Vienintelė bioinformatikos magistrantūros programa Lietuvoje: VU studijos, atveriančios duris į sparčiausiai augančią mokslo sritį

Sparti gyvybės mokslų pažanga pasaulyje lemia augantį bioinformatikos specialistų poreikį. Jų kompetencijos šiandien itin reikalingos ir vertinamos tiek mokslinių tyrimų institucijose, tiek inovatyviose įmonėse. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (VU GMC) kartu su VU Matematikos ir informatikos fakultetu (VU MIF) pristato pirmąją ir vienintelę bioinformatikos magistrantūros studijų programą Lietuvoje. Studijos bus vykdomos anglų kalba ir skirtos tiems, kurie nori prisidėti prie pažangiausių mokslo sprendimų kūrimo.

Kodėl bioinformatika ir kodėl dabar

Pastaraisiais metais gyvybės mokslai išgyvena milžinišką technologinį proveržį. Modernūs tyrimų metodai leidžia per trumpą laiką sugeneruoti daugiau biologinių duomenų nei kada nors anksčiau – nuo genomų sekų ir baltymų struktūrų iki atskirų ląstelių veiklos ar ligų plitimo duomenų.

Tačiau vien surinkti duomenis nepakanka. Šiandien viena svarbiausių užduočių –gebėjimas juos ne tik surinkti, bet ir suprasti. Vis didesniu iššūkiu tampa jų analizė, interpretacija ir mokėjimas biologinę informaciją paversti realiomis mokslinėmis įžvalgomis ar praktiniais sprendimais. 

Būtent čia svarbiausiu grandies elementu tampa bioinformatikai – specialistai, gebantys sujungti gyvybės mokslus, statistiką, programavimą ir duomenų analizę. Jie ne tik analizuoja biologinius duomenis, bet ir kuria metodus bei įrankius, leidžiančius suprasti sudėtingus biologinius procesus, stebėti virusų evoliuciją, ieškoti genetinių ligų priežasčių ar taikyti dirbtinį intelektą medicinoje ir biologiniuose tyrimuose.

VU nuotr.

Kaip rengiami šios srities specialistai

Bioinformatika dažnai klaidingai įsivaizduojama tik kaip programavimas arba darbas su dideliais duomenų kiekiais. Tačiau iš tiesų tai sritis, kurioje kompiuteriniai metodai tampa įrankiu biologiniams klausimams spręsti.

Todėl naujoji VU GMC ir VU MIF bioinformatikos magistrantūros programa orientuota ne vien į techninių įgūdžių ugdymą, bet ir į gebėjimą suprasti biologinius procesus, interpretuoti duomenis bei kelti mokslinius klausimus.

Dvejus metus trunkanti studijų programa pritaikyta skirtingą pasirengimą turintiems studentams – pirmame semestre, atsižvelgiant į ankstesnes studijas, studentams siūloma gilinti biologijos arba kompiuterių mokslo žinias. Vieni jų mokosi molekulinės biologijos ir biochemijos, kiti – darbo su kompiuterinėmis sistemomis GNU/„Linux“, „Python“ programavimo ar duomenų analizės metodų.

Vėliau pereinama prie specifiškesnių bioinformatikos sričių – didelės apimties biologinių duomenų analizės, genomikos, epigenomikos, struktūrinės bioinformatikos ir kompiuterinių metodų taikymo personalizuotoje medicinoje ir šiuolaikiniuose gyvybės mokslų tyrimuose.

Kartu su teoriniais dalykais studentai nuo pirmųjų studijų metų įsitraukia į praktinę veiklą ir vykdo realius mokslinius projektus tyrimų grupėse ar biotechnologijų įmonėse.

VU nuotr.

Vienas išskirtinių programos bruožų – galimybė studijų metu atlikti praktiką net keliose tyrimų grupėse ar įmonėse. Tai leidžia praktiškai pažinti skirtingas bioinformatikos kryptis.

Programa sudaryta iš daugiau nei 30 pasirenkamųjų dalykų, siūlomų VU GMC ir kituose VU fakultetuose. Tarp jų – vienaląsčių tyrimai, medicininė mikrobiologija, paleogenomika, dirbtiniai neuroniniai tinklai, lygiagretieji skaičiavimai ir kitos sritys, atspindinčios šiuolaikinės bioinformatikos įvairovę. Toks platus pasirinkimas suteikia galimybę susidaryti individualų studijų planą ir gilintis į tas bioinformatikos kryptis, kurios labiausiai domina.

Ateities perspektyvos ir karjera

Lietuvoje biotechnologijų pramonė jau dabar yra viena sparčiausiai augančių sričių – sektoriaus augimas kasmet viršija 20 proc., o iki 2030 m. siekiama, kad biotechnologijos sudarytų bent 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Pastaraisiais metais Lietuvoje sėkmingai kuriasi biotechnologijų startuoliai, plėtojami pažangūs tyrimų ir inovacijų centrai, o sektorius pritraukia vis daugiau tarptautinių investicijų.

Tokį augimą skatina ne tik technologinė pažanga, bet ir didėjantis poreikis kurti aukštą pridėtinę vertę generuojančius sprendimus – nuo naujų vaistų ir diagnostikos metodų iki personalizuotos medicinos, genetinių tyrimų ir dirbtinio intelekto taikymo biologijoje. Todėl bioinformatikai tampa vis svarbesne grandimi tiek mokslinių tyrimų centruose, tiek biotechnologijų įmonėse ar klinikinėse laboratorijose.

VU nuotr.

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama ir apie biologinį saugumą bei visuomenės atsparumą krizėms. Pandemijos, antimikrobinis atsparumas, spartus virusų plitimas ir didžiulių biologinių duomenų srautų valdymas rodo, kad gebėjimas analizuoti biologinę informaciją tampa strategiškai svarbus ne tik mokslui ar verslui, bet ir valstybių pasirengimui ateities iššūkiams.

Bioinformatika šiandien išlieka viena tarptautiškiausių šiuolaikinio mokslo sričių. Absolventai galės rinktis karjeros kelią Lietuvos ir užsienio universitetuose, tyrimų centruose ir tarptautinėse biotechnologijų įmonėse – srityse, kuriose kuriami nauji technologiniai sprendimai šiuolaikiniams gyvybės mokslų iššūkiams įveikti.