VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas: „Turime tapti savimi pasitikinčia bendrija, kuri siekia duoti pasauliui“

Užbaigiame dar vienus akademinius metus Vilniaus universitete, jau 447-uosius. Proga padėkoti darbuotojams ir studentams už darbą, entuziazmą, jėgas ir protus, kuriuos skiriate Universitetui.

Įvairios pamokos, kurių pastaruoju metu mums vis parūpina agresyvi kaimynystė, parodo, kad prireikus gebame reaguoti ir vieni kitiems padėti, ne priekaištauti, o patarti, pamatę trūkumus – spręsti ir taisyti.

Tampame vis labiau tarptautine bendruomene, tiek studentais, tiek dėstytojais, todėl mūsų akademinėje kasdienybėje įsitvirtina naujos praktikos, o mūsų deklaruojamas vertybes – atvirumą ir integralumą – patvirtina gyvenimas.   

Tai, ką kiek skambokai esame įpratę apibūdinti kaip „talentų pritraukimą“, iš esmės yra Lietuvos pristatymas kaip vietos, į kurią norėtų atvykti ir čia likti kūrybingi žmonės, matydami galimybes save realizuoti. Turime tapti savimi pasitikinčia bendrija, kuri siekia duoti pasauliui, nes tik taip galime tikėtis, kad būsime įdomūs, reikalingi ir konkurencingi.

Šie metai parodė, kad universitetai ir jų bendruomenės tampa demokratijos forpostais ir prisiima atsakomybę už jos palaikymą ir puoselėjimą laikais, kai įvairiose pasaulio vietose kyla grėsmė demokratinėms institucijoms. Studentai ir dėstytojai telkimusi į protestus svariai paliudijo, kad jiems rūpi demokratijos būklė mūsų valstybėje, kad jie kritiškai vertina profesionalumo ir principingumo stoką. 

Polikrizė, geopolitinis ir ekonominis neapibrėžtumas dar aštriau kėsinosi užgožti Europos Unijos siekį nuosekliai reaguoti į ekologinius ir demografinius iššūkius. Universiteto pastangos atnaujinti studijų programas ir atskirus dalykus taip, kad jie ugdytų gebėjimą spręsti kompleksines problemas, yra mūsų indėlis į tvarią ateitį. 

Šie mokslo metai taip pat buvo laikas, kai generatyviniai kalbos modeliai tapo ne vien specialistų ar smalsaujančiųjų, bet iš esmės visų kasdienybe. Entuziazmo ir nuogąstavimo priešpriešą keičia racionalus santykis, plačiau taikomos Universiteto ir fakultetų gairės, aiškesnis privalumų ir iššūkių suvokimas.

Šiuos akademinius metus žymėjo naujos Universiteto strategijos kūrimas. Sutarėme dėl prasmingų ir ambicingų tikslų ir dabar nuo mūsų sutelkto veikimo priklausys, kaip pavyks juos pasiekti.

Mokslo srityje šalia plėtojamų ekscelencijos centrų ir stambių tarptautinių projektų verta išskirti sritis, kur imamės stambesnių projektų koordinavimo, kaip antai Gyvybės mokslų centro koordinuojamą projektą „From Molecules to Brain Health“ ar Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto koordinuojamą doktorantūros tinklų iniciatyvą, skirtą Rusijos įtakoms Europos periferinėse valstybėse. 

Pagal „Europos horizonto“ programos Vėžio misijos kvietimą kartu su 22 partneriais teikta paraiška buvo įvertinta maksimaliais balais visose vertinimo kategorijose. Patvirtintas Medicinos fakulteto Europos partnerystės kvietimo projektas „IMPULSE: Impact of Multi-System Precision Investigation in Left-Sided Heart Lesions“.

Tradiciškai šiame renginyje prisimename Lietuvos mokslo premijų laureatus: jos įteiktos profesoriams Zenonui Norkui, Artūrui Dubickui, Ričardui Rotomskiui bei Vitalijui Karabanovui ir Artūrui Petroniui. Prof. Ieva Plikusienė apdovanota prestižine Europos jaunosios akademijos premija.

Gyvybės mokslų centro ir Europos molekulinės biologijos laboratorijos partnerystės instituto mokslininkė prof. Urtė Neniškytė paskirta Europos mokslo tarybos ambasadore Lietuvoje. To paties partnerystės instituto mokslininkas dr. Constantinos Patinios pelnė Europos molekulinės biologijos organizacijos laboratorijų kūrimo dotaciją. 

Universiteto lyderystė plėtojant tarpkryptines studijas leido pagaliau pasiekti seniai pribrendusį nacionalinį tokių studijų pripažinimą. Jeigu ne sėkminga Universiteto institucinė patirtis, beveik dešimtmetį vilkinta ir kitose Europos šalyse jau seniai įprasta studijų praktika greičiausiai ir toliau būtų buvusi neįgyvendinta. 

Reikšmingai atnaujintas tarptautinių studijų programų portfelis: patvirtintos keturios naujos studijų programos, iš jų dvi jungtinės su „Arqus“ aljanso partneriais. Dvi iš naujų programų – Bioinformatika ir Daugiakalbystė ir skaitmeninės technologijos – jau dalyvauja šių metų priėmime.

Sukūrėme ir išbandėme kompleksinę dėstymo kompetencijų tobulinimo programą, skirtą pradedantiesiems Universiteto dėstytojams. 

Daug dėmesio skiriame tarptautinėms akademinėms partnerystėms. Vilniaus ir Sorbonos universitetų atstovai darbo grupėse aiškinasi konkrečių veiklų galimybes kelių mokslų ir mobilumo bei doktorantūros srityse. Plečiame bendradarbiavimą su Lankasterio universitetu, šį rudenį ketiname pasirašyti strateginio bendradarbiavimo sutartį.

Beje, bendradarbiavimas su Sorbona išaugo į nuostabų bendrą universitetų koncertų ciklą „Vilnius–Paris“. Daugiau kaip 200 studentų, choristų ir orkestrantų, iš dviejų universitetų susibūrė į muzikinį projektą, kuris buvo pristatytas Paryžiuje, o vėliau Šv. Jonų bažnyčioje. Taip akademinis bendradarbiavimas perauga į kultūros lygį, o mūsų studentai ir darbuotojai gali puoselėti savo pomėgius. Jie tai sėkmingai daro ir sporte – šiemet Lietuvos universitetų komandinių taurių įskaitoje Vilniaus universitetas pirmavo įvairiose sporto šakose, iškovojęs net 16 taurių.

Toliau stipriname Universiteto matomumą tarptautinėje erdvėje – vien per šį pusmetį Vilniaus universiteto mokslo pasiekimai užsienio naujienose paminėti daugiau nei 450 kartų.  

Šiais akademiniais metais Universiteto iniciatyvos pasiekė daugiau kaip 21,5 tūkst. mokytojų ir moksleivių 36 Lietuvos savivaldybėse. Moksleivių auditorijai skirti nauji projektai, tokie kaip Superpaskaita ir „Superistorijos“. 

Rugsėjo 19 d. jau trečią kartą vyks Vilniaus universiteto Alumnų festivalis. Šiemet norime, kad festivalis būtų dar atviresnis visai Universiteto bendruomenei – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantiems alumnams ir tarptautinės Universiteto bendruomenės nariams.  

Vilniaus universitetas yra ryškiai matomas ir įsitvirtinęs kaip patikimas ekspertinių įžvalgų šaltinis ir intelektinis autoritetas. Ekspertiniai pasisakymai sudaro beveik 40 proc. Universiteto komunikacijos, o Universiteto bendruomenės atstovai yra tarp dažniausiai žiniasklaidoje cituojamų mokslininkų ir ekspertų.

Vasara jau įsibėgėjo – trečdalis jos įprastai praėjo sesijų, egzaminų ir gynimų ritmu. Bet šiuolaikiniame pasaulyje svarbu ne tik produktyvumas, bet ir poilsis. Gebėjimas ne tik spėti su greitėjančiu laiku, bet ir jį sulėtinti. Greičio lenktynėms nepasiduodame ilgai ir kruopščiai analizuodami bei kritiškai vertindami, bet sulėtinkime laiką ir trumpam atsitraukdami, pailsėdami.

Tam dar liko du mėnesiai. Linkiu visiems ir visoms gerų atostogų – išnaudokite šiuos vasaros mėnesius susitikimams, ramesniam apmąstymui, gal neišvengiamai ir vienam ar kitam darbui užbaigti. Nors kartais sakoma, turint omeny mūsų darbo ir gyvenimo būdo susipynimą, kad akademikams žodis atostogos už žodyno ribų neegzistuoja, vis dėlto atitrūkime ir atsipalaiduokime, kad rugsėjį Universitete susitiktumėme pasisėmę energijos ir motyvacijos naujam sezonui. 

Gražios vasaros ir iki susitikimo rugsėjo pirmąją.