Istorinių žemėlapių paroda „Lietuva žemėlapiuose“ atidaroma VU Istorijos fakultete

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultete atidaryta Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) parengta istorinių žemėlapių paroda „Lietuva žemėlapiuose“. Pirmą kartą VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) pristatyta paroda dabar kviečia VU Istorijos fakulteto bendruomenę ir lankytojus į Lietuvos valstybės raidą pažvelgti per kartografiją. 

„Lietuva žemėlapiuose“ – ne vien retrospektyvi ekspozicija. Joje žemėlapiai pristatomi ne tik kaip geografiniai ar istoriniai dokumentai, bet ir kaip skirtingų laikotarpių žmonių pasaulėžiūrą, žinias bei politines realijas atspindintys šaltiniai. Jie suteikia galimybę geriau suprasti Lietuvos vietą Europoje ir pasaulyje, taip pat tai, kaip ši vieta buvo kuriama, ginama ir įtvirtinama per šimtmečius. 

„Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, ne tik užtikrina racionalų žemės naudojimą, žemėtvarkos procesų organizavimą, bet ir puoselėja itin gilias mūsų valstybės žemėtvarkos tradicijas. Žemė, kaip pagrindinis valstybės turtas, šimtus metų buvo ir yra mūsų dėmesio centre“, – parodos atidarymu džiaugiasi jos kuratorius,  NŽT patarėjas ir VU Istorijos fakulteto alumnas Audrius Gelžinis.

Parodos pasakojimas chronologiškai suskirstytas į tris pagrindines dalis, leidžiančias nuosekliai sekti Lietuvos vardo, teritorijos ir geopolitinės reikšmės kaitą.  

Pirmojoje parodos dalyje pristatomi ankstyviausi Lietuvos paminėjimai žemėlapiuose. Nors rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos vardas žinomas nuo 1009 m., kartografijoje jis pasirodė tik XIV a. Vienas pirmųjų liudijimų – Genujos kartografo Pietro Vesconte's 1311 m. žemėlapis, kuriame Lietuva įvardyta kaip pagoniškas kraštas („Letoini pagani“). 

„Šis laikotarpis itin išraiškingai atskleidžia to meto visuomenėje vyravusius kultūrinius bei religinius stereotipus. Pirmuosiuose Lietuvos vardo paminėjimuose kartografai prie Lietuvos vardo pridėdavo žodelį „paganis“, „pagoini“ ar „paganorum“, taip pabrėždami mūsų krašto skirtumą nuo krikščioniškojo pasaulio“, – pasakoja A. Gelžinis. 

Antrojoje parodos dalyje eksponuojamas vienas reikšmingiausių Lietuvos kartografijos kūrinių – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva parengtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Šis darbas, baigtas XVI a. pabaigoje ir išleistas XVII a. pradžioje, išsiskiria detalumu ir mastu. Jame pažymėta daugiau nei tūkstantis gyvenviečių, tiksliai pavaizduoti gamtiniai objektai, o pati valstybė pateikiama kaip svarbi Europos politinė jėga. 

Trečiojoje dalyje pasakojama apie dramatišką Lietuvos vardo likimą po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ir jo sugrįžimą XX a. Po XVIII a. pabaigos geopolitinių lūžių Lietuvos vardas ilgainiui išnyksta iš politinių žemėlapių, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo ir 1918 m. atkūrus nepriklausomybę jis vėl įsitvirtina tarptautinėje erdvėje. Šią transformaciją iliustruoja tiek etnografiniai, tiek politiniai žemėlapiai, taip pat tarpukario kartografija, atspindinti valstybės stiprėjimą ir modernėjimą.

„Manyčiau, kad mes, Vilniaus universiteto alumnai, turėtume dalintis savo patirtimi, savo žiniomis su dabartiniais studentais, būsimaisiais alumnais. Parodyti, kokios plačios, kokios įvairios ir netikėtos galimybės atsiveria uždegus Alma Mater švieseles savo galvose“, – sako VU alumnas A. Gelžinis.

Parodą „Lietuva žemėlapiuose“ galima aplankyti VU Istorijos fakulteto III aukšto fojė prie didžiųjų 332 ir 333 auditorijų. Ji veiks visą rugsėjo mėnesį.