Socialinė politika

Sukurta: 30 balandžio 2012

	Padalinys Filosofijos fakultetas
	Krypčių grupė Socialiniai mokslai
	Studijų kryptis (šaka) Sociologija
	Kvalifikacinis laipsnis Socialinių mokslų bakalauras
	Trukmė 4 metai
	Studijų forma Nuolatinė
	Studijų programos kreditai 240
	Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą 3 176 EUR

Socialinės politikos bakalauro studijų programos tikslas – suteikti gilias ir kompleksiškas žinias apie socialinės gerovės sistemas, socialinės nelygybės priežastis ir viešosios politikos formavimo procesus.

Ši programa išsiskiria tarpdisciplininiu požiūriu, integruojančiu sociologijos, ekonomikos, politikos mokslų ir teisės žinias, suteikiant studentams plačias analitines kompetencijas.

Programoje akcentuojami kokybiniai ir kiekybiniai tyrimų metodai, leidžiantys studentams kritiškai analizuoti socialinius reiškinius, atlikti empirinius tyrimus ir vertinti politikos priemonių veiksmingumą.

Sužinokite apie šią studijų programą daugiau!

Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe – pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą. Šia galimybe pasinaudoti galės visi, 2023 m. įstoję į bet kurią Vilniaus universiteto bakalauro ar vientisųjų studijų programą. Daugiau informacijos rasite čia.

Studijų programos planas

Studijų programos planas

Dalykai	Kreditai
1 rudens semestras
Privalomieji dalykai	30.0
Politinė ir socialinė filosofija	5.0
Socialinės politikos studijų įvadas	5.0
Socialinio tyrimo dizainas	5.0
Sociologija	5.0
Švietimo politika	5.0
Viešoji ir dalykinė komunikacija	5.0
2 pavasario semestras
Privalomieji dalykai	20.0
Ekonomika	5.0
Socialinė apsauga	5.0
Socialinės problemos, poreikiai ir vertybės	5.0
Viešoji politika	5.0
Individualiųjų studijų dalykai (moduliai)	10.0
3 rudens semestras
Privalomieji dalykai	20.0
Darbo rinkos politika	5.0
Lygių galimybių politika	5.0
Socialinės paramos politika	5.0
Žmogaus teisės ir socialinė politika	5.0
Individualiųjų studijų dalykai (moduliai)	10.0
4 pavasario semestras
Privalomieji dalykai	25.0
Kiekybinių duomenų analizė I/II d.	5.0
Politinis procesas	10.0
Socialinės paslaugos	5.0
Socialinės politikos ekonomika	5.0
Individualiųjų studijų dalykai (moduliai)	5.0
5 rudens semestras
Privalomieji dalykai	15.0
Kiekybinių duomenų analizė II/II d.	5.0
Politinė ekonomija	5.0
Viešieji finansai	5.0
Individualiųjų studijų dalykai (moduliai)	15.0
6 pavasario semestras
Privalomieji dalykai	20.0
Kursinis darbas	5.0
Projektų valdymas	5.0
Šeimos politika	5.0
Teisinė sistema	5.0
Individualiųjų studijų dalykai (moduliai)	10.0
7 rudens semestras
Privalomieji dalykai	20.0
Bakalauro baigiamojo darbo projektas	5.0
Sveikatos apsaugos politika	5.0
Tyrimų metodai socialinėje politikoje	5.0
Vietos savivaldos socialinė politika	5.0
Individualiųjų studijų dalykai (moduliai)	10.0
8 pavasario semestras
Privalomieji dalykai	30.0
Bakalauro baigiamasis darbas (kryptis: sociologija)	10.0
ES Socialinės politikos iniciatyvos	5.0
Profesinė praktika	15.0

Priėmimo sąlygos

Stojant į valstybės finansuojamą vietą

	Dalykas	Forma	Koeficientas
1	Istorija	Egzaminas	0,4
2	Geografija arba užsienio kalba, arba matematika, arba informacinės technologijos	Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys	0,2
3	Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais	Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys	0,2
4	Lietuvių k. ir literatūra	Egzaminas	0,2

Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2025 m. ir pretenduojantys į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas (VF) ir valstybės nefinansuojamas vietas su stipendija (VNF/ST) Universitete, turi:

Būti išlaikę šiuos valstybinius egzaminus:

lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
matematikos valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
stojančiojo laisvai pasirenkamą brandos egzaminą.

Stojantiesiems trijų privalomų laikyti valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis – 50 balų (balas apskaičiuojamas sudėjus šių VBE rezultatus ir padalinus iš 3).

Asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje 2025 m., lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų VBE A kurso perskaičiuoti įvertinimai sudaro 110 proc. tipinio VBE, o B kurso įvertinimai – 70 proc. VBE rezultatų perskaičiavimas atliekamas LAMA BPO, kai skaičiuojamas stojančiojo konkursinis balas pagal dešimtbalę sistemą.

Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.

Informacija asmenims, išsilavinimą įgijusiems 2024 m. ir anksčiau.;

Informacija asmenims, vidurinį išsilavinimą įgijusiems užsienyje.

Stojant į valstybės nefinansuojamą vietą

	Dalykas	Forma	Koeficientas
1	Istorija	Egzaminas	0,4
2	Geografija arba užsienio kalba, arba matematika, arba informacinės technologijos	Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys	0,2
3	Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais	Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys	0,2
4	Lietuvių k. ir literatūra	Egzaminas	0,2

Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2025 m. ir pretenduojantys į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas (VNF) Universitete, turi:

1. Būti išlaikę šiuos valstybinius egzaminus:

lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
matematikos valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
stojančiojo laisvai pasirenkamą brandos egzaminą.

Stojantiesiems trijų privalomų laikyti valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis – 50 balų (balas apskaičiuojamas sudėjus šių VBE rezultatus ir padalinus iš 3).

Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.

Informacija asmenims, išsilavinimą įgijusiems 2024 m. ir anksčiau.;

Informacija asmenims, vidurinį išsilavinimą įgijusiems užsienyje.

Kodėl ši programa?

programa parengta vadovaujantis turtinga Europos šalių patirtimi;
dėsto kompetentingi dėstytojai, žymiausi Lietuvos mokslininkai, taip pat užsienio praktikai;
didelė studijų dalis skiriama tyrimo metodams, darbui su duomenimis ir studentų pasirinkimui gilintis į juos dominančią socialinės politikos sritį;
išmoksi analizuoti socialines problemas, identifikuoti ekonominių ir politinių pokyčių įtaką socialinių sluoksnių
gyvenimui ir teikti konstruktyvius siūlymus socialinei politikai tobulinti;
iki 50 proc. studijų trukmės galėsi studijuoti užsienio universitetuose.

Karjera

politinėse, pilietinėse, profesinėse ir lobistinėse organizacijose;
Lietuvos Respublikos ministerijose;
Valstybės kontrolėje;
Žiniasklaidos įmonėse;
Savivaldybėse;
Vilniaus universitete;
tarptautinėse organizacijose.

„Studijos šioje srityje man suteikė supratimą apie tai, kad pasaulis yra viena didelė kompleksinė sistema bei suteikė įrankius, kaip toje sistemoje veikti. Su dėstytojų pagalba studijų metu leidomės į tyrinėjimo kelionę, kurioje daug diskutavome apie visuomenėje kylančias problemas, nagrinėjome jas iš įvairių perspektyvų, taikėme skirtingus duomenų analizės įrankius.“

Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė, absolventė, LR Valstybės kontrolė, Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė

„Gyvename besikeičiančiame pasaulyje, kuris nuolat kuria naujas socialines problemas ir poreikį į jas reaguoti. Socialinės politikos studijos VU yra vienos iš nedaugelio studijų programų, kuriose iš pagrindų analizuojamos socialinio teisingumo, nelygybės ir gerovės valstybės temos.“

Aušra Čižauskaitė, absolventė, Socialinės politikos daktarė, disertaciją apgynė 2024 m. Dublino universiteto koledže

„Pagrindinė VU Socialinės politikos studijų nauda – bendrų vertybių atradimas. Studijuodamas sutikau žmones, kurie panašiai galvoja, bei siekia panašių tikslų - tarnauti ir padėti žmogui. Vieni akademinėje veikloje ieškodami naujų sprendimo būdų, kiti praktinėje veikloje bandydami jas pritaikyti.“

Vytautas Butkus, absolventas, Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras.