Ekspertai apie kibernetinį saugumą ir tvarų dirbtinį intelektą: svarbu ne drausti DI, o mokyti juo naudotis atsakingai

„Ar dirbtinis intelektas gali būti vystomas taip, kad atlieptų visuomenės kibernetinio saugumo ir tvaraus naudojimo lūkesčius?“ – klausė doc. Kęstutis Driaunys gegužės 20 d. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultete, pradėdamas dviejų tarptautinių projektų sinergijos renginį, sujungusį kibernetinio saugumo ir tvaraus, atsakingo dirbtinio intelekto (DI) vystymo kryptis.

VU Kauno fakulteto mokslinio projekto „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“ („GAISO“) kartu su kompetencijos centru tvariam gyvenimui ir darbui „SustAInLivWork“ atstovai surengė edukacinį seminarą „Generate-SustAIn-StrOng: sinergija tarp kibernetinio saugumo ir tvaraus DI“. Renginys subūrė VU ir ekspertus iš kitų universitetų diskusijai apie DI vaidmenį organizacijų kibernetinio saugumo ekosistemoje. Seminaro pranešėjai aptarė DI taikymo galimybes, su tuo susijusias kibernetinio saugumo rizikas bei „SustAInWork“ kompetencijų centro veiklos kryptis. Taip pat diskutuota apie ateities duomenų apsaugos teisinio reguliavimo iššūkius ir galimus atsako į sparčiai besivystančias DI technologijas scenarijus.

DI vaidmuo užkardant kibernetines grėsmes

VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkas Paulius Danielius aptarė, kaip generatyvinis dirbtinis intelektas keičia kibernetinio saugumo specialistų darbą ir sprendimų priėmimą. Pranešėjas dalijosi įžvalgomis apie saugų ir efektyvų DI taikymą, pabrėždamas, kad jis neturi tapti rizikingu įrankiu. „Kibernetiniame saugume generatyvinis dirbtinis intelektas vertę įgyja ne tada, kai juo aklai pasitikima, o tada, kai jo naudojimas yra ribojamas, tikrinamas, dokumentuojamas ir integruojamas į atsakingą saugumo užtikrinimo procesą“, – teigė P. Danielius.

Pranešime „Gyvenimas skaitmeniniame pasaulyje: generatyvinis DI, kibernetinės grėsmės ir nauja sklaidos era“ VU projekto „GAISO“ tyrėjai Vasarė Milkovaitė ir Tautvydas Savickas pristatė projekto tikslus, naudą informacinių sistemų saugos specialistams bei visuomenei. Jie taip pat supažindino klausytojus su visuomenės švietimui skirta „Instagram“ platformoje veikiančia virtualiąja kibernetinio saugumo patarėja. Pranešėjai apžvelgė pagrindines šiuolaikines kibernetines grėsmes, pateikė praktinių patarimų, kaip nuo jų apsisaugoti, ir pristatė, kaip generatyvinio DI technologijos gali būti taikomos grėsmių aptikimui kibernetinio saugumo procesuose. Pranešimo pabaigoje V. Milkovaitė ir T. Savickas pakvietė dalyvius sudalyvauti viktorinoje apie „GAISO“ projektą ir kibernetinį saugumą.

VU Kauno fakulteto nuotr.

Seminare taip pat dalyvavo dirbtinio intelekto kompetencijų centro „SustAInLivWork“ vyriausioji mokslo darbuotoja doc. Saulė Milčiuvienė, ji pristatė centro tikslus, veiklas, strategines kryptis, viziją ir poveikį. Centras orientuotas į tvarių inovacijų skatinimą ir prisidės prie naujų studijų programų bei mokymų kūrimo, glaudesnio bendradarbiavimo su verslo ir viešuoju sektoriumi, taip pat Lietuvos DI klasterio plėtros. Pranešimų sesija buvo baigta doktoranto Viliaus Benušio disertacijos tyrimo krypties pristatymu apie asmens duomenų apsaugos teisę post-kvantinės kompiuterijos eroje. Pranešėjas akcentavo, kad post-kvantinės rizikos yra ne tik technologinis, bet ir teisinis iššūkis, susijęs su ilgalaikiu duomenų konfidencialumu, organizacijų atsakomybe ir pažangių saugumo priemonių standartų aiškinimu. 

Kibernetinis atsparumas ir tvari DI plėtra

Trijų universitetų mokslininkai taip pat diskutavo, kaip suderinti DI technologijų pažangą su tvarumo ir saugumo principais. 

Ekspertai aptarė sparčiai tobulėjančias DI technologijas, jų naudojimo kontrolę bei poveikį kibernetiniam saugumui ir duomenų apsaugai. Taip pat aptartas vis dažniau internete matomas dirbtinio intelekto generuojamas turinys. Pašnekovai samprotavo DI ir tvarumo tema. Nors DI tampa efektyvesnis, jo naudojimas sparčiai auga, todėl kyla vis daugiau klausimų dėl dirbtinio intelekto ir klimato tvarumo santykio.

Diskusijoje svarstyta ir Lietuvos pozicija DI naudojimo srityje bei galimybė, kad projektai „GAISO“ ir „SustAInLivWork“ ateityje galėtų tapti vienos nacionalinės DI strategijos dalimi. Dalyvių teigimu, tai, kad šie projektai veikia toje pačioje ekosistemoje, yra privalumas, stiprinantis visuomenės sąmoningumą apie atsakingą dirbtinio intelekto naudojimą. 

VU Kauno fakulteto nuotr.

Apie „GAISO“

Mokslinis projektas „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“ („GAISO“) siekia stiprinti kritinės infrastruktūros kibernetinį atsparumą pasitelkiant generatyvinį dirbtinį intelektą ir jo efektyvų taikymą informacijos saugos vadovo (angl. Chief Information Security Officer – CISO) funkcijose. Projektą įgyvendina VU Kauno fakulteto mokslinė grupė, kurią sudaro informatikos, informatikos inžinerijos ir kitų mokslo krypčių turėjai ir studentai.