Tarptautinėje konferencijoje aptarti realaus pasaulio duomenimis grįstos sveikatos priežiūros sprendimai

Gegužės 14–15 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos mokslo centre įvyko VU Medicinos fakulteto kartu su Gydytojų klinikinių farmakologų asociacija (GKFA) organizuota tarptautinė konferencija „Potential of Real-World Data in the Baltics“. Renginio tikslas – užmegzti tarptautinius ryšius ir prisidėti prie ateities strategijų formavimo sveikatos duomenų srityje.

Konferencija subūrė akademinės bendruomenės, valstybinių institucijų, sveikatos politikos formuotojų ir farmacijos sektoriaus ekspertus iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Švedijos, Nyderlandų, Šveicarijos bei Jungtinių Arabų Emiratų į diskusiją apie realaus pasaulio duomenų panaudojimą priimant sveikatos priežiūros sprendimus ir moksle Baltijos šalyse. Konferencijoje buvo aptartos realaus pasaulio duomenų ekosistemos, duomenų prieinamumo ir antrinio sveikatos duomenų naudojimo galimybės, sveikatos technologijų vertinimo ir kompensavimo sprendimų tobulinimas bei pažangių analitinių metodų taikymas.

Renginio dalyvius sveikinęs VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis teigė, kad klinikinė farmakologija jungia laboratorinius atradimus ir klinikinę praktiką: „Ji kelia klausimą ne tik, ar vaistas veikia kontroliuojamomis klinikinių tyrimų sąlygomis, bet ir kaip jis veikia visoje realių pacientų įvairovėje, realioje klinikinėje aplinkoje, su visu iš to kylančiu sudėtingumu. Ir būtent realaus pasaulio duomenys leidžia į šį klausimą atsakyti.“

Anot prof. D. Jatužio, realaus pasaulio duomenys suteikia galimybę nustatyti retus nepageidaujamus poveikius, kurių nebuvo pajėgus atskleisti nė vienas klinikinis tyrimas, suprasti, kaip gydymas veikia vyresnio amžiaus pacientus ar pacientus, turinčius daugybinių gretutinių ligų, įvertinti ilgalaikes terapinių sprendimų pasekmes, nustatyti, kuriems pacientams konkrečios intervencijos iš tiesų yra naudingos. Būtent tai leidžia pereiti nuo populiacijos lygmens įrodymų prie iš tiesų personalizuotos medicinos.

Andriaus Paulavičiaus nuotr.

Sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas tvirtino, kad Baltijos šalys ne tik šioje srityje, bet ir apskritai turėtų būti pavyzdys kitoms valstybėms: „Esame mažos šalys, tačiau tai yra mūsų pranašumas, nes čia lengviau įgyvendinti pokyčius ir bendradarbiauti. Tikriausiai didžiausias mūsų privalumas yra tai, kad Baltijos šalių e. sveikatos sistemos yra labai aukšto lygio. Europos Sąjunga mato, kad realaus pasaulio duomenys yra svarbiausi iš visų duomenų. Jie svarbūs ne tik mūsų visuomenės sveikatai gerinti, bet ir inovacijoms skatinti, nes antrinis realaus pasaulio duomenų panaudojimas yra ne mažiau svarbus nei pirminis. Be šių duomenų negalėtume kurti naujų įrankių ir produktų.“

Pirmąją konferencijos dieną dėmesys skirtas Baltijos šalių sveikatos duomenų infrastruktūrai, duomenų suderinamumui tarp valstybių ir realaus pasaulio duomenų įrodymų vaidmeniui kompensavimo bei sveikatos technologijų vertinimo procesuose. Buvo aptartas realaus pasaulio duomenų potencialas gerinant racionalų vaistų vartojimą. Pranešėjai pristatė praktinius šių duomenų taikymo pavyzdžius, aptarė teisinius bei organizacinius iššūkius ir pabrėžė regioninio bendradarbiavimo svarbą siekiant efektyvesnio duomenų panaudojimo. Taip pat diskutuota apie racionalų vaistų vartojimą, vaistų saugumo stebėseną ir galimybes sujungti Baltijos šalių duomenis bendriems moksliniams tyrimams ir sveikatos politikos sprendimams priimti.

Antrąją konferencijos dieną nagrinėti realaus pasaulio duomenų analizės metodai ir jų praktinė nauda pacientams bei sveikatos sistemoms. Buvo pristatytos farmakoepidemiologinių tyrimų metodikos, dirbtinio intelekto sprendimai bei realaus pasaulio duomenų panaudojimas sveikatos netolygumams vertinti ir inovacijų diegimo galimybės. Baigiamosiose diskusijose ekspertai pabrėžė, kad, net ir esant netobulai duomenų infrastruktūrai, būtina ieškoti praktinių būdų, kaip realaus pasaulio įrodymai galėtų būti integruojami į reguliacinius, kompensavimo ir klinikinius sprendimus.

Andriaus Paulavičiaus nuotr.

Konferencija užbaigta kvietimu stiprinti strateginį Baltijos šalių bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, inovacijų ir sveikatos politikos srityse.