VU TSPMI mokslininko tyrimas: ar vieša kritika gali pagerinti civilių apsaugą konfliktų zonose?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) asocijuotojo mokslininko, Stratklaido (Strathclyde) universiteto Jungtinėje Karalystėje tyrėjo Gary Uzonyi straipsnis „Viešas įvardijimas ir gėdinimas siekiant apsaugoti civilius taikos palaikymo misijų metu: Pietų Sudano pamokos“ (angl. Naming and Shaming to Protect Civilians During Peacekeeping: Lessons from South Sudan) publikuotas tarptautiniame politikos mokslų žurnale „Swiss Political Science Review“. 

Tyrime G. Uzonyi nagrinėja, kaip viešas savo pareigų neatlikusių Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo pajėgų padalinių įvardijimas ir kritika (angl. naming and shaming) gali prisidėti prie veiksmingesnės civilių apsaugos konfliktų zonose. 

Mokslininkas analizuoja JT misiją Pietų Sudane (UNMISS), kai 2016 m. po nesėkmingų taikdarių veiksmų saugant civilius šalies sostinėje Džuboje tuometinis JT generalinis sekretorius Ban Ki-moon viešai įvardijo atsakingus Kenijos taikdarius ir pareikalavo pakeisti misijos pajėgų vadą. 

Analizuodamas 2011–2022 m. duomenis, G. Uzonyi nustatė, kad viešas atsakingų padalinių įvardijimas neturėjo tiesioginio poveikio civilių žūčių skaičiui, tačiau vėlesniais mėnesiais prisidėjo prie jo mažėjimo. 

Vis dėlto, pasak mokslininko, ne kiekviena viešos kritikos forma yra vienodai veiksminga. „Išorinė kritika ne visada paskatina realius pokyčius, nes dažniausiai ji nukreipta į visą misiją, o ne į konkrečius savo pareigų neatlikusius padalinius. Todėl būtent tie padaliniai, kurių veiklą būtina keisti, gali tiesiogiai nepajusti tokios kritikos pasekmių. Be to, JT kartais netgi apsaugo tam tikrus padalinius ar valstybes nuo kritikos padarinių, ypač kai baiminamasi, kad misijai gali pritrūkti pajėgų“, – aiškina G. Uzonyi. 

Tyrimo išvados atskleidžia, kokiomis aplinkybėmis viešas atsakomybės įvardijimas gali būti veiksmingiausias: 

„Ši priemonė turėtų būti veiksmingesnė tais atvejais, kai taikdarius siunčianti valstybė pati siekia, kad jos padaliniai tinkamai vykdytų civilių apsaugos užduotis, ir kai informacija apie viešai įvardytas nesėkmes greitai pasiekia kitus misijos padalinius. Todėl poveikis gali labiau priklausyti nuo šių veiksnių nei nuo konkrečios misijos politinio ar saugumo konteksto“, – teigia mokslininkas. 

Nors Pietų Sudano atvejis suteikia svarbių įžvalgų, G. Uzonyi pažymi, kad, norint įvertinti šios priemonės veiksmingumą kitose JT misijose, reikalingi papildomi tyrimai. Tačiau aukščiausio lygmens JT pareigūnų viešai įvardijama konkrečių padalinių atsakomybė galėtų tapti viena iš priemonių, padedančių gerinti civilių apsaugą sunkumų patiriančiose taikos palaikymo misijose.