VU Teisės fakultetui – 385 metai: istorija, kuriama ir šiandien

Šiemet Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetas mini 385 metų sukaktį. Beveik keturi šimtmečiai – laikotarpis, per kurį keitėsi valstybės, jų sienos ir visuomenės, teisinės sistemos ir pati teisininko profesija. Per šį laiką Teisės fakultetas patyrė ne vieną istorinį virsmą, tačiau išliko vieta, kurioje kuriamas teisės mokslas ir ugdomos ištisos teisininkų kartos. 

„385 metai – tai ne tik skaičius. Tai beveik keturi šimtmečiai žmonių, idėjų, teisės ir valstybės istorijos. Tai karta po kartos perduodama pagarba mokslui, akademinei laisvei, teisei ir žmogui“, – sako VU Teisės fakulteto dekanė prof. Vigita Vėbraitė. 

Nuo 1641-ųjų iki modernios Lietuvos 

Teisės fakultetas yra vienas seniausių VU padalinių. Jo istorijos pradžia siekia 1641 m. spalio 11 d., kai Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos privilegija VU buvo įsteigtas Teisės fakultetas. Svarbų vaidmenį fakulteto kūrimosi istorijoje atliko Kazimieras Leonas Sapiega – jo dovanotas nekilnojamasis turtas, didelė knygų kolekcija Bibliotheca Sapiehana ir piniginės aukos padėjo užtikrinti ilgalaikį mokslo ir studijų finansavimą bei ekonominį savarankiškumą. 

Per 385 metus Teisės fakultetas išgyveno ne vieną sudėtingą istorijos etapą – pakilimus, uždarymą, sugrįžimą ir atgimimą. Šią ilgą istoriją kūrė ir įvairių laikotarpių fakulteto bendruomenės žmonės. Tarp jų – amžininkai Juliuszas Słowackis ir Simonas Daukantas, abu studijavę teisę fakultete. VU teisę studijavo ir Nobelio literatūros premijos laureatas Czesławas Miłoszas, savo Alma Mater pasirinkimą grindęs tuo, kad „teisė Vilniuje geresnė nei kituose universitetuose“. 

Teisės fakulteto istorija glaudžiai susijusi ir su modernios Lietuvos valstybės kūrimu. Tarp 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą pasirašiusių signatarų buvo ir žymūs Lietuvos teisininkai Jonas Prapiestis, Kęstutis Lapinskas, Kazimieras Motieka, Česlavas Okinčicas bei kiti. 

Atkūrus nepriklausomybę prasidėjo ypatingas etapas – kartu su valstybės santvarka iš esmės keitėsi ir visa teisinė sistema, reikėjo kurti demokratinės valstybės teisinius pagrindus, naujus įstatymus ir institucijas. Ypač intensyvus buvo pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis, kai į šiuos procesus aktyviai įsitraukė ir Teisės fakulteto bendruomenė. Iki tol daugiausia akademinį darbą dirbę dėstytojai savo žinias ir patirtį ėmė taikyti gerokai plačiau – prisidėjo prie valstybės teisinės sistemos kūrimo ir kartu tęsė akademinį darbą VU. Teisės fakulteto mokslininkai ir alumnai prisidėjo kuriant bei tobulinant Lietuvos kodeksus ir kitus pagrindinius šalies įstatymus. Tačiau šis laikotarpis pačiam fakultetui buvo ir nemenkas iššūkis – reikėjo išlaikyti ir telkti akademinę bendruomenę, kad aktyvus jos narių įsitraukimas į valstybės kūrimo procesus nenutolintų nuo pagrindinių fakulteto veiklų – studijų ir mokslo. 

Teisininko profesija besikeičiančiame pasaulyje 

Per šį laiką keitėsi ne tik Teisės fakultetas, bet ir samprata, ką reiškia būti teisininku.  

„Keičiasi visuomenė, technologijos, verslo modeliai, tačiau teisės poreikis niekur nedingsta – priešingai, dažnai tampa dar didesnis“, – sako dekanė prof. V. Vėbraitė. 

Pokyčius atspindi ir šiandieninių studentų pasirinkimai. Teisės studijos išlieka tarp populiariausių studijų krypčių Lietuvoje, o Teisės fakultete kiekvieną rugsėjį studijas pradeda maždaug 300–330 pirmakursių. Teisininko kvalifikacija šiandien atveria labai skirtingus profesinius kelius – nuo viešojo sektoriaus, teismų, prokuratūros ir notariato iki verslo, tarptautinių organizacijų ar technologijų sektoriaus.  

Pasikeitė ir tai, ko studentai tikisi iš būsimos profesijos – vis daugiau klausimų keliama apie darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą, galimybes dirbti tarptautinėje erdvėje ar dirbtinio intelekto poveikį teisininko profesijai. Tačiau vienas svarbiausių klausimų šiandien skamba ypač dažnai – ar dirbsiu prasmingą darbą? Šis požiūris atsispindi ir renkantis studijų kryptis bei profesinį kelią. Studentus domina žmogaus teisės, tarptautinė ir baudžiamoji teisė, kriminologija, kartu populiarios išlieka komercinė ir civilinė teisė. Vis dažniau praktikos vietų ieškoma ne tik tradicinėse teisės institucijose, bet ir ministerijose, tarptautinėse organizacijose, žmogaus teisių gynimo institucijose, nevyriausybinėse organizacijose. Baigę studijas absolventai renkasi ir verslą, finansų sektorių, technologijų įmones ar startuolius.  

Žvilgsnis į priekį 

385 metų jubiliejų Teisės fakultetas pasitinka laikotarpiu, kurį sunku pavadinti ramiu ar nuspėjamu. Ankstesnė, 380-oji, sukaktis buvo minima COVID-19 pandemijos suvaržymų metu, o šiandien neatsiejama kasdienybės dalimi tapo karo tema. Kartu vis dažniau kalbama apie iššūkius teisės viršenybei ir akademinei laisvei. 

„Mūsų, teisės mokslininkų ir praktikų, pareiga – parodyti, kad esame visuomenės pusėje ir kad teisė nėra vien taisyklių rinkinys. Ji saugo žmogaus teises, laisves ir teisingumą, o mokslas padeda suprasti, kaip šią apsaugą stiprinti“, – pabrėžia prof. V. Vėbraitė. 

Per 385 metus keitėsi tai, ko visuomenė tikisi iš teisininko, ir tai, ko studentai tikisi iš universiteto. Tačiau išliko poreikis klausti, kritiškai mąstyti, ieškoti sprendimų ir prisidėti prie visuomenės bei valstybės kūrimo.