Tarptautinės AMSE 2026 konferencijos dėmesio centre – medicinos ateitis

Rugsėjo 10–12 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija AMSE 2026 „Academic Medicine Under Pressure in Times of Uncertainty – Education, Research, Patient Care“ subūrė akademinės medicinos bendruomenę iš Europos ir kitų pasaulio šalių. Trijų dienų renginyje medicinos mokyklų vadovai, dėstytojai, mokslininkai, sveikatos priežiūros specialistai ir studentai diskutavo apie tai, kaip švietimas, mokslas ir pacientų priežiūra turėtų keistis sparčiai kintančiame pasaulyje.

Konferenciją Vilniuje organizavo Europos medicinos mokyklų asociacija (AMSE, ang. Association of Medical Schools in Europe) kartu su Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetu. Pagrindinė renginio tema – akademinės medicinos atsparumas neapibrėžtumo sąlygomis – atsiskleidė per įvairias diskusijas: nuo medicinos studijų ir sveikatos sistemų ateities iki karo traumų gydymo, dirbtinio intelekto panaudojimo, tvarumo, retųjų ligų, personalizuotos medicinos ir studentų psichikos sveikatos.

„AMSE 2026 konferencija Vilniuje tapo erdve, kurioje skirtingų šalių ir institucijų atstovai galėjo ne tik pasidalyti savo patirtimi, bet ir kartu ieškoti atsakymų į klausimą, kaip turėtų atrodyti ateities akademinė medicina. Šiandien mums reikia ne tik naujų žinių ir technologijų, bet ir atsparių, kritiškai mąstančių bei bendradarbiauti gebančių sveikatos priežiūros specialistų. Būtent tokio dialogo ir bendradarbiavimo svarbą atskleidė visos trys konferencijos dienos“, – sako VU Medicinos fakulteto profesorius, AMSE generalinis sekretorius ir konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas prof. Algirdas Utkus.

Konferencijos dalyvius sveikino LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas, anot kurio, šiandien neapibrėžtumas gerokai peržengia individualaus paciento ribas – daro įtaką mūsų universitetams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir visai visuomenei. 

„Tai lemia, kaip rengiame būsimus gydytojus, kaip organizuojame mokslinius tyrimus ir kaip užtikriname, kad kiekvienam žmogui būtų teikiama saugi, prieinama, pagarbi sveikatos priežiūra. Tad kyla esminis klausimas: kaip parengti būsimus sveikatos priežiūros specialistus ne tik šiandienos medicinai, bet ir rytojaus realijoms? Atsakymo negalima rasti vien studijų, mokslo ar klinikinės praktikos srityse. Akademinės medicinos stiprybė slypi šių sričių sąsajoje ir gebėjime užtikrinti, kad naujos žinios galiausiai gerintų žmonių gyvenimą“, – teigė jis.

Pasak J. Oleko, medicinos mokykloms šiame procese tenka ypatingas vaidmuo: „Jos rengia būsimus specialistus, kuria mokslines žinias ir padeda paversti mokslinius atradimus geresne pacientų ir bendruomenių sveikatos priežiūra. Neapibrėžtumo laikais šie ryšiai tampa svarbesni nei bet kada anksčiau.“

Sveikindamas į šį tarptautinį renginį susirinkusius dalyvius, VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas akcentavo Vilniaus universiteto tarptautiškumą nuo pat jo įkūrimo ir teigė, jog tai, kad konferencijai pasirinkta vieta yra šio universiteto erdvės, yra labai reikšminga galimybė mūsų šalies mokslininkams, akademikams, medikams. „Čia susirinko tyrėjai iš 33 šalių, kad pasidalytų savo žiniomis ir patirtimi. Tikiuosi, kad ši konferencija suteiks intelektualią aplinką, skatinančią naujas idėjas ir padedančią žinias paversti konkrečiais veiksmais. Taip pat tikiuosi, kad čia prasidėję pokalbiai peraugs į bendradarbiavimą, kuris tęsis dar ilgai po to, kai išvyksite iš Vilniaus.“, – sakė jis.

Dėkodamas renginio organizatoriams bei susirinkusiems dalyviams, Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Dalius Jatužis teigė, jog stipriausi esame tuomet, kai apjungiame išsilavinimą, tyrimus ir praktiką su pacientais: „Būtent taip šiandien mes stengiamės dirbti VU Medicinos fakultete – puoselėdami bendradarbiavimą tarp medikų, odontologų, slaugytojų, visuomenės sveikatos specialistų, kitų sveikatos priežiūros profesionalų, taip pat studentų iš daugelio šalių. Glaudžiai bendradarbiaujame su ligoninėmis ir Medicinos mokslo centru, kuriame įrengtos modernios laboratorijos ir mokymosi erdvės, kuriose studentai, tyrėjai ir klinicistai dirba kartu. Fakultete puoselėjamos tradicijos mums suteikia kryptį, o naujos idėjos ir infrastruktūra – energijos. Šiandienos iššūkiams įveikti mums reikia jų abiejų.“

Konferencijos mokslinio komiteto pirmininkas AMSE prezidentas prof. Harm Peters pabrėžė, jog turime didžiuotis, kad AMSE apima ne tik Europos žemyną, tačiau visą Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioną, t.y. 24 šalis, 78 aukštąsias medicinos mokyklas ir jų skaičius didėja. 

Nuo pasirengimo krizėms iki Europos medicinos studijų ateities

Pirmoji konferencijos diena prasidėjo praktiniais seminarais, skirtais aktualiems medicinos iššūkiams. Dalyviai diskutavo apie viso kraujo panaudojimą sudėtingomis sąlygomis, šiuolaikinę pagalbą kovinių traumų atvejais, hipotermijos prevenciją, masyvaus kraujavimo valdymą ir bioetikos integravimą į sveikatos profesijų mokymą.

Vienoje iš sesijų „Resilient Medical Education: Training for Emergencies, Conflict, and System Disruption“ daugiausia dėmesio skirta medicinos specialistų pasirengimui ekstremalioms situacijoms, konfliktams ir sveikatos sistemos sutrikimams. Pranešėjai iš JAV, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės aptarė medicinos mokymo atsparumą, pasirengimą nelaimėms bei Ukrainos karo traumų gydymo patirtį.

Sesijoje „European Futures in Medical Education: Harmonisation, Competence and Mobility“ diskutuota apie Europos medicinos studijų ateitį, kompetencijų derinimą ir sveikatos specialistų mobilumą.

Buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras ir Europos Komisijos narys, Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis kalbėjo apie tarpdisciplininių studijų programų ir diplomų pripažinimo svarbą kuriant Europos sveikatos sąjungą. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro atstovas Tomas Zapata aptarė sveikatos priežiūros darbuotojams Europoje kylančius iššūkius ir būsimų gydytojų rengimą besikeičiančioms sveikatos sistemoms, o Matthias Wismar, Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijos atstovas, pristatė naujų kompetencijų poreikį besikeičiančioje medicinos praktikos aplinkoje.

Diskusiją pratęsė Europos Komisijos atstovas Steven Engels, pristatęs įgūdžių perkeliamumo iniciatyvą ir jos reikšmę medicinos profesijoms bei rengimui. Taip pat aptarta retųjų ligų tyrimų patirtis Europos referencijos tinkluose ir tai, kokių gydytojų ateityje tikisi pacientai, visuomenė ir patys medicinos studentai.

Akademinė medicina – švietimo, mokslo ir pacientų priežiūros sankirtoje

Antroji konferencijos diena skirta vienai pagrindinių akademinės medicinos temų – švietimo, mokslinių tyrimų ir pacientų priežiūros sąsajai.

Sesijoje „Connecting Education, Research, and Patient Care in Academic Medicine“ pristatyti skirtingų Europos medicinos mokyklų modeliai: nuo bendraamžių mokymo ir bendradarbiavimu grįstų mokymosi bendruomenių iki šiuolaikinių klinikinio mokymo metodų bei integruotų akademinių ekosistemų, jungiančių mokymą, mokslą, inovacijas ir sveikatos priežiūrą.

Ypatingas dėmesys skirtas vienai sparčiausiai mediciną keičiančių technologijų – dirbtiniam intelektui (DI). Sesijoje „AI, Digital Technologies and Emerging Challenges in Medical Education“ aptartos DI kompetencijos, reikalingos būsimiems gydytojams ir sveikatos priežiūros specialistams, taip pat skaitmeninės dezinformacijos rizikos medicinos studijose.

Konferencijoje pabrėžta, kad technologinė pažanga neatsiejama nuo pasitikėjimo. Pranešime apie sveikatos priežiūros transformaciją akcentuota pasitikėjimo svarba technologijoms sparčiai keičiant sveikatos sistemą.

Tvari sveikatos sistema ir ateities specialistų rengimas

Konferencijoje taip pat diskutuota apie tvarumą ir integruotus požiūrius į sveikatos sistemas bei medicinos studijas. Pranešėjai iš Lenkijos ir Kanados nagrinėjo, kaip medicinos mokyklos gali integruoti aplinkosaugos tikslus į studijų programas ir institucijų valdymą, kaip turėtų keistis sveikatos sistemos bei kokių specialistų reikės ateities sveikatos priežiūrai.

Šios temos atspindėjo vieną pagrindinių AMSE 2026 konferencijos idėjų: medicinos mokyklos šiandien turi rengti ne tik profesionalius gydytojus, bet ir specialistus, gebančius veikti kintančioje, sudėtingoje ir vis daugiau iššūkių patiriančioje sveikatos sistemoje.

Atskiras dėmesys skirtas retosioms ligoms ir personalizuotai medicinai. Sesijoje „Bridging the Gap: Personalized Therapies for Rare Conditions“ aptarta genomikos revoliucija, Europos partnerystės personalizuotos medicinos srityje indėlis į švietimą ir mokymą bei inovacijų ir etikos santykis. VU Medicinos fakulteto atstovė doc. dr. Birutė Tumienė vedė praktines dirbtuves „Mapping the Future of Rare Disease Education“, kuriose analizuota dabartinė retųjų ligų mokymo situacija ir galimos jo ateities kryptys.

Vėliau renginyje buvo surengta AMSE Generalinė asamblėja, konferencijos dalyviai buvo pakviesti į socialinį renginį.

Studentų psichikos sveikata – viena svarbiausių ateities medicinos temų

Viena konferencijos diena buvo skirta psichologiniams iššūkiams aukštajame moksle. Sesijoje „Psychological Challenges in Higher Education“ mokslininkai iš Lietuvos, JAV ir Čilės nagrinėjo studentų perdegimo priežastis, bendraamžių vaidmenį jaunų žmonių psichikos sveikatai ir pandemijos poveikį studentų savijautai.

VU Psichologijos instituto atstovas doc. dr. Arūnas Žiedelis pristatė studentų perdegimo priežastis ir galimus sprendimus, o doc. dr. Inga Truskauskaitė aptarė studentų psichikos sveikatos trajektorijas pasaulinių krizių sąlygomis. Pranešėjai iš JAV ir Čilės pristatė tarptautinę patirtį, susijusią su bendraamžių parama ir studentų psichikos sveikatos pokyčiais prieš pandemiją ir po jos.

Konferencijos organizatoriai pabrėžia, kad būsimos medicinos sistemos atsparumas prasideda nuo žmonių, kurie joje dirbs. Todėl studentų gerovė, psichologinis atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti prie krizių tampa neatsiejama medicinos specialistų rengimo dalimi.

Ateities medicinos kryptį rinkosi ir studentai

Ypatingas dėmesys renginyje skirtas medicinos studentams. Jiems skirtoje programoje „Healthcare in Regional Areas or Major Cities: What’s Your Future Path?“ diskutuota apie būsimų sveikatos priežiūros specialistų karjeros pasirinkimus ir skirtingų darbo aplinkų galimybes. Taip pat aptartas sveikatos profesijų edukatorių atsparumas besikeičiančiame pasaulyje. Diskusijoje dalyvavo Europos medicinos studentų asociacijos atstovė Kristina Pavloski.

Konferencija baigta apdovanojant geriausių žodinių pranešimų ir stendinių pranešimų autorius bei užbaigiamąja ceremonija. Už geriausią žodinį pranešimą apdovanotas Afonso Resende, kartu su bendraautoriais parengęs pranešimą „The Association Between Teaching Motivation And Satisfaction In Clinical Teachers: A Cross-Sectional Study“. Apdovanojimą už geriausią stendinį pranešimą gavo Ainis Lukša, kartu su bendraautoriais parengęs pristatymą „The Lithuanian Medicine Olympiad: Bridging Secondary Education and Medical Careers“.

Vilnius – tarptautinio dialogo apie akademinės medicinos ateitį centras

Trijų dienų AMSE 2026 konferencijos programa parodė, kad šiandien akademinė medicina susiduria su iššūkiais, kurie neapsiriboja viena šalimi ar viena medicinos sritimi. Geopolitiniai konfliktai, dirbtinis intelektas ir skaitmeninės technologijos, klimato kaita, retųjų ligų gydymas, sveikatos specialistų trūkumas, studentų psichikos sveikata ir augantys visuomenės lūkesčiai keičia tiek medicinos studijas, tiek mokslą ir pacientų priežiūrą.

AMSE 2026 konferencija sustiprino tarptautinius ryšius tarp medicinos mokyklų ir akademinės medicinos institucijų bei suteikė galimybę Lietuvai pristatyti savo patirtį tarptautinei bendruomenei. VU Medicinos fakultetui konferencija tapo svarbia platforma telkti akademinės medicinos bendruomenę, dalytis mokslinėmis ir edukacinėmis praktikomis bei kartu formuoti ateities medicinos studijų, mokslo ir sveikatos priežiūros kryptis.