Faktai ir skaičiai
Darbuotojų skaičius
Vilniaus universiteto darbuotojai (2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis):
Darbuotojai: 5 765
Akademiniai darbuotojai: 3 487
Pedagoginis personalas: 2 596
Profesoriai ir vyr. m. d: 378
Mokslo darbuotojai: 891
Studijuojančiųjų skaičius
Studijuojantieji Vilniaus universitete (2025 m. spalio 1 d. duomenimis):
Studijuojantieji: 26 553
Bakalauro studijų: 15 001
Vientisųjų studijų: 3 431
Magistrantūros studijų: 4 648
Profesinės pedagogikos studijų: 294
Doktorantūros studijų: 864
Rezidentūros studijų: 789
Laisvųjų klausytojų: 473
Nenuosekliųjų studijų klausytojų: 1 053
Užsienio studentų: 3 424 (nuolatinių studijų – 2 859)
Absolventų: 4 513
Daktaro laipsnį apgynusių: 113
Priimtų studentų skaičius
Priimti studentai 2025 m. vykusio studentų priėmimo į Vilniaus universitetą metu (2025 m. spalio 1 d. duomenimis):
Priimti studentai: 7657
Bakalauro studijų: 4 265
Vientisųjų studijų: 748
Magistrantūros studijų: 1 964
Profesinių pedagoginių studijų: 1 216
Doktorantūros studijų: 187
Rezidentūros studijų: 206
Istorija
Svarbiausios datos
Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus iniciatyva į Lietuvą atvyko jėzuitai ir 1570 m. įkūrė Vilniaus jėzuitų kolegiją.
Balandžio 1-ąją Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą, o spalio 30 d. popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią Vilniaus kolegijos reorganizavimą į universitetą. Oficialus Vilniaus universiteto pavadinimas – Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu (Jėzaus draugijos Vilniaus akademija ir universitetas).
Jėzaus draugija panaikinama, Vilniaus universitetas tvarkyti perėmė valstybė ir jos sukurta švietimo institucija – Edukacinė komisija.
Vilniaus universitetas pervadintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vyriausiąja mokykla – Schola Princeps Magni Ducatus Lithuaniae. VU, kaip ir visa valstybė, įžengė į reformų epochą, kurią nutraukė paskutinis Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimas.
LDK prijungta prie Rusijos imperijos, Vilniaus universitetas pradėtas vadinti Vilniaus vyriausiąja mokykla – Schola Princeps Vilnensis (1797).
Rusija įvykdė švietimo ir aukštojo mokslo reformą. Vilniaus universitetas gavo statutą, kuris tampa pavyzdžiu kitiems Rusijos imperijos universitetams, ir pavadinamas Imperatoriškuoju Vilniaus universitetu (Vilenskij imperatorskij universitet – Imperatoria Universitas Vilnensis).
Nuslopinusi Lenkijos ir Lietuvos visuomenės sukilimą, Rusijos imperijos valdžia uždarė universitetą.
Po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus Rusijos imperijai, atkurti universitetą Vilniuje mėgino besikuriančių Lenkijos ir Lietuvos valstybių valdžios. Gruodžio 5 d. Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Vilniaus universiteto statutą.
Universitetą pavyko atkurti Vilnių užėmusiems lenkams. Jis pavadintas Stepono Batoro vardu (Uniwersytet Stefana Batorego).
Lietuvos universitetas atkurtas Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune ir 1930 m. pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu (Universitas Vitoldi Magni).
Vilnius sugrąžintas Lietuvai, baigėsi lenkiškasis universiteto raidos tarpsnis – į Vilnių kėlėsi lietuviškasis universitetas, pavadinamas Vilniaus universitetu.
Po pirmosios sovietų okupacijos Vilniaus universitetas buvo sovietinamas.
Vilniaus universitetas vėl buvo lietuvinamas, bet jau nacių okupacijos sąlygomis, kol 1943 m. uždarytas.
Po antrosios sovietų okupacijos Vilniaus universitetas atkurtas sovietų valdžios ir pavadintas Vilniaus valstybiniu universitetu.
Vilniaus universitetas pavadintas Vinco Kapsuko vardu – žmogaus, neturėjusio nuopelnų nei universitetui, nei Lietuvai. Minėdamas 400 metų jubiliejų universitetas vadinosi ilgiausiu per visą savo istoriją vardu – Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybiniu Vinco Kapsuko universitetu.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, universitetui grąžinta autonomija ir Vilniaus universiteto vardas.
Vilniaus istorijos
Principai
Vilniaus universitetas puoselėja minties laisvę ir nuomonių įvairovę, atvirumą pasaulio idėjoms ir inovacijoms, kolegialumo, tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo ir akademinės etikos vertybes.
Universiteto veikla ir santykiai tarp bendruomenės narių grindžiami šiais svarbiausiais principais:
- Mokslo, tyrinėjimų, kūrybos ir dėstymo laisvės
- Dorovės
- Mokslo ir studijų vienovės
- Visuomenės moralinės, kultūrinės, eksperimentinės, socialinės, ekonominės ir technologinės raidos skatinimo
- Tarptautinės partnerystės stiprinimo
- Veiklos kokybės užtikrinimo
- Bendruomenės narių solidarumo, bendradarbiavimo ir pagarbos
- Universiteto vidinių organizacinių darinių interesų derinimo ir bendradarbiavimo
- Subsidiarumo priimant sprendimus
- Viešumo
- Skaidrumo paskirstant ir naudojant išteklius bei priimant kitus sprendimus
- Lygių galimybių ir sąžiningos konkurencijos, kitų visuotinai pripažintų akademinės etikos principų
- Atsakomybės Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei

Universiteto tradicijos
Vilniaus universitetas puoselėja akademinės laisvės, kritinio mąstymo ir bendruomeniškumo vertybes. Tradicijos atsispindi išskirtiniuose renginiuose – „Renovatio studiorum“, VU gimtadienyje ir „Finis anni academici“ – kurie jungia istoriją, kultūrą ir šiuolaikinį akademinį gyvenimą.
Garbės nariai

Vilniaus universiteto garbės daktarai
- Lodzės universiteto (Lenkija) profesorė ANNA PIKULSKA-RADOMSKA (2023 m.)
- Orhuso universiteto (Danija) profesorius HANSAS KJELDSENAS (2023 m.)
- Paryžiaus École normale supérieure (Prancūzija) profesorius DANIELIS PETIT (2023 m.)
- Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas profesorius KOEN LENAERTS (2022 m.)
- Atominės energijos ir alternatyvių energijos šaltinių agentūros narys ir Pietų Paryžiaus universiteto Ląstelės integratyvios biologijos instituto vadovas (Prancūzija) profesorius BRUNO ROBERTAS (2022 m.)
- Londono imperatoriškojo koledžo (Jungtinė Karalystė) profesorius ANDREW BUSHAS (2022 m.)
- Taivano Nacionalinio Taipėjaus technologijos universiteto (Taivanas) profesorius THOMAS CHUNG-KUANG YANGAS (2022 m.)
- Prancūzijos Respublikos Prezidentas EMMANUELIS MACRONAS (2020 m.)
- Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (JAV) profesorius IANAS B. SPIELMANAS (2020 m.)
- Tarptautinio zeta-eksavatų mokslo ir technologijos centro (Prancūzija) profesorius, Nobelio fizikos premijos laureatas GERARDAS MOUROU (2020 m.)
- Jeilio universiteto (JAV) profesorius TOMAS VENCLOVA (2017 m.)
- Lilio mokslų ir technologijų universiteto (Prancūzija) profesorė MARIE-CLAUDE VIANO (2017 m.)
- Paryžiaus Nantero universiteto (Prancūzija) profesorius OTMAR‘AS SEULAS (2017 m.)
- Heidelbergo universiteto (Vokietija) profesorius PETERIS SCHEMMERIS (2016 m.).
- Kelno universiteto (Vokietija) profesorius SANJAY'US MATHURAS (2016 m.).
- Politikas ir diplomatas (Islandija) JÓNAS BALDVINAS HANNIBALSSONAS (2015 m.).
- Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius MICHAELAS SHURAS (2015 m.).
- Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) profesorius GRAHAM R. FLEMING (2013 m.).
- Darmštato technikos universiteto (Vokietija) profesorius HARTMUT FUEß (2013 m.).
- Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto (Vokietija) profesorius THOMAS RUZICKA (2012 m.).
- Heidelbergo universiteto (Vokietija) profesorius MARKUS WOLFGANG BÜCHLER (2012 m.).
- Vokietijos Makso Planko Biochemijos instituto direktorius emeritas ir Miuncheno technikos universiteto profesorius biochemikas, Nobelio premijos laureatas ROBERT HUBER (2011 m.).
- Vroclavo ekonomikos universiteto (Lenkija) profesorius ANDRZEJ GOSPODAROWICZ (2011 m.).
- (JAV) universiteto profesorius filosofas, fenomenologas ALGIS MICKUNAS (2011 m.).
- Berlyno Humboldtų (Vokietija) universiteto ir Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros studijų instituto profesorius filologas JURIJ KUZMENKO (2011 m.).
- Tartu universiteto (Estija) profesorius medikas ANDRES METSPALU (2010 m.).
- Budapešto Etviošo Lorando universiteto (Vengrija) profesorius matematikas IMRE KÁTAI (2010 m.).
- Frankfurto prie Maino Johanno Wolfgango Goethe‘s universiteto profesorius HELMUT KOHL (2008 m.).
- Leipcigo universiteto (Vokietija) profesorius GEORG VÖLKEL (2008 m.).
- Krokuvos Jogailaičių universiteto (Lenkija) profesorius WOJCIECH SMOCZYŃSKI (2007 m.).
- Tiubingeno universiteto akademinės Štutgarto Marijos ligoninės (Vokietija) profesorius REINHARDT BITTNER (2007 m.).
- Umea universiteto (Švedija) profesorius GUNNAR KULLDORFF (2006 m.; ✝ 2015 m.).
- Tarptautinio Olimpinio komiteto prezidentas JACQUES ROGGE (2006 m. ✝ 2021 m.)
- Pizos universiteto (Italija) profesorius PIETRO UMBERTO DINI (2005 m.).
- Europos Teisingumo Teismo pirmininkas profesorius VASSILIOS SKOURIS (2005 m.).
- Maskvos m. Lomonosovo universiteto (Rusija) profesorius biochemikas VLADIMIR SKULACHEV (2005 m.).
- Lenkijos Respublikos Prezidentas ALEKSANDER KWAŚNIEWSKI (2005 m.).
- JAV Šiaurės Karolinos Šarlotės medicinos centro Širdies chirurgijos departamento vadovas profesorius medikas FRANCIS ROBICSEK (2004 m.; ✝ 2020 m.).
- Frankfurto prie Maino (Vokietija) Johano Wolfgango Geothe, universiteto profesorius teisininkas PETER GILLES (2004 m; ✝ 2020 m..).
- Hanoverio universiteto (Vokietija) profesorius fizikas PETER ULRICH SAUER (2004 m.).
- Prūsijos Slaptojo Archyvo Berlyne (Vokietija) bendradarbis, profesorius istorikas SVEN EKDAHL (2004 m.).
- Miunsterio (Vokietija) universiteto profesorius filologas ERNST RIBBAT (2002 m.).
- Maskvos (Rusija) universiteto profesorius filologas JURIJ STEPANOV (2002 m. ✝ 2012 m.).
- Bergeno (Norvegija) universiteto profesorius paleoekologas DAGFINN MOE (2002 m.).
- Krokuvos Jogailos universiteto (Lenkija) profesorius teisininkas ANDRZEJ ZOLL (2002 m.).
- Maskvos (Rusija) universiteto profesorius informatikas EDUARD LIUBIMSKIJ (2000 m.).
- Getingeno (Vokietija) universiteto profesorius kalbininkas WOLFGANG P. SCHMID (2000 m.; ✝ 2010 m.).
- Aalborg’o (Danija) universiteto rektorius Pasaulinės universitetų rektorių asociacijos prezidentas ekonomistas profesorius SVEN LARS CASPERSEN (1999 m.).
- Krokuvos Popiežiškos teologijos akademijos (Lenkija) profesorius istorikas LUDWIK PIECHNIK (1999 m.; ✝ 2006 m.).
- Miunsterio (Vokietija) universiteto rektorė psichologė profesorė daktarė MARIA WASNA (1999 m.; ✝ 2019 m.).
- JAV politologas profesorius ZBIGNIEW BRZEZINSKI (1998 m.; ✝ 2017 m.).
- Miuncheno universiteto (Vokietija) profesorius, Baltų studijų interdisciplinio instituto direktorius FRIEDRICH SCHOLZ (1998 m.).
- Miuncheno universiteto (Vokietija) profesorius, Socialinės pediatrijos ir paauglių medicinos instituto, Miuncheno vaikų centro įkūrėjas ir vadovas THEODOR HELLBRUGGE (1998 m.; ✝ 2014 m.).
- Varšuvos universiteto (Lenkija) profesorius JULIUSZ BARDACH (1997 m.; ✝ 2010 m.).
- Greifsvaldo universiteto (Vokietija) Baltistikos instituto direktorius profesorius RAINER ECKERT (1997 m.).
- Maskvos m. Lomonosovo universiteto Matematikos fakulteto Skaičiavimo matematikos katedros vedėjas Rusijos mokslų akademijos akademikas NIKOLAJ BACHVALOV (1997 m.; ✝ 2005 m.).
- Bairoito universiteto profesorius, Miuncheno techninio universiteto Eksperimentinės fizikos katedros vedėjas ALFRED LAUBEREAU (1997 m.).
- Čekijos Respublikos Prezidentas VÁCLAV HAVEL (1996 m.; ✝ 2011 m.).
- Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorius VLADIMIR TOPOROV (1994 m.; ✝ 2005 m.).
- Pensilvanijos universiteto (JAV) profesorius WILLIAM SCHMALSTIEG (1994 m.; ✝ 2021 m.).
- Indianos Calumet koledžo (JAV) profesorius TOMAS REMEIKIS (1994 m.; ✝ 2013 m.).
- Grigaliaus universiteto (Roma, Italija) profesorius PAULIUS RABIKAUSKAS (1994 m.; ✝ 1998 m.).
- Niujorko valstijos universiteto profesorius MARTYNAS YČAS (1992 m.; ✝ 2014 m.).
- Profesorius, medicinos mokslų daktaras (Švedija) EDVARDAS VARNAUSKAS (1992 m.).
- Medicinos mokslų daktaras (Šveicarija) VACLOVAS DARGUŽAS (ANDREAS HOFER) (1991 m.; ✝ 2009 m.).
- Frankfurto prie Maino (Vokietija) universiteto profesorius CHRISTIAN WINTER (1989 m.).
- Varšuvos universiteto profesorius, Lenkijos MA akademikas, Tarptautinio matematikos Banacho centro direktorius CZESLAW OLECH (1989 m.).
- JAV Aplinkos apsaugos agentūros 5-ojo regiono administratorius VALDAS VOLDEMARAS ADAMKUS (1989 m.).
- Profesorius (Vokietija) WERNER SCHELER (1979 m.).
- Čekijos Respublikos MA narys korespondentas, Prahos Karolio universiteto rektorius ZDENEK ČEŠKA (1979 m.).
- Lenkijos mokslų akademijos tikrasis narys, Krokuvos Jogailos universiteto profesorius JAN SAFAREWICZ (1979 m.; ✝ 1992 m.).
Vilniaus universiteto profesoriai – užsienio universitetų ir akademijų garbės nariai
TOMAS DAVULIS – Ukrainos teisės mokslų nacionalinės akademijos užsienio narys (2017 m.).
BONIFACAS STUNDŽIA – Latvijos universiteto garbės daktaras (2016 m.).
SAULIUS KLIMAŠAUSKAS – Karališkosios chemijos draugijos (Jungtinė Karalystė) narys (2015 m.).
VAIVA HENDRIXSON – Karagandos valstybinio medicinos universiteto (Kazachstanas) garbės profesorė (2015 m.).
ANTANAS POŠKA (✝ 1992 m.) – Kalkutos universiteto (Indija) garbės daktaras (2014 m.).
ALBERTAS ČAPLINSKAS – Latvijos universiteto garbės daktaras (2014 m.).
AXEL HOLVOET – Latvijos universiteto garbės daktaras (2014 m.).
JŪRAS BANYS – Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (2013 m.), Saksonijos mokslų akademijos narys korespondentas, Užgorodo nacionalinio universiteto garbės daktaras.
LEONAS VALKŪNAS – Ukrainos mokslų akademijos M. Bogoliubovo teorinės fizikos instituto garbės daktaras (2013 m.).
ZITA AUŠRELĖ KUČINSKIENĖ – Lenkijos Alberto Schweitzerio pasaulio medicinos akademijos tikroji narė (2010 m.).
ARTŪRAS ŽUKAUSKAS – tarptautinio elektros ir elektronikos inžinierių instituto (JAV) tikrasis narys (2009 m.).
REGINA RUDAITYTĖ – Jungtinės Karalystės menų ir humanitarinių mokslų tyrimų tarybos Ekspertų kolegijos narė (2009 m.).
ARŪNAS VALIULIS – Jungtinės Karalystės karališkosios pediatrijos ir vaikų sveikatos kolegijos garbės narys (2008 m.), Poltavos valstybinio medicinos universiteto (Ukraina) garbės profesorius (2019 m.)
ELEONORA LASSAN – Kelcų Jano Kochanovskio universiteto (Lenkija) garbės profesorė (2008 m.).
GEDIMINAS GAIGALAS – Lanzhou Northwest Normal universiteto (Kinija) profesorius (2007 m.).
BIRUTĖ VISOKAVIČIENĖ – Kazachstano nacionalinio K. I. Satpajevo technikos universiteto garbės profesorė (2006 m.).
MYKOLAS MICHELBERTAS – Latvijos mokslų akademijos garbės narys (2005 m.);
MIFODIJUS SAPAGOVAS – Europos konsorciumo „Matematika pramonei“ (The European Consortium for Mathematics in Industry) garbės narys (2002 m.).
EDVARDAS GUDAVIČIUS – Rusijos humanitarinių mokslų akademijos tikrasis narys (1999 m.).
ALGIRDAS GAIGALAS (✝ 2009 m.) – Rusijos gamtos mokslų akademijos užsienio narys-akademikas (1998 m.), Tarptautinio biografijų centro (Didžioji Britanija) direktoriaus pavaduotojas ir garbės narys (1998 m.), Lenkijos geologijos draugijos garbės narys (1998 m.), INQUA garbės narys (1999 m.), Lenkijos geomorfologų draugijos garbės narys (2008 m.).
JUOZAS VIDMANTAS VAITKUS – Jungtinės Karalystės Glazgo universiteto vizituojantis profesorius (1997 m.).
OLEGAS POLIAKOVAS – Heidelbergo universiteto (Vokietija) tikrasis habilituotas daktaras (1996 m.), Tarptautinės indoeuropeistikos organizacijos tarybos narys (2008 m.).
ROMANAS PLEČKAITIS (✝ 2009 m.) – Lenkijos menų ir mokslų akademijos užsienio narys (1995 m.).
VIRGINIJUS ŠAPOKA – Lenkijos internistų draugijos garbės narys (1995 m.), Europos Internistų draugijos garbės narys (2001 m.).
ADOLFAS BOLOTINAS – Niujorko mokslų akademijos tikrasis narys (1995 m.), Izraelio nepriklausomos mokslų akademijos narys (2003 m.).
JONAS KUBILIUS (✝ 2011 m.) – Greifsvaldo, Prahos Karolio, Latvijos ir Zalcburgo universitetų garbės daktaras.
BENEDIKTAS JUODKA – Europos mokslo ir meno akademijos narys (1994 m.), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1994 m.), Maskvos M. V. Lomonosovo universiteto garbės profesorius (2010 m.).
ROLANDAS PAVILIONIS (✝ 2006 m.) – Europos menų ir mokslų akademijos narys (1992 m.).
VYTAUTAS JONAS SIRVYDIS – Prahos universiteto garbės daktaras (1985 m.).
ZIGMAS ZINKEVIČIUS – Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos narys (1982 m.), Norvegijos mokslų akademijos tikrasis narys (1990 m.), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1995 m.).
VYTAUTAS MAŽIULIS (✝ 2009 m.) – Mainco mokslo ir literatūros akademijos narys korespondentas (1976 m.), Latvijos universiteto garbės daktaras (1991 m.).
Vilniaus universiteto profesoriai emeritai
Chemijos ir geomokslų fakultetas:
ADULFAS ABRUTIS
ALGIRDAS JURGAITIS
ROLANDAS KAZLAUSKAS
KĘSTUTIS KILKUS
GEDIMINAS MOTUZA MATUZEVIČIUS
ROBERT MOKRIK
SIGITAS TUMKEVIČIUS
POVILAS VAINILAVIČIUS
Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas:
VACLOVAS LAKIS
JONAS MACKEVIČIUS
Filologijos fakultetas:
EVALDA MARIJA JAKAITIENĖ
VIKTORIJA DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ
ARŪNAS SVERDIOLAS
BONIFACAS STUNDŽIA
AUGENIJA ULČINAITĖ
Filosofijos fakultetas:
ALBINAS BAGDONAS
ROMAS LAZUTKA
VYGINTAS BRONIUS PŠIBILSKIS
PETRAS HENRIKAS VAITKEVIČIUS
Fizikos fakultetas:
VYTAUTAS BALEVIČIUS
JONAS GRIGAS
KĘSTUTIS JARAŠIŪNAS
GYTIS JUŠKA
LIUDVIKAS KIMTYS
ANTANAS FELIKSAS ORLIUKAS
RIČARDAS ROTOMSKIS
VALDAS SIRUTKAITIS
VALERIJUS SMILGEVIČIUS
ALGIRDAS PETRAS STABINIS
JUOZAS VIDMANTIS VAITKUS
LEONAS VALKŪNAS
ARTŪRAS ŽUKAUSKAS
Gyvybės mokslų centras:
EUGENIJUS BUTKUS
BENEDIKTAS JUODKA
JUOZAS KULYS
VALDAS STANISLOVAS LAURINAVIČIUS
KĘSTUTIS SASNAUSKAS
Istorijos fakultetas:
ZENONAS BUTKUS
MYKOLAS MICHELBERTAS
IRENA VALIKONYTĖ
Komunikacijos fakultetas:
DOMAS KAUNAS
Matematikos ir informatikos fakultetas:
FELIKSAS IVANAUSKAS
ANTANAS LAURINČIKAS
EUGENIJUS MANSTAVIČIUS
VYGANTAS PAULAUSKAS
ŠARŪNAS RAUDYS
MIFODIJUS SAPAGOVAS
DONATAS SURGAILIS
ANTANAS ŽILINSKAS
Medicinos fakultetas:
VAIDUTIS KUČINSKAS
ZITA AUŠRELĖ KUČINSKIENĖ
ALEKSANDRAS LAUCEVIČIUS
VYTAUTAS JONAS SIRVYDIS
VYTAUTAS JONAS TRIPONIS
VYTAUTAS USONIS
GIEDRIUS UŽDAVINYS
Šiaulių akademija:
JONAS AMBRUKAITIS
KAZIMIERAS ROMUALDAS ŽUPERKA
Teisės fakultetas:
IPOLITAS NEKROŠIUS
JONAS PRAPIESTIS
IN MEMORIAM:
EDUARDAS JUOZAS BALČYTIS (1937–2021)
ALGIRDAS JUOZAPAS GAIGALAS (1933–2009)
ALEKSAS STANISLAVAS GIRDENIS (1936–2011)
EDVARDAS VALYS GUDAVIČIUS (1929–2020)
MEILUTĖ KABAILIENĖ (1931–2016)
PAULIUS KAVALIAUSKAS (1945-2024)
ROMUALDAS KAZIMIERAS LEKEVIČIUS (1938–2011)
STANISLOVAS ALGIMANTAS MARTIŠIUS (1937–2022)
EDMUNDAS MONTRIMAS (1933–2011)
KĘSTUTIS VALENTINAS NASTOPKA (1940-2024)
EVALDAS NEKRAŠAS (1945–2023)
ALGIS PETRAS PISKARSKAS (1942–2022)
VYTAUTAS PETRAS RANČELIS (1938–2021)
ALGIMANTAS RAUGALĖ (1940–2016)
ALBERTAS ROSINAS (1938–2010)
LEONAS SIMANAUSKAS (1934–2009)
VYTAUTAS PRANCIŠKUS STRAIŽYS (1936–2021)
MARIUS ARVYDAS ŠLIOGERIS (1944–2019)
STASYS VANCEVIČIUS (1927–2014)
Knygoje Vilniaus universiteto profesoriai emeritai galite plačiau susipažinti su Vilniaus universiteto profesorius emeritų nuopelnais ir veiklomis.
Aktyviausiems profesoriams emeritams inicijavus, 2018 m. spalio 11 d. įsteigtas Vilniaus universiteto profesorių emeritų klubas (VUPEK), su kurio veikla galite susipažinti čia.
Vilniaus universiteto alumnai – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai
REGIMANTAS ADOMAITIS (✝ 2022 m.) – aktorius, 1959 m. baigė Fizikos-matematikos fakultetą.
ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS – meno kritikas,1965 m. baigė VU, 1973 m. apsigynė daktaro disertaciją.
JUOZAS APUTIS (✝ 2010 m.) – rašytojas, 1960 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.
ONA BALIUKONYTĖ (✝ 2007 m.) – rašytoja, 1970 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.
KAZYS BRADŪNAS (2009 m.) – poetas, 1943 m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą.
VLADAS BRAZIŪNAS – rašytojas, 1997 m. baigė lietuvių kalbos filologiją.
JUOZAS BUDRAITIS – aktorius, 1973 m. baigė teisę.
ALFREDAS BUMBLAUSKAS – istorikas, 1974–1979 m. studijavo istorija, nuo 1979 m. dirba Istorijos fakultete.
HENRIKAS ALGIS ČIGRIEJUS (✝ 2016 m.) – rašytojas, 1958 m. baigė VU.
VIKTORIJA DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ – literatūrologė, 1968 m. baigė VU, nuo 1972 m. dėstė VU.
PETRAS DIRGĖLA (✝ 2015 m.) – rašytojas, 1965–1972 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
VLADAS DRĖMA (✝ 1995 m.) – dailėtyrininkas, 1936 m. baigė Dailės fakultetą, 1956–1958 m. dėstė VU.
JUOZAS ERLICKAS – rašytojas, 1971–1975 m. studijavo lituanistiką.
ANTANAS GAILIUS – poetas ir vertėjas, 1973 m. baigė vokiečių kalbą ir literatūrą.
SIGITAS GEDA (✝ 2008 m.) – poetas, 1966 m. baigė Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.
EDMUNDAS GUDAVIČIUS (✝ 2020 m.) – istorikas, 1962–1968 m. studijavo VU, 1970 m. baigė neakivaizdinę aspirantūrą, 1975–2012 m. dėstė VU.
MARIUS IVAŠKEVIČIUS – prozininkas, dramaturgas, 1991–1997 m. studijavo lietuvių filologiją.
ANTANAS V. JONYNAS (✝ 1976 m.) – rašytojas, 1944–1946 m. studijavo VU.
VANDA JUKNAITĖ – rašytoja, 1972 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.
DANUTĖ KALINAUSKAITĖ – eseistė, 1983 m. baigė lituanistikos studijas.
JONAS JUŠKAITIS (✝ 2019 m.) – poetas, 1958 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.
JAKOVAS GRIGORIJUS KANOVIČIUS (✝ 2023 m.) – rašytojas, 1953 m. baigė rusų kalbą ir literatūrą.
SAULIUS TOMAS KONDROTAS – rašytojas, vertėjas, 1976 m. baigė psichologiją ir filosofiją.
ALGIMANTAS KUNČIUS – fotomenininkas, 1958–1960 m. studijavo teisę.
JUSTINAS MARCINKEVIČIUS (✝ 2011 m.) – poetas, 1949–1954 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
MARCELIJUS MARTINAITIS (✝ 2013 m.) – poetas, 1964 m. baigė lituanistikos studijas, nuo 1980 m. dėstė VU.
VYTAUTAS MARTINKUS – prozininkas, literatūros kritikas, 1981 m. apgynė daktaro disertaciją VU.
POVILAS MATAITIS (✝ 2022 m.) – teatro režisierius, 1952–1957 m. studijavo ekonomiką, 1990–1993 m. dėstė VU.
JONAS MIKELINSKAS (✝ 2015 m.) – rašytojas, 1952 m. baigė prancūzų kalbą ir literatūrą.
NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ (✝ 2002 m.) – rašytoja, 1973 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.
KĘSTUTIS NASTOPKA (✝ 2024 m.) – literatūros kritikas, 1962 m. baigė lituanistiką, nuo 1992 m. dėstęs VU.
ALFONSAS NYKA-NILIŪNAS (tikroji pavardė ADOLFAS CIPKUS) (✝ 2015 m.) – 1942 m. baigė romanistikos ir filosofijos studijas.
VIOLETA PALČINSKAITĖ – poetė, 1960–1964 m. studijavo VU.
VALDAS PAPIEVIS – prozininkas, 1980–1985 m. studijavo Filologijos fakultete lietuvių literatūrą.
SIGITAS PARULSKIS – rašytojas, 1990 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.
VERONIKA POVILIONIENĖ – dainininkė, 1976 m. baigė Istorijos ir filologijos fakultetą.
GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ – rašytoja, 1983 m. baigė lituanistiką.
BRONIUS RADZEVIČIUS (✝ 1980 m.) – rašytojas, 1968 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.
ROMUALDAS RAKAUSKAS (✝ 2021 m.) – fotomenininkas, 1956–1962 m. studijavo žurnalistiką.
ROLANDAS RASTAUSKAS – rašytojas, 1978 m. baigė anglų kalbą ir literatūrą, 1978–1986 m. dėstė VU.
DONATAS SAUKA (✝ 2015 m.) – rašytojas, 1948–1953 m. studijavo lituanistiką, 1956–1993 m. dirbo VU, dėstė tautosakos kursą.
RIMVYDAS STANKEVIČIUS – poetas, eseistas, žurnalistas, 1997 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.
ANTANAS SUTKUS – fotomenininkas, 1958–1964 m. studijavo žurnalistiką.
PAULIUS STANIKAS – dailininkas, 1985 m. baigė ekonomiką.
EIMUTIS VALENTINAS SVENTICKAS – rašytojas, literatūros kritikas, 1967–1972 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
ARVYDAS ŠLIOGERIS (✝ 2019 m.) – filosofas, 1973 m. studijavo Filosofijos katedroje aspirantūroje, nuo 1973 m. dėstė VU.
TOMAS VENCLOVA – rašytojas, 1954–1960 m. studijavo lituanistiką.
BITĖ VILIMAITĖ (✝ 2014 m.) – rašytoja, 1960–1964 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
ZITA ŽEMAITYTĖ (✝ 2009 m.) – menotyrininkė, 1950 m. Istorijos ir filologijos fakulteto Muzeologijos skyriuje įgijo meno istorikės specialybę.
GIEDRĖ ŽICKYTĖ-BAJARŪNIENĖ – kino režisierė, prodiuserė, 2002 m. baigė žurnalistiką.
ALBERTAS ŽOSTAUTAS – redaktorius, 1978–1983 m. studijavo VU.
Vilniaus universiteto mecenatai
JULIUS NIEDVARAS (2004 m.) – SEB Vilniaus banko prezidentas.
GEDVYDAS VAINAUSKAS (2004 m.) – dienraščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktorius.
VIDMANTAS KUČINSKAS (2005 m.) – įmonių grupės „Arvi“ valdybos pirmininkas.
ARŪNAS MARTINKEVIČIUS (2005 m.) – koncerno SBA prezidentas.
SIGITAS PAULAUSKAS (2005 m.) – UAB „Vakarų medienos grupė“ valdybos pirmininkas.
VIRGINIJUS ADUTAVIČIUS (2007 m.) – UAB „Veritas Ana“ vadovas.
ALGIRDAS IR VYTAUTAS BUČAI (2008 m.) – verslininkai, filantropai.
UAB „BERLIN CHEMIE MENARINI BALTIC“ (2009 m., generalinis direktorius Algimantas Blažys).
NERIJUS IR KAETANA NUMOS (2019 m.) – verslininkai, filantropai, Vilniaus miesto savivaldybės mecenatai.
DARIUS ZUBAS (2019 m.) – UAB „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas, Vilniaus miesto savivaldybės mecenatas.
REDA IR ALVYDAS ŽABOLIAI (2019 m.) – verslininkai, filantropai, Vilniaus miesto savivaldybės mecenatai.
VIKTORAS GEDIMINAS GRUODIS (2019 m.) – verslininkas, filantropas.
UAB „EKSPLA“ (2019 m.) – valdybos pirmininkas Rimantas Kraujalis.
UAB „LIGHT CONVERSION“ (2019 m.) – valdybos pirmininkas Romualdas Danielius.
UAB „THERMO FISHER SCIENTIFIC BALTICS“ (2019 m.) – generalinis direktorius Algimantas Markauskas.
ARVYDAS ANDRIJAUSKAS (2021 m.) – „Alma littera“ valdybos pirmininkas, vadovas.
LINA IR DANAS TVARIJONAVIČIAI (2021 m.) – verslininkai, filantropai.
GEDIMINAS VAITIEKŪNAS (2024 m.) – verslininkas, filantropas.
DR. ANGELĖ MATILDĖ KAZLAUSKAS (1935–2020) ir DR. SIGITAS PRANAS KAZLAUSKAS (1935–2005) (2024 m.) – Kanados lietuviai gydytojai odontologai.
Grįžtanti atmintis

Grįžtanti atmintis
Šia iniciatyva pagerbiami Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, kuriuos dėl sudėtingos istorijos ir totalitarinių režimų veiksmų pašalino iš universiteto, atėmus galimybę tęsti studijas, tyrimus ar darbą.


