Istorijos fakulteto vardinių stipendijų laureatai papasakojo apie savo tyrimus ir ateities planus 

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto studentams kasmet skiriamos fakulteto alumnų Vytenio Povilo Andriukaičio ir prof. Mečislovo Jučo stipendijos. Šiemet jas pelnė istorijos bakalauro trečio kurso studentas Vytis Valantiejus ir istorijos magistrantūros pirmo kurso studentė Teodora Žydelytė. 

Laureatai pasakoja apie kelią į istorijos studijas, mokslinius interesus ir planus, kuriuos įgyvendinti padės gauta stipendija.  

Nuo chemijos olimpiadų iki LDK teisės ir ekonomikos istorijos  

Vilniuje gimęs ir užaugęs V. Valantiejus, prof. M. Jučo stipendijos laureatas, save pristato kaip gimtojo miesto mylėtoją, korporacijos „Tilia“ narį ir kelionių entuziastą. Vis dėlto istorijos studijos ne visada buvo jo ateities planuose. Įstojęs į gimnaziją, V. Valantiejus svarstė rinktis chemiją, kryptingai tam ruošėsi ir dalyvavo olimpiadose. Posūkis įvyko maždaug dešimtoje klasėje, kai tėčio lentynoje jis atrado istorines knygas. Skaitydamas vieną po kitos, vis labiau domėjosi praeitimi, o chemija pamažu atsidūrė antrame plane.  

„Taip visai netikėtai atradau šiltą santykį su istorija. Dvyliktoje klasėje atrodė visai natūralu tęsti pažintį su istorija ir profesiniame kelyje, todėl pasirinkau studijas Istorijos fakultete. Istorijos studijų programą pasirinkau susidomėjęs jos turiniu. Nors studijos yra ganėtinai intensyvios ir darbo jose netrūksta, kartu jos yra labai įdomios ir įtraukiančios. Labiausiai įtraukusi studijų dalis – seminarai, diskusijos su kolegomis ir dėstytojais. Išskirtinai Istorijos fakultetas sužavėjo savo bendruomene. Įsitraukimas į „korp! Tilia“ ir kitų organizacijų veiklą studijoms suteikė džiaugsmo, juoko ir prasmingų diskusijų. O visos bendruomenės kuriama jauki atmosfera ir atvirumas padeda užmegzti nenutrūkstantį ryšį su pačiu fakultetu“, – pasakoja studentas.   

Šiuo metu V. Valantiejų labiausiai domina XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorija. Jo interesai apima teisės, socialinės ir ekonomikos istorijos klausimus. Iki šiol studentas tyrinėjo LDK funkcionavusią indigenato teisę. Indigenatas – tai pagal Abiejų Tautų Respublikos teisę svetimšalio bajoro įsiteisinimas valstybėje, kartais dar vadinamas pilietybės teise. Šis tyrimas leido geriau pažinti to meto teisėkūrą ir migracijos tendencijas. Vis dėlto tolesniems darbams V. Valantiejus planuoja rinktis kitą kryptį – ekonomikos istoriją. Kursiniame darbe jis ketina nagrinėti XVIII a. manufaktūrų veikimą, o vėliau šią temą tęsti bakalauro darbe, galbūt įtraukdamas ir socialinių bei darbo santykių tyrimus.  

„Teikdamas paraišką stipendijai jos gauti nesitikėjau – manau, kad buvo ir daugiau gabių studentų, kurie svariai prisideda prie LDK tyrimų. Vis dėlto meluočiau sakydamas, kad gavęs stipendiją nesidžiaugiau. Man tai buvo didelis mano darbo įvertinimas. Gautas lėšos leis daugiau laiko skirti tolesniems tyrimams. Taip pat stipendiją planuoju panaudoti Lenkijos archyvų lankymui“, – sako V. Valantiejus, prof. M. Jučo stipendijos laureatas. 

Nuo teatro režisūros planų iki nacionalizmo ir žydų istorijos studijų 

V. P. Andriukaičio stipendiją pelniusi vilnietė T. Žydelytė šiemet baigė kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijas, o dabar mokosi istorijos magistrantūros pirmame kurse. Jos kelias į fakultetą prasidėjo nuo kitokio sumanymo. Ilgą laiką Teodora planavo studijuoti teatro režisūrą. 

„Mane visada domino istorijų pasakojimas ir naratyvų kūrimas. Tačiau atėjus galutinio pasirinkimo laikui dvyliktoje klasėje supratau, kad nelabai turiu drąsos dalintis savo pasauliu su žiūrovu. Jutau, kad nors noras kurti viduje yra, bet iki tol dar turėčiau daug ko išmokti“, – prisimena studentė. 

Kultūros istorijos ir antropologijos studijas ji pasirinko norėdama praplėsti savo pasaulio suvokimą ir mokytis istorijų pasakojimo meno. Šio sprendimo T. Žydelytė nesigaili – jaučiasi patekusi ten, kur ir turėjo būti. 

Bakalauro studijų metais ją sudomino nacionalizmo studijos, o gilinimasis į nacionalizmo teorijas paskatino svarstyti, kaip žmogaus mąstymą formuoja laikotarpis, kuriame jis gyvena: „Į jas gilinantis pirmą kartą labai aiškiai supratau, kad žmogaus mąstymas yra tam tikras laiko produktas, o norint bent šiek tiek priartėti prie realybės suvokimo ir, sakykime, išlaisvėti iš tam tikrų mąstymo klišių, būtina pažinti praeities pasaulį ir jo idėjas.“

Studijuojant Teodoros interesų lauką papildė žydų istorija. Domėdamasi gimtojo Vilniaus praeitimi, ji nuolat susidurdavo su žydų bendruomenės istorijos siužetais, tačiau giliau juos tyrinėti paskatino pažintys su fakultete dirbančiais šios srities specialistais. 

Bakalauro darbe T. Žydelytė sujungė domėjimąsi nacionalizmu ir žydų istorija – tyrė žydų dalyvavimą Vilniaus vadavimo sąjungoje, siekusioje konsoliduoti tautinę bendruomenę. Šis atvejis leido nagrinėti tautinių mažumų įsitraukimą į nacionalinės valstybės projektą. Magistro darbo temos studentė dar nėra pasirinkusi, tačiau viena svarstomų krypčių yra Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavusių žydų karių likimai pirmosios sovietinės okupacijos metais. 

Žinia apie skirtą V. P. Andriukaičio stipendiją T. Žydelytei buvo netikėta: „Tikrai nesitikėjau. Juk mūsų fakultete yra tiek daug talentingų žmonių! Dėl stipendijų lėšų, tai planuoju jas skirti kalbų kursams. Esu labai dėkinga fakultetui, kad suteikia studentams galimybę mokytis jidiš kalbos. Tačiau dėl ateities planų reikės stiprinti ir kitų kalbų įgūdžius.“