Faktai ir skaičiai

Darbuotojų skaičius

Vilniaus universiteto darbuotojai (2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis):

Darbuotojai: 5 765

Akademiniai darbuotojai: 3 487

Pedagoginis personalas: 2 596

Profesoriai ir vyr. m. d: 378

Mokslo darbuotojai: 891

Studijuojančiųjų skaičius

Studijuojantieji Vilniaus universitete (2025 m. spalio 1 d. duomenimis):

Studijuojantieji: 26 553

Bakalauro studijų: 15 001

Vientisųjų studijų: 3 431

Magistrantūros studijų: 4 648

Profesinės pedagogikos studijų: 294

Doktorantūros studijų: 864

Rezidentūros studijų: 789

Laisvųjų klausytojų: 473

Nenuosekliųjų studijų klausytojų: 1 053

Užsienio studentų: 3 424 (nuolatinių studijų – 2 859)

Absolventų: 4 513

Daktaro laipsnį apgynusių: 113

Priimtų studentų skaičius

Priimti studentai 2025 m. vykusio studentų priėmimo į Vilniaus universitetą metu (2025 m. spalio 1 d. duomenimis):

Priimti studentai: 7657

Bakalauro studijų: 4 265

Vientisųjų studijų: 748

Magistrantūros studijų: 1 964

Profesinių pedagoginių studijų: 1 216

Doktorantūros studijų: 187

Rezidentūros studijų: 206

Istorija

Hinc itur ad astra

Vilniaus universitetas įkurtas XVI a., Europoje sklindant renesanso, reformacijos ir katalikiškosios reformos idėjoms. VU laikomas vienu seniausių Vidurio ir Rytų Europos universitetų. Senojo universiteto istorinė reikšmė turi ir kitą svarbų aspektą. Nuo XIV a. ryčiausiu Europos universitetu du šimtmečius buvo Krokuvos universitetas, o XVI a. šį vaidmenį perėmė Vilnius. Savo intelektiniu ir kultūriniu poveikiu VU peržengė tiek etninės Lietuvos, tiek daugiatautės ir daugiakonfesės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribas, skleisdamas mokslo šviesą visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Kai kurie jėzuitiškojo universiteto reiškiniai buvo reikšmingi visos katalikiškosios baroko, o iš dalies ir platesnės Europos mastu – Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija, Martyno Smigleckio logikos darbai, retorikos ir teologijos mokyklos. 

„Hinc itur ad astra“ – lotyniška frazė, tapusi VU šūkiu. Šio šūkio kilmė glaudžiai susijusi su viena ryškiausių VU mokslo asmenybių. Martynas Počobutas buvo ne tik VU rektorius, pasaulinio garso mokslininkas ir astronomas, bet ir poetas, mėgęs rašyti lotynų kalba. Todėl nenuostabu, kad ant astronomijos observatorijos priestato, kurio statyba jis pats rūpinosi, buvo iškaltos jo sukurtos eilės: „Haec domus Uraniae est: Curae procul este profanae: Temnitur hic humilis tellus: Hinc itur ad astra“ (sen. lot. – Šis namas yra Uranijos, eikite šalin, menki rūpesčiai. Čia paniekinama menka Žemė, iš čia kylama į žvaigždes). Taip architektūroje, moksle ir poezijoje susijungė idėja, kad pažinimas leidžia žmogui pakilti virš kasdienybės ir simboliškai siekti žvaigždžių.

Senojo Vilniaus universiteto epocha

Senojo Vilniaus universiteto epocha

Vilniaus universitetas nuosekliai perėjo iš baroko į apšvietos epochą. Šiam procesui iš esmės nesutrukdė net 1795 m. Lietuvos prijungimas prie Rusijos. XIX a. pradžios universitetas, ne vieno amžininko pastebėjimu, prilygo pažangiausiems Europos universitetams. Ir ne tik mokslo mokyklomis ir studijų lygiu, bet ir poveikiu visuomenei – universitetas išugdė lietuvių tautinio atgimimo pradininką Simoną Daukantą, taip pat europinio garso poetus, kilusius iš LDK, tačiau tapusius lenkų moderniosios kultūros korifėjais ir tautos pranašais – Adamą Mickiewiczių ir Juliuszą Słowackį. Visi jie buvo ne tik universiteto raidos apogėjaus, bet ir tuo metu ištikusios tragedijos liudininkai – 1832 m., nuslopinus Lenkijos ir Lietuvos sukilimą, Rusija universitetą uždarė. Taip nutrūko istorijos epocha, kurią galima pavadinti senojo VU epocha.

Šiuolaikinis universitetas

Šiuolaikinis universitetas

Naujas universiteto istorijos tarpsnis prasidėjo 1990 m. Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, o universitetas susigrąžino autonomiją. Užrašas „Hinc itur ad astra“ simbolizavo savo meto akademines svajones ir siekius. Atgautos Nepriklausomybės laikais tokią simbolinę funkciją turbūt atlieka modernus Fizinių ir technologijos mokslų centras Saulėtekyje, kuriame vykdomi lazerių bei šviesos technologijų, organinių medžiagų, chemijos ir puslaidininkinės nanotechnologijos tyrimai. Ant šio pastato fasadinių sienų nieko nėra užrašyta, tačiau šiuolaikinio universiteto tikslus ir ambicijas simbolizuoja šešiakampiai langai – ten, kur įprasta akis greičiausiai pamatytų korio fragmentus, specialisto akis mato tikrąjį simbolį – grafeno, XXI a. pradžioje sukurtos vienos stipriausių medžiagų, kristalines gardeles.

Svarbiausios datos

1569
1579
1773
1781
1795
1803
1832
1918
1919
1922
1939
1940
1941
1944
1955
1990
1569

Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus iniciatyva į Lietuvą atvyko jėzuitai ir 1570 m. įkūrė Vilniaus jėzuitų kolegiją.

1579

Balandžio 1-ąją Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą, o spalio 30 d. popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią Vilniaus kolegijos reorganizavimą į universitetą. Oficialus Vilniaus universiteto pavadinimas – Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu (Jėzaus draugijos Vilniaus akademija ir universitetas).

1773

Jėzaus draugija panaikinama, Vilniaus universitetas tvarkyti perėmė valstybė ir jos sukurta švietimo institucija – Edukacinė komisija.

1781

Vilniaus universitetas pervadintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vyriausiąja mokykla – Schola Princeps Magni Ducatus Lithuaniae. VU, kaip ir visa valstybė, įžengė į reformų epochą, kurią nutraukė paskutinis Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimas.

1795

LDK prijungta prie Rusijos imperijos, Vilniaus universitetas pradėtas vadinti Vilniaus vyriausiąja mokykla – Schola Princeps Vilnensis (1797).

1803

Rusija įvykdė švietimo ir aukštojo mokslo reformą. Vilniaus universitetas gavo statutą, kuris tampa pavyzdžiu kitiems Rusijos imperijos universitetams, ir pavadinamas Imperatoriškuoju Vilniaus universitetu (Vilenskij imperatorskij universitet – Imperatoria Universitas Vilnensis).

1832

Nuslopinusi Lenkijos ir Lietuvos visuomenės sukilimą, Rusijos imperijos valdžia uždarė universitetą.

1918

Po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus Rusijos imperijai, atkurti universitetą Vilniuje mėgino besikuriančių Lenkijos ir Lietuvos valstybių valdžios. Gruodžio 5 d. Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Vilniaus universiteto statutą.

1919

Universitetą pavyko atkurti Vilnių užėmusiems lenkams. Jis pavadintas Stepono Batoro vardu (Uniwersytet Stefana Batorego).

1922

Lietuvos universitetas atkurtas Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune ir 1930 m. pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu (Universitas Vitoldi Magni).

1939

Vilnius sugrąžintas Lietuvai, baigėsi lenkiškasis universiteto raidos tarpsnis – į Vilnių kėlėsi lietuviškasis universitetas, pavadinamas Vilniaus universitetu.

1940

Po pirmosios sovietų okupacijos Vilniaus universitetas buvo sovietinamas.

1941

Vilniaus universitetas vėl buvo lietuvinamas, bet jau nacių okupacijos sąlygomis, kol 1943 m. uždarytas.

1944

Po antrosios sovietų okupacijos Vilniaus universitetas atkurtas sovietų valdžios ir pavadintas Vilniaus valstybiniu universitetu.

1955

Vilniaus universitetas pavadintas Vinco Kapsuko vardu – žmogaus, neturėjusio nuopelnų nei universitetui, nei Lietuvai. Minėdamas 400 metų jubiliejų universitetas vadinosi ilgiausiu per visą savo istoriją vardu – Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybiniu Vinco Kapsuko universitetu.

1990

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, universitetui grąžinta autonomija ir Vilniaus universiteto vardas.

Vilniaus istorijos

Principai

Vilniaus universitetas puoselėja minties laisvę ir nuomonių įvairovę, atvirumą pasaulio idėjoms ir inovacijoms, kolegialumo, tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo ir akademinės etikos vertybes. 

Universiteto veikla ir santykiai tarp bendruomenės narių grindžiami šiais svarbiausiais principais:

  • Mokslo, tyrinėjimų, kūrybos ir dėstymo laisvės
  • Dorovės
  • Mokslo ir studijų vienovės
  • Visuomenės moralinės, kultūrinės, eksperimentinės, socialinės, ekonominės ir technologinės raidos skatinimo
  • Tarptautinės partnerystės stiprinimo
  • Veiklos kokybės užtikrinimo
  • Bendruomenės narių solidarumo, bendradarbiavimo ir pagarbos
  • Universiteto vidinių organizacinių darinių interesų derinimo ir bendradarbiavimo
  • Subsidiarumo priimant sprendimus
  • Viešumo
  • Skaidrumo paskirstant ir naudojant išteklius bei priimant kitus sprendimus
  • Lygių galimybių ir sąžiningos konkurencijos, kitų visuotinai pripažintų akademinės etikos principų
  • Atsakomybės Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei

Universiteto tradicijos

Vilniaus universitetas puoselėja akademinės laisvės, kritinio mąstymo ir bendruomeniškumo vertybes. Tradicijos atsispindi išskirtiniuose renginiuose – „Renovatio studiorum“, VU gimtadienyje ir „Finis anni academici“ – kurie jungia istoriją, kultūrą ir šiuolaikinį akademinį gyvenimą.

Garbės nariai

VU Garbės nariai
Vilniaus universiteto garbės daktarai
  • Lodzės universiteto (Lenkija) profesorė ANNA PIKULSKA-RADOMSKA (2023 m.)
  • Orhuso universiteto (Danija) profesorius HANSAS KJELDSENAS (2023 m.)
  • Paryžiaus École normale supérieure (Prancūzija) profesorius DANIELIS PETIT (2023 m.)
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas profesorius KOEN LENAERTS (2022 m.)
  • Atominės energijos ir alternatyvių energijos šaltinių agentūros narys ir Pietų Paryžiaus universiteto Ląstelės integratyvios biologijos instituto vadovas (Prancūzija) profesorius BRUNO ROBERTAS (2022 m.)
  • Londono imperatoriškojo koledžo (Jungtinė Karalystė) profesorius ANDREW BUSHAS (2022 m.)
  • Taivano Nacionalinio Taipėjaus technologijos universiteto (Taivanas) profesorius THOMAS CHUNG-KUANG YANGAS (2022 m.)
  • Prancūzijos Respublikos Prezidentas EMMANUELIS MACRONAS (2020 m.)
  • Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (JAV) profesorius IANAS B. SPIELMANAS (2020 m.)
  • Tarptautinio zeta-eksavatų mokslo ir technologijos centro (Prancūzija) profesorius, Nobelio fizikos premijos laureatas GERARDAS MOUROU (2020 m.)
  • Jeilio universiteto (JAV) profesorius TOMAS VENCLOVA (2017 m.)
  • Lilio mokslų ir technologijų universiteto (Prancūzija) profesorė MARIE-CLAUDE VIANO (2017 m.)
  • Paryžiaus Nantero universiteto (Prancūzija) profesorius OTMAR‘AS SEULAS (2017 m.)
  • Heidelbergo universiteto (Vokietija) profesorius PETERIS SCHEMMERIS (2016 m.).
  • Kelno universiteto (Vokietija) profesorius SANJAY'US MATHURAS (2016 m.).
  • Politikas ir diplomatas (Islandija) JÓNAS BALDVINAS HANNIBALSSONAS (2015 m.).
  • Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius MICHAELAS SHURAS (2015 m.).
  • Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) profesorius GRAHAM R. FLEMING (2013 m.).
  • Darmštato technikos universiteto (Vokietija) profesorius HARTMUT FUEß (2013 m.).
  • Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto (Vokietija) profesorius THOMAS RUZICKA (2012 m.).
  • Heidelbergo universiteto (Vokietija) profesorius MARKUS WOLFGANG BÜCHLER (2012 m.).
  • Vokietijos Makso Planko Biochemijos instituto direktorius emeritas ir Miuncheno technikos universiteto profesorius biochemikas, Nobelio premijos laureatas ROBERT HUBER (2011 m.).
  • Vroclavo ekonomikos universiteto (Lenkija) profesorius ANDRZEJ GOSPODAROWICZ (2011 m.).
  • (JAV) universiteto profesorius filosofas, fenomenologas ALGIS MICKUNAS (2011 m.).
  • Berlyno Humboldtų (Vokietija) universiteto ir Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros studijų instituto profesorius filologas JURIJ KUZMENKO (2011 m.).
  • Tartu universiteto (Estija) profesorius medikas ANDRES METSPALU (2010 m.).
  • Budapešto Etviošo Lorando universiteto (Vengrija) profesorius matematikas IMRE KÁTAI (2010 m.).
  • Frankfurto prie Maino Johanno Wolfgango Goethe‘s universiteto profesorius HELMUT KOHL (2008 m.).
  • Leipcigo universiteto (Vokietija) profesorius GEORG VÖLKEL (2008 m.).
  • Krokuvos Jogailaičių universiteto (Lenkija) profesorius WOJCIECH SMOCZYŃSKI (2007 m.).
  • Tiubingeno universiteto akademinės Štutgarto Marijos ligoninės (Vokietija) profesorius REINHARDT BITTNER (2007 m.).
  • Umea universiteto (Švedija) profesorius GUNNAR KULLDORFF (2006 m.; ✝ 2015 m.).
  • Tarptautinio Olimpinio komiteto prezidentas JACQUES ROGGE (2006 m. ✝ 2021 m.)
  • Pizos universiteto (Italija) profesorius PIETRO UMBERTO DINI (2005 m.).
  • Europos Teisingumo Teismo pirmininkas profesorius VASSILIOS SKOURIS (2005 m.).
  • Maskvos m. Lomonosovo universiteto (Rusija) profesorius biochemikas VLADIMIR SKULACHEV (2005 m.).
  • Lenkijos Respublikos Prezidentas ALEKSANDER KWAŚNIEWSKI (2005 m.).
  • JAV Šiaurės Karolinos Šarlotės medicinos centro Širdies chirurgijos departamento vadovas profesorius medikas FRANCIS ROBICSEK (2004 m.; ✝ 2020 m.).
  • Frankfurto prie Maino (Vokietija) Johano Wolfgango Geothe, universiteto profesorius teisininkas PETER GILLES (2004 m; ✝ 2020 m..).
  • Hanoverio universiteto (Vokietija) profesorius fizikas PETER ULRICH SAUER (2004 m.).
  • Prūsijos Slaptojo Archyvo Berlyne (Vokietija) bendradarbis, profesorius istorikas SVEN EKDAHL (2004 m.).
  • Miunsterio (Vokietija) universiteto profesorius filologas ERNST RIBBAT (2002 m.).
  • Maskvos (Rusija) universiteto profesorius filologas JURIJ STEPANOV (2002 m. ✝ 2012 m.).
  • Bergeno (Norvegija) universiteto profesorius paleoekologas DAGFINN MOE (2002 m.).
  • Krokuvos Jogailos universiteto (Lenkija) profesorius teisininkas ANDRZEJ ZOLL (2002 m.).
  • Maskvos (Rusija) universiteto profesorius informatikas EDUARD LIUBIMSKIJ (2000 m.).
  • Getingeno (Vokietija) universiteto profesorius kalbininkas WOLFGANG P. SCHMID (2000 m.; ✝ 2010 m.).
  • Aalborg’o (Danija) universiteto rektorius Pasaulinės universitetų rektorių asociacijos prezidentas ekonomistas profesorius SVEN LARS CASPERSEN (1999 m.).
  • Krokuvos Popiežiškos teologijos akademijos (Lenkija) profesorius istorikas LUDWIK PIECHNIK (1999 m.; ✝ 2006 m.).
  • Miunsterio (Vokietija) universiteto rektorė psichologė profesorė daktarė MARIA WASNA (1999 m.; ✝ 2019 m.).
  • JAV politologas profesorius ZBIGNIEW BRZEZINSKI (1998 m.; ✝ 2017 m.).
  • Miuncheno universiteto (Vokietija) profesorius, Baltų studijų interdisciplinio instituto direktorius FRIEDRICH SCHOLZ (1998 m.).
  • Miuncheno universiteto (Vokietija) profesorius, Socialinės pediatrijos ir paauglių medicinos instituto, Miuncheno vaikų centro įkūrėjas ir vadovas THEODOR HELLBRUGGE (1998 m.; ✝ 2014 m.).
  • Varšuvos universiteto (Lenkija) profesorius JULIUSZ BARDACH (1997 m.; ✝ 2010 m.).
  • Greifsvaldo universiteto (Vokietija) Baltistikos instituto direktorius profesorius RAINER ECKERT (1997 m.).
  • Maskvos m. Lomonosovo universiteto Matematikos fakulteto Skaičiavimo matematikos katedros vedėjas Rusijos mokslų akademijos akademikas NIKOLAJ BACHVALOV (1997 m.; ✝ 2005 m.).
  • Bairoito universiteto profesorius, Miuncheno techninio universiteto Eksperimentinės fizikos katedros vedėjas ALFRED LAUBEREAU (1997 m.).
  • Čekijos Respublikos Prezidentas VÁCLAV HAVEL (1996 m.; ✝ 2011 m.).
  • Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorius VLADIMIR TOPOROV (1994 m.; ✝ 2005 m.).
  • Pensilvanijos universiteto (JAV) profesorius WILLIAM SCHMALSTIEG (1994 m.; ✝ 2021 m.).
  • Indianos Calumet koledžo (JAV) profesorius TOMAS REMEIKIS (1994 m.; ✝ 2013 m.).
  • Grigaliaus universiteto (Roma, Italija) profesorius PAULIUS RABIKAUSKAS (1994 m.; ✝ 1998 m.).
  • Niujorko valstijos universiteto profesorius MARTYNAS YČAS (1992 m.; ✝ 2014 m.).
  • Profesorius, medicinos mokslų daktaras (Švedija) EDVARDAS VARNAUSKAS (1992 m.).
  • Medicinos mokslų daktaras (Šveicarija) VACLOVAS DARGUŽAS (ANDREAS HOFER) (1991 m.; ✝ 2009 m.).
  • Frankfurto prie Maino (Vokietija) universiteto profesorius CHRISTIAN WINTER (1989 m.).
  • Varšuvos universiteto profesorius, Lenkijos­ MA akademikas, Tarptautinio matematikos Banacho centro direktorius CZESLAW OLECH (1989 m.).
  • JAV Aplinkos apsaugos agentūros 5-ojo regiono administratorius VALDAS VOLDEMARAS ADAMKUS (1989 m.).
  • Profesorius (Vokietija) WERNER SCHELER (1979 m.).
  • Čekijos Respublikos MA narys korespondentas, Prahos Karolio universiteto rektorius ZDENEK ČEŠKA (1979 m.).
  • Lenkijos mokslų akademijos tikrasis narys, Krokuvos Jogailos universiteto profesorius JAN SAFAR­EWICZ (1979 m.; ✝ 1992 m.).
Vilniaus universiteto profesoriai – užsienio universitetų ir akademijų garbės nariai

TOMAS DAVULIS – Ukrainos teisės mokslų nacionalinės akademijos užsienio narys (2017 m.).

BONIFACAS STUNDŽIA – Latvijos universiteto garbės daktaras (2016 m.).

SAULIUS KLIMAŠAUSKAS – Karališkosios chemijos draugijos (Jungtinė Karalystė) narys (2015 m.).

VAIVA HENDRIXSON – Karagandos valstybinio medicinos universiteto (Kazachstanas) garbės profesorė (2015 m.).

ANTANAS POŠKA (✝ 1992 m.) – Kalkutos universiteto (Indija) garbės daktaras (2014 m.).

ALBERTAS ČAPLINSKAS – Latvijos universiteto garbės daktaras (2014 m.).

AXEL HOLVOET – Latvijos universiteto garbės daktaras (2014 m.).

JŪRAS BANYS – Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (2013 m.), Saksonijos mokslų akademijos narys korespondentas, Užgorodo nacionalinio universiteto garbės daktaras.

LEONAS VALKŪNAS – Ukrainos mokslų akademijos M. Bogoliubovo teorinės fizikos instituto garbės daktaras (2013 m.).

ZITA AUŠRELĖ KUČINSKIENĖ – Lenkijos Alberto Schweitzerio pasaulio medicinos akademijos tikroji narė (2010 m.).

ARTŪRAS ŽUKAUSKAS – tarptautinio elektros ir elektronikos inžinierių instituto (JAV) tikrasis narys (2009 m.).

REGINA RUDAITYTĖ – Jungtinės Karalystės menų ir humanitarinių mokslų tyrimų tarybos Ekspertų kolegijos narė (2009 m.).

ARŪNAS VALIULIS – Jungtinės Karalystės karališkosios pediatrijos ir vaikų sveikatos kolegijos garbės narys (2008 m.), Poltavos valstybinio medicinos universiteto (Ukraina) garbės profesorius (2019 m.)

ELEONORA LASSAN – Kelcų Jano Kochanovskio universiteto (Lenkija) garbės profesorė (2008 m.).

GEDIMINAS GAIGALAS – Lanzhou Northwest Normal universiteto (Kinija) profesorius (2007 m.).

BIRUTĖ VISOKAVIČIENĖ – Kazachstano nacionalinio K. I. Satpajevo technikos universiteto garbės profesorė (2006 m.).

MYKOLAS MICHELBERTAS – Latvijos mokslų akademijos garbės narys (2005 m.);

MIFODIJUS SAPAGOVAS – Europos konsorciumo „Matematika pramonei“ (The European Consortium for Mathematics in Industry) garbės narys (2002 m.).

EDVARDAS GUDAVIČIUS – Rusijos humanitarinių mokslų akademijos tikrasis narys (1999 m.).

ALGIRDAS GAIGALAS (✝ 2009 m.) – Rusijos gamtos mokslų akademijos užsienio narys-akademikas (1998 m.), Tarptautinio biografijų centro (Didžioji Britanija) direktoriaus pavaduotojas ir garbės narys (1998 m.), Lenkijos geologijos draugijos garbės narys (1998 m.), INQUA garbės narys (1999 m.), Lenkijos geomorfologų draugijos garbės narys (2008 m.).

JUOZAS VIDMANTAS VAITKUS – Jungtinės Karalystės Glazgo universiteto vizituojantis profesorius (1997 m.).

OLEGAS POLIAKOVAS – Heidelbergo universiteto (Vokietija) tikrasis habilituotas daktaras (1996 m.), Tarptautinės indoeuropeistikos organizacijos tarybos narys (2008 m.).

ROMANAS PLEČKAITIS (✝ 2009 m.) – Lenkijos menų ir mokslų akademijos užsienio narys (1995 m.).

VIRGINIJUS ŠAPOKA – Lenkijos internistų draugijos garbės narys (1995 m.), Europos Internistų draugijos garbės narys (2001 m.).

ADOLFAS BOLOTINAS – Niujorko mokslų akademijos tikrasis narys (1995 m.), Izraelio nepriklausomos mokslų akademijos narys (2003 m.).

JONAS KUBILIUS (✝ 2011 m.) – Greifsvaldo, Prahos Karolio, Latvijos ir Zalcburgo universitetų garbės daktaras.

BENEDIKTAS JUODKA – Europos mokslo ir meno akademijos narys (1994 m.),  Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1994 m.), Maskvos M. V. Lomonosovo universiteto garbės profesorius (2010 m.).

ROLANDAS PAVILIONIS (✝ 2006 m.) – Europos menų ir mokslų akademijos narys (1992 m.).

VYTAUTAS JONAS SIRVYDIS – Prahos universiteto garbės daktaras (1985 m.).

ZIGMAS ZINKEVIČIUS – Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos narys (1982 m.), Norvegijos mokslų akademijos tikrasis narys (1990 m.), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1995 m.). 

VYTAUTAS MAŽIULIS (✝ 2009 m.) – Mainco mokslo ir literatūros akademijos narys korespondentas (1976 m.), Latvijos universiteto garbės daktaras (1991 m.).

Vilniaus universiteto profesoriai emeritai

Chemijos ir geomokslų fakultetas:

ADULFAS ABRUTIS

ALGIRDAS JURGAITIS

ROLANDAS KAZLAUSKAS

KĘSTUTIS KILKUS

GEDIMINAS MOTUZA MATUZEVIČIUS

ROBERT MOKRIK

SIGITAS TUMKEVIČIUS

POVILAS VAINILAVIČIUS

Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas:

VACLOVAS LAKIS

JONAS MACKEVIČIUS

Filologijos fakultetas:

EVALDA MARIJA JAKAITIENĖ

VIKTORIJA DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ

ARŪNAS SVERDIOLAS

BONIFACAS STUNDŽIA

AUGENIJA ULČINAITĖ

Filosofijos fakultetas:

ALBINAS BAGDONAS

ROMAS LAZUTKA

VYGINTAS BRONIUS PŠIBILSKIS

PETRAS HENRIKAS VAITKEVIČIUS

Fizikos fakultetas:

VYTAUTAS BALEVIČIUS

JONAS GRIGAS

KĘSTUTIS JARAŠIŪNAS

GYTIS JUŠKA

LIUDVIKAS KIMTYS

ANTANAS FELIKSAS ORLIUKAS

RIČARDAS ROTOMSKIS

VALDAS SIRUTKAITIS

VALERIJUS SMILGEVIČIUS

ALGIRDAS PETRAS STABINIS

JUOZAS VIDMANTIS VAITKUS

LEONAS VALKŪNAS

ARTŪRAS ŽUKAUSKAS

Gyvybės mokslų centras:

EUGENIJUS BUTKUS

BENEDIKTAS JUODKA

JUOZAS KULYS

VALDAS STANISLOVAS LAURINAVIČIUS

KĘSTUTIS SASNAUSKAS

Istorijos fakultetas:

ZENONAS BUTKUS

MYKOLAS MICHELBERTAS

IRENA VALIKONYTĖ

Komunikacijos fakultetas:

DOMAS KAUNAS

Matematikos ir informatikos fakultetas:

FELIKSAS IVANAUSKAS

ANTANAS LAURINČIKAS

EUGENIJUS MANSTAVIČIUS

VYGANTAS PAULAUSKAS

ŠARŪNAS RAUDYS

MIFODIJUS SAPAGOVAS

DONATAS SURGAILIS

ANTANAS ŽILINSKAS

Medicinos fakultetas:

VAIDUTIS KUČINSKAS

ZITA AUŠRELĖ KUČINSKIENĖ

ALEKSANDRAS LAUCEVIČIUS

VYTAUTAS JONAS SIRVYDIS

VYTAUTAS JONAS TRIPONIS

VYTAUTAS USONIS

GIEDRIUS UŽDAVINYS

Šiaulių akademija:

JONAS AMBRUKAITIS

KAZIMIERAS ROMUALDAS ŽUPERKA

Teisės fakultetas:

IPOLITAS NEKROŠIUS

JONAS PRAPIESTIS

IN MEMORIAM:

EDUARDAS JUOZAS BALČYTIS (1937–2021)

ALGIRDAS JUOZAPAS GAIGALAS (1933–2009)

ALEKSAS STANISLAVAS GIRDENIS (1936–2011)

EDVARDAS VALYS GUDAVIČIUS (1929–2020)

MEILUTĖ KABAILIENĖ (1931–2016)

PAULIUS KAVALIAUSKAS (1945-2024)

ROMUALDAS KAZIMIERAS LEKEVIČIUS (1938–2011)

STANISLOVAS ALGIMANTAS MARTIŠIUS (1937–2022)

EDMUNDAS MONTRIMAS (1933–2011)

KĘSTUTIS VALENTINAS NASTOPKA (1940-2024)

EVALDAS NEKRAŠAS (1945–2023)

ALGIS PETRAS PISKARSKAS (1942–2022)

VYTAUTAS PETRAS RANČELIS (1938–2021)

ALGIMANTAS RAUGALĖ (1940–2016)

ALBERTAS ROSINAS (1938–2010)

LEONAS SIMANAUSKAS (1934–2009)

VYTAUTAS PRANCIŠKUS STRAIŽYS (1936–2021)

MARIUS ARVYDAS ŠLIOGERIS (1944–2019)

STASYS VANCEVIČIUS (1927–2014)

Knygoje Vilniaus universiteto profesoriai emeritai galite plačiau susipažinti su Vilniaus universiteto profesorius emeritų nuopelnais ir veiklomis.

Aktyviausiems profesoriams emeritams inicijavus, 2018 m. spalio 11 d. įsteigtas Vilniaus universiteto profesorių emeritų klubas (VUPEK), su kurio veikla galite susipažinti čia.

Vilniaus universiteto alumnai – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai

REGIMANTAS ADOMAITIS (✝ 2022 m.) – aktorius, 1959 m. baigė Fizikos-matematikos fakultetą.

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS – meno kritikas,1965 m. baigė VU, 1973 m. apsigynė daktaro disertaciją.

JUOZAS APUTIS (✝ 2010 m.) – rašytojas, 1960 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.

ONA BALIUKONYTĖ (✝ 2007 m.) – rašytoja, 1970 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.

KAZYS BRADŪNAS (2009 m.) – poetas, 1943 m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą.

VLADAS BRAZIŪNAS – rašytojas, 1997 m. baigė lietuvių kalbos filologiją.

JUOZAS BUDRAITIS – aktorius, 1973 m. baigė teisę.

ALFREDAS BUMBLAUSKAS – istorikas, 1974–1979 m. studijavo istorija, nuo 1979 m. dirba Istorijos fakultete.

HENRIKAS ALGIS ČIGRIEJUS (✝ 2016 m.) – rašytojas, 1958 m. baigė VU.

VIKTORIJA DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ – literatūrologė, 1968 m. baigė VU, nuo 1972 m. dėstė VU.

PETRAS DIRGĖLA (✝ 2015 m.) – rašytojas, 1965–1972 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

VLADAS DRĖMA (✝ 1995 m.) – dailėtyrininkas, 1936 m. baigė Dailės fakultetą, 1956–1958 m. dėstė VU.

JUOZAS ERLICKAS – rašytojas, 1971–1975 m. studijavo lituanistiką.

ANTANAS GAILIUS – poetas ir vertėjas, 1973 m. baigė vokiečių kalbą ir literatūrą.

SIGITAS GEDA (✝ 2008 m.) – poetas, 1966 m. baigė Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.

EDMUNDAS GUDAVIČIUS (✝ 2020 m.) – istorikas, 1962–1968 m. studijavo VU, 1970 m. baigė neakivaizdinę aspirantūrą, 1975–2012 m. dėstė VU.

MARIUS IVAŠKEVIČIUS – prozininkas, dramaturgas, 1991–1997 m. studijavo lietuvių filologiją.

ANTANAS V. JONYNAS (✝ 1976 m.) – rašytojas, 1944–1946 m. studijavo VU.

VANDA JUKNAITĖ – rašytoja, 1972 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.

DANUTĖ KALINAUSKAITĖ – eseistė, 1983 m. baigė lituanistikos studijas.

JONAS JUŠKAITIS (✝ 2019 m.) – poetas, 1958 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.

JAKOVAS GRIGORIJUS KANOVIČIUS (✝ 2023 m.) – rašytojas, 1953 m. baigė rusų kalbą ir literatūrą.

SAULIUS TOMAS KONDROTAS – rašytojas, vertėjas, 1976 m. baigė psichologiją ir filosofiją.

ALGIMANTAS KUNČIUS – fotomenininkas, 1958–1960 m. studijavo teisę.

JUSTINAS MARCINKEVIČIUS (✝ 2011 m.) – poetas, 1949–1954 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

MARCELIJUS MARTINAITIS (✝ 2013 m.) – poetas, 1964 m. baigė lituanistikos studijas, nuo 1980 m. dėstė VU.

VYTAUTAS MARTINKUS – prozininkas, literatūros kritikas, 1981 m. apgynė daktaro disertaciją VU.

POVILAS MATAITIS (✝ 2022 m.) – teatro režisierius, 1952–1957 m. studijavo ekonomiką, 1990–1993 m. dėstė VU.

JONAS MIKELINSKAS (✝ 2015 m.) – rašytojas, 1952 m. baigė prancūzų kalbą ir literatūrą.

NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ (✝ 2002 m.) – rašytoja, 1973 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.

KĘSTUTIS NASTOPKA (✝ 2024 m.) – literatūros kritikas, 1962 m. baigė lituanistiką, nuo 1992 m. dėstęs VU.

ALFONSAS NYKA-NILIŪNAS (tikroji pavardė ADOLFAS CIPKUS) (✝ 2015 m.) – 1942 m. baigė romanistikos ir filosofijos studijas.

VIOLETA PALČINSKAITĖ – poetė, 1960–1964 m. studijavo VU.

VALDAS PAPIEVIS – prozininkas, 1980–1985 m. studijavo Filologijos fakultete lietuvių literatūrą.

SIGITAS PARULSKIS – rašytojas, 1990 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.

VERONIKA POVILIONIENĖ – dainininkė, 1976 m. baigė Istorijos ir filologijos fakultetą.

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ – rašytoja, 1983 m. baigė lituanistiką.

BRONIUS RADZEVIČIUS (✝ 1980 m.) – rašytojas, 1968 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.

ROMUALDAS RAKAUSKAS (✝ 2021 m.) –  fotomenininkas, 1956–1962 m. studijavo žurnalistiką.

ROLANDAS RASTAUSKAS – rašytojas, 1978 m. baigė anglų kalbą ir literatūrą, 1978–1986 m. dėstė VU.

DONATAS SAUKA (✝ 2015 m.) – rašytojas, 1948–1953 m. studijavo lituanistiką, 1956–1993 m. dirbo VU, dėstė tautosakos kursą.

RIMVYDAS STANKEVIČIUS – poetas, eseistas, žurnalistas, 1997 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.

ANTANAS SUTKUS – fotomenininkas, 1958–1964 m. studijavo žurnalistiką.

PAULIUS STANIKAS – dailininkas, 1985 m. baigė ekonomiką.

EIMUTIS VALENTINAS SVENTICKAS – rašytojas, literatūros kritikas, 1967–1972 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

ARVYDAS ŠLIOGERIS (✝ 2019 m.) – filosofas, 1973 m. studijavo Filosofijos katedroje aspirantūroje, nuo 1973 m. dėstė VU.

TOMAS VENCLOVA – rašytojas, 1954–1960 m. studijavo lituanistiką.

BITĖ VILIMAITĖ (✝ 2014 m.) – rašytoja, 1960–1964 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

ZITA ŽEMAITYTĖ (✝ 2009 m.) – menotyrininkė, 1950 m. Istorijos ir filologijos fakulteto Muzeologijos skyriuje įgijo meno istorikės specialybę.

GIEDRĖ ŽICKYTĖ-BAJARŪNIENĖ – kino režisierė, prodiuserė, 2002 m. baigė žurnalistiką.

ALBERTAS ŽOSTAUTAS – redaktorius, 1978–1983 m. studijavo VU.

Vilniaus universiteto mecenatai

JULIUS NIEDVARAS (2004 m.) – SEB Vilniaus banko prezidentas.

GEDVYDAS VAINAUSKAS (2004 m.) – dienraščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktorius.

VIDMANTAS KUČINSKAS (2005 m.) – įmonių grupės „Arvi“ valdybos pirmininkas.

ARŪNAS MARTINKEVIČIUS (2005 m.) – koncerno SBA prezidentas.

SIGITAS PAULAUSKAS (2005 m.) – UAB „Vakarų medienos grupė“ valdybos pirmininkas.

VIRGINIJUS ADUTAVIČIUS (2007 m.) – UAB „Veritas Ana“ vadovas.

ALGIRDAS IR VYTAUTAS BUČAI (2008 m.) – verslininkai, filantropai.

UAB „BERLIN CHEMIE MENARINI BALTIC“ (2009 m., generalinis direktorius Algimantas Blažys).

NERIJUS IR KAETANA NUMOS (2019 m.) – verslininkai, filantropai, Vilniaus miesto savivaldybės mecenatai.

DARIUS ZUBAS (2019 m.) – UAB „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas, Vilniaus miesto savivaldybės mecenatas.

REDA IR ALVYDAS ŽABOLIAI (2019 m.) – verslininkai, filantropai, Vilniaus miesto savivaldybės mecenatai.

VIKTORAS GEDIMINAS GRUODIS (2019 m.) – verslininkas, filantropas.

UAB „EKSPLA“ (2019 m.) – valdybos pirmininkas Rimantas Kraujalis.

UAB „LIGHT CONVERSION“ (2019 m.) – valdybos pirmininkas Romualdas Danielius.

UAB „THERMO FISHER SCIENTIFIC BALTICS“ (2019 m.) – generalinis direktorius Algimantas Markauskas.

ARVYDAS ANDRIJAUSKAS (2021 m.) – „Alma littera“ valdybos pirmininkas, vadovas.

LINA IR DANAS TVARIJONAVIČIAI (2021 m.) – verslininkai, filantropai.

GEDIMINAS VAITIEKŪNAS (2024 m.) – verslininkas, filantropas.

DR. ANGELĖ MATILDĖ KAZLAUSKAS (1935–2020) ir DR. SIGITAS PRANAS KAZLAUSKAS (1935–2005) (2024 m.) – Kanados lietuviai gydytojai odontologai.

Grįžtanti atmintis

Katekizmas VU bibliotekoje

Grįžtanti atmintis

Šia iniciatyva pagerbiami Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, kuriuos dėl sudėtingos istorijos ir totalitarinių režimų veiksmų pašalino iš universiteto, atėmus galimybę tęsti studijas, tyrimus ar darbą.