemų sąrašą, galėtų stebėti skirtingų rajonų tendencijas ir vienu paspaudimu perduoti problemą atsakingai institucijai“, – pasakoja VU MIF trečiakursis.  

Kaip laimėti hakatoną? 

Dviejuose hakatonuose prizines vietas iškovojusios studentų komandos SL LAB nario A. Gandžumiano teigimu, svarbu ne tik techninės žinios, bet ir gebėjimas aiškiai apibrėžti problemą bei pagrįsti pasirinktą sprendimą.

„Komandos darbui buvo naudingos mentorių įžvalgos, organizatorių sukurta produktyvi aplinka ir draugai bei kursiokai, padėję testuoti platformą ir dalyvavę kiekybiniame rinkos tyrime“, – sako jis.  

VU MIF studentams hakatonai suteikia galimybę mokytis dirbti komandoje, priimti sprendimus per trumpą laiką ir praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Kartu tai proga patikrinti, ar technologinė idėja gali būti naudinga už universiteto ribų. 

„Įgyjame labai naudingų techninių ir „minkštųjų“ įgūdžių, kurie padės prisidėti prie Lietuvos gerovės“, – taip apie dalyvavimo tokiuose renginiuose naudą kalba A. Gandžumianas. 

Kol kas „Vilkas“ yra programėlės prototipas, tačiau komanda tikisi, kad idėja galės virsti visaverčiu produktu. 

„Tikimės, kad galėsime bendradarbiauti su Vilniaus savivaldybe ir plėtoti „Vilką“ iki visiškai veikiančios programėlės“, – sako VU MIF studentas.