Bankų siūlomuose ETF susikerta investuotojo ir banko interesai

Europos bankai plečia biržoje prekiaujamų fondų (ETF) pasiūlą ir vis dažniau pristato fondus su savo prekių ženklais. 2026 m. balandį „UniCredit“ kartu su „BNP Paribas Asset Management“ pristatė septynis „onemarkets“ ETF, o tų pačių metų sausį „Comdirect“, bendradarbiaudamas su „State Street“, pasiūlė į pasaulio bendrovių akcijas investuojantį ETF.

Investuotojams atsiranda daugiau pasirinkimo, tačiau bankai kartu tampa glaudžiau susiję tiek su fondų kūrimu, tiek su jų platinimu. Ar klientams tai naudinga, priklauso nuo fondų investavimo strategijų, išlaidų ir nuo to, kaip bankas atrenka bei pristato savo ir konkurentų siūlomus fondus.

ETF sutelkia investuotojų lėšas ir jas investuoja į akcijas, obligacijas ar kitą turtą. Fondo vienetus galima pirkti ir parduoti biržoje panašiai kaip akcijas. Daugelis ETF seka tam tikrą indeksą, todėl leidžia investuoti į pasirinktą rinką ar jos dalį nesirenkant atskirų vertybinių popierių. Bendradarbiaudami su turto valdymo bendrovėmis, bankai šiuos fondus gali įtraukti į savo investavimo paslaugų pasiūlą, tad klientams nereikia keisti įprasto paslaugų teikėjo.

Tačiau kai bankas fondą ir platina, ir rekomenduoja, svarbūs tampa jo paties finansiniai interesai. Klientui reikia suprasti, kodėl siūlomas fondas jam tinka ir kokią naudą gali suteikti. Kartu turi būti aišku, kokie komerciniai ryšiai banką sieja su fondu ir kodėl jis rekomenduoja būtent šį, o ne kitą produktą.

Šis klausimas aktualus ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, „Swedbank“ platina savo grupės „Swedbank Robur“ investicinius fondus. Nors jie nėra ETF, renkantis šiuos fondus taip pat svarbu įvertinti, į ką jie investuoja, kiek kainuoja investavimas ir kokie komerciniai ryšiai sieja banką su fondu. Fondo vienetų pirkimas ir saugojimas gali būti nemokami, tačiau pats fondas vis tiek patiria išlaidų, kurios mažina investuotojo grąžą.

Kiek kainuoja patogumas

Lyginant ETF svarbu įvertinti ne tik fondo mokesčius, bet ir jo įsigijimo sąlygas. Be metinio fondo mokesčio, gali tekti mokėti už fondo vienetų pirkimą ir vertybinių popierių saugojimą. Išlaidoms įtakos turi ir skirtumas tarp kainos, už kurią fondo vienetus galima nupirkti, ir kainos, už kurią juos galima parduoti. Kiek šios išlaidos reikšmingos, priklauso nuo investuojamos sumos, pirkimų dažnumo ir investavimo laikotarpio.

Pavyzdžiui, reguliariai investuojant į ETF pagal „Comdirect“ siūlomus planus, paprastai taikomas 1,5 proc. mokestis nuo kiekvieno pirkimo sumos. Atrinktus fondus pagal šiuos planus galima pirkti be šio mokesčio, tačiau tai nereiškia, kad investuojama be jokių išlaidų.

Prieš lyginant mokesčius, reikia pasižiūrėti ir į tai, į ką fondai investuoja. Į pasaulio bendrovių akcijas investuojančių ETF portfeliai gali skirtis tiek šalių aprėptimi, tiek bendrovių dydžiu ar jų atrankos kriterijais. Todėl vien mažesni mokesčiai dar nereiškia, kad fondą rinktis labiau apsimoka.

Klientui gali būti patogiau reguliariai investuoti per banką ar platformą, kurios paslaugomis jis jau naudojasi. Vertinant tokio patogumo kainą, svarbu atskirti fondo mokesčius nuo mokesčių už banko ar platformos paslaugas.

Kaip rekomendacijos veikia investuotojų pasirinkimą 

2017 m. Jungtinės Karalystės finansų priežiūros institucija (FCA) paskelbė tyrimą apie investavimo platformų rekomenduojamų fondų sąrašus. Išanalizavę trijų platformų 2006–2015 m. duomenis, tyrėjai nustatė, kad jos dažniau rekomenduodavo su savo verslu susijusius fondus ir tuos, kurie joms skirdavo didesnę komisinių pajamų dalį. Šios rekomendacijos turėjo didelę įtaką investuotojų pasirinkimui.

Tyrimas parodė, kad rekomenduojamų fondų grupės rezultatai buvo geresni nei nerekomenduojamų fondų grupės. Tačiau su pačiomis platformomis susijusių rekomenduojamų fondų rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo nerekomenduojamų fondų rezultatų. Taigi platformų rekomendacijos gali padėti klientams pasirinkti, tačiau svarbu žinoti, ar platforma rekomenduoja su savo verslu susijusį fondą.

Tyrime nagrinėta tuo metu Jungtinėje Karalystėje veikusi fondų platinimo sistema. Todėl jo rezultatai neparodo, kaip Europos bankai šiandien platina naujuosius ETF. Tačiau jie padeda suprasti, kodėl klientui svarbu žinoti, kokią finansinę naudą platintojas gauna iš rekomenduojamo fondo.

Kitą šio klausimo pusę atskleidžia 2026 m. žurnale „Financial Management“ paskelbtas Vokietijoje platinamų aktyviai valdomų akcijų fondų tyrimas. Analizuodami 2010–2024 m. duomenis, tyrėjai nustatė, kad su bankais susiję fondai buvo mažiau veikiami konkurencijos, o jų investuotojai silpniau reagavo į prastus rezultatus. Indeksus sekantiems ETF šių išvadų tiesiogiai taikyti negalima. Vis dėlto jos leidžia abejoti, ar vien platesnė fondų pasiūla užtikrina konkurencijos naudą investuotojams.

Ką bankai turėtų paaiškinti klientams

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) paskelbė, kad 2026 m. kartu su nacionalinėmis priežiūros institucijomis nagrinės interesų konfliktus, susijusius su investicinių produktų platinimu. Ji vertins darbuotojų atlygio sistemas ir tai, kaip skaitmeninės platformos skatina investuotojus rinktis konkrečius produktus. Taip pat bus tikrinama, kaip bendrovės valdo galimus konfliktus tarp savo komercinių interesų ir klientų poreikių.

Klientas turėtų žinoti, kaip bankas susijęs su siūlomu fondu ir kokias išlaidas patirs investuodamas per banką. Teikdamas investavimo rekomendaciją, bankas turėtų paaiškinti, kodėl siūlomas fondas tinka kliento investavimo tikslams. Jei klientas fondą renkasi savarankiškai, banko reklaminiai pasiūlymai turėtų būti aiškiai pažymėti.

Bankų siūlomi ETF gali būti naudingi klientams, tačiau jų naudą reikėtų vertinti lyginant investavimo strategijas ir bendras investavimo išlaidas su panašiais konkurentų fondais. 

Prof. Alfreda Šapkauskienė – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorė, Finansų katedros vedėja. Jos mokslinių tyrimų sritys – elgsenos ekonomika ir finansinės technologijos („FinTech“). Profesorė dėsto finansų, finansinės elgsenos ir tarptautinių finansų disciplinas.