VU GMC mokslininkų projektai – tarp geriausiai įvertintų technologinės plėtros iniciatyvų

Lietuvos mokslo tarybos technologinių plėtros projektų konkurse aukščiausiais balais įvertinti du Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų projektai. Abu jie orientuoti į praktinį pritaikymą ir sprendžia aktualius visuomenės sveikatos klausimus – kuriami sprendimai, leidžiantys paprasčiau ir greičiau vertinti organizmo būklę, ir pasitelkiant dirbtinį intelektą tobulinamos technologijos, skirtos efektyvesnei vaistų gamybai.

Tarp geriausiai įvertintų projektų – nešiojamojo aminorūgščių matuoklio „Aminometro“ kūrimas. Bendras aminorūgščių kiekis kraujyje – dar menkai ištirtas, tačiau svarbus rodiklis, galintis atskleisti raumenų būklę, mitybos pakankamumą ir metabolinius sutrikimus. Vis dėlto šiuo metu jam matuoti vis dar reikia laboratorinės įrangos ir specializuotų žinių, todėl praktikoje tai beveik netaikoma.

Projektu siekiama šią ribą įveikti – matavimus perkelti arčiau paciento. Remiantis ankstesniu prototipu, sukurtu bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra, kuriamas piršto dydžio, kalibravimo nereikalaujantis elektrocheminis prietaisas. Tikimasi, kad jis leis greitai ir patikimai įvertinti aminorūgščių pusiausvyrą iš kraujo lašo ir sudarys sąlygas šį rodiklį taikyti klinikinėje diagnostikoje, sporto medicinoje bei fizinio atsigavimo stebėsenoje.

Projektą įgyvendina Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Bioanalizės skyriaus mokslininkai kartu su įmone „SensoLife“ (UAB „Bioanalizės sistemos“).

Kitas projektas orientuotas į dirbtinio intelekto taikymą kuriant naujus fermentus – baltymus, kurie pagreitina chemines reakcijas ir yra plačiai naudojami vaistų gamyboje. Projektu siekiama sukurti naujų ir patobulintų epoksidazių rinkinį, kuris padėtų greitai atrasti tinkamiausius biokatalizatorius, skirtus beta adrenoblokatorių – širdies ligoms gydyti naudojamų vaistų – gamybai.

Tokiu fermentiniu aktyvumu pasižyminčių baltymų gamtoje žinoma nedaug, todėl šiuo metu išlieka nepakankamai atliepiamas biotechnologinis poreikis. Tikimasi, kad nauji fermentai veiks efektyviau, bus stabilesni ir tinkami platesniam cheminių reakcijų spektrui. Tai leistų ne tik efektyviau gaminti šiuos vaistus, bet ir paspartinti jų kūrimą bei sumažinti gamybos sąnaudas. Projektą įgyvendina VU GMC mokslininkai kartu su įmone „Biomatter Designs“.

Šia Lietuvos mokslo tarybos skatinamąja priemone siekiama stiprinti tvarią mokslo ir verslo partnerystę, kad akademinėje aplinkoje sukurti sprendimai, atsiradus verslo poreikiui, būtų vystomi iki rinkai pritaikytų produktų ar jų prototipų. Projektai apima tiek taikomuosius mokslinius tyrimus, tiek eksperimentinę plėtrą – nuo koncepcijos įgyvendinamumo įrodymo iki prototipo demonstravimo realioje aplinkoje.

Programa taip pat skatina doktorantų ir jaunųjų mokslininkų įsitraukimą ir privataus sektoriaus investicijas į MTEP veiklas. Projektus įgyvendina mokslo ir studijų institucijos, bendradarbiaudamos su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, kurios prisideda prie sprendimų vystymo ir jų komercializavimo.

Šie rezultatai tik patvirtina VU GMC gebėjimą kurti aukštos pridėtinės vertės sprendimus ir sėkmingai bendradarbiauti su verslu, taikant mokslinių tyrimų rezultatus praktikoje.