Vilius Dranseika: „Duomenų atvirumui eksperimentinėje filosofijoje skiriama daug dėmesio“

 

Vienas iš pirmųjų akcijos „Rinkis MIDAS – laimėk dvigubai“ dalyvių, publikavusių savo mokslinių tyrimų duomenis MIDAS, buvo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Vilius Dranseika. Su juo kalbamės apie dominančias mokslinių tyrimų sritis, patirtį bendradarbiaujant su kolegomis mokslininkais ir apskritai požiūrį į atvirąjį mokslą.

Kaip pasirinkote, kurio mokslinio tyrimo duomenis publikuoti, ir kas labiausiai motyvavo rinktis MIDAS?

Kadangi anksčiau su MIDAS nebuvau susidūręs, buvo smalsu pažiūrėti, kaip sistema atrodo iš vidaus, kokias galimybes suteikia. Mano srityje – eksperimentinėje filosofijoje – skiriama daug dėmesio duomenų atvirumui, tyrimo plano ir planuojamų analizių išankstiniam registravimui prieš pradedant rinkti duomenis, tad rūpėjo pažiūrėti, ar ši sistema suteikia kokių nors privalumų lyginant su labiau įprastomis, pavyzdžiui, Open Science Framework. Savo tyrimo „Gettier atvejai ir pagrįstumo sprendiniai“ duomenis MIDAS išbandymui pasirinkau dėl labai paprastos priežasties – kaip tik buvo po ranka, mat tą dieną buvau baigęs juos tvarkyti ir analizuoti.

Ar yra įvykę kokių nors linksmų, kurioziškų situacijų, susijusių su duomenų rinkimu, saugumu, viešumu ir panašiais mokslininkams svarbiais dalykais, kuriuos šiandien padeda spręsti MIDAS?

Turbūt dažnas esame susidūrę su situacija, kai bandant iš autoriaus gauti publikuoto tyrimo dizainą ar duomenis gauname atsakymą, kad viskas dingo sugedus kompiuteriui ar dar kaip pasimetė

. Matyt, dažniausiai tokiais atvejais tikrai susiduriame su neatsargiu ir nerūpestingu archyvavimu, nors, galimas daiktas, sykiais ir tyčia pradanginama, kad smalsuoliai skeptikai nekaišiotų savo nosių kur nereikia. Jei dažniau būtų reikalaujama duomenis laikyti viešai prieinamuose archyvuose, tokių netyčinių, o sykiais ir tyčinių duomenų dingimų būtų mažiau.

Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie savo mokslinį tyrimą, kurio duomenų rinkinį publikavote MIDAS?

Šiuo tyrimu norėjau geriau suprasti tam tikrus epistemologijoje – filosofinėje pažinimo teorijoje – nagrinėjamus atvejus, vadinamus Gettier atvejais. Tai yra trumpos istorijos, kuriose veikėjas turi teisingą, pagrįstą įsitikinimą, tačiau intuityviai atrodo, kad šis įsitikinimas nėra žinojimas. Tarkime, jei pažiūrėjęs į ties pirma valanda sustojusį laikrodį aš imu manyti, kad yra pirma valanda (ir – grynas atsitiktinumas – aš į laikrodį pažiūrėjau būtent pirmą valandą), ar aš tikrai žinau, kad yra pirma valanda, ar tik manausi žinąs? Mano hipotezė buvo ta, kad tyrimo dalyviai tokioje situacijoje atsidūrusio žmogaus įsitikinimą, kad dabar yra pirma valanda, laikys mažiau pagrįstu, nei žmogaus, kuris tokį patį teisingą įsitikinimą susiformuoja žiūrėdamas į veikiantį laikrodį, tačiau ši hipotezė nepasitvirtino.

Kokius kitus mokslinius tyrimus šiuo metu vykdote arba planuojate vykdyti ateityje?

Esu pratęs vienu metu domėtis keliais skirtingais dalykais, tad ir tyrimus dažnai atlieku kelis vienu metu. Šiuo metu vienas ir su kolegomis tyrinėju, kaip žmonės konceptualizuoja asmens tapatybę, kaip įprastinė asmens tęstinumo laike samprata reiškiasi įvairių religijų siūlomuose pomirtinio gyvenimo vaizdiniuose, kaip žmonės skirsto socialines normas į įvairias kategorijas, pavyzdžiui, moralės, etiketo, apdairumo, kuo skiriasi moralinių normų konceptualizavimas Kinijoje ir Vakaruose, ir dar keletą kitų temų. Kuo toliau, tuo dažniau tenka įsitraukti į stambius tarpkultūrinius tyrimus, kur duomenys renkami daugeliu kalbų, skirtingose pasaulio vietose. Tam tenka vykti ir į lauko tyrimus, paskutiniai kurių buvo Mongolijoje ir Kinijoje. Dar vienas tyrimas, kuris gali sudominti atviruoju mokslu besidominčius žmones, yra nemažas eksperimentinės filosofijos rezultatų atkartojamumo (angl. reproducibility) tyrimas. Su kolegomis iš kelių šalių bandėme pakartotinai atlikti apie 40 jau publikuotų eksperimentinės filosofijos tyrimų ir pažiūrėti, ar gausime tuos pačius rezultatus. Nors rezultatai dar nepaskelbti, išsiduosiu, kad šiuo požiūriu eksperimentinė filosofija atrodo labai neblogai.

Kaip įsivaizduojate mokslinių tyrimų sritį ateityje (pvz., po 5 ar 10 metų) sklaidos ar viešumo prasme?

Manau, rezultatų publikavimo modelis evoliucionuos link publikacijos išskaidymo į etapus. Bus labiau įprasta prieš renkant duomenis iš anksto registruoti tyrimo planą ir planuojamas analizes. Žurnalai neišnyks, tačiau jie vis dažniau recenzuos ne galutinį straipsnį, o išankstinį tyrimo planą – mokslininkai žinos, kad net jei pagrindinė hipotezė nepasitvirtins, rezultatai vis tiek bus publikuoti. Bus vis daugiau eksperimentuojama su įvairiomis recenzavimo formomis, pavyzdžiui, neanoniminiu recenzavimu, recenzavimu po publikavimo, kai nuo recenzijų priklauso ne tai, ar straipsnis bus paskelbtas, bet tai, kokį pasitikėjimo reitingą jis gaus. Manau, bus vis labiau įprasta kartu su rezultatų publikavimu viešinti ir pilnus tyrimo duomenis, atliktų analizių detalias išklotines. O ar pavyks susidoroti su sensacijų vaikymusi ir nepamatuotu paskirų tyrimų rezultatų išpūtimu, – dažnomis universitetų ryšių su visuomene skyrių ir apie mokslą rašančių žurnalistų nuodėmėmis, – prognozuoti nedrįsiu.

Šiuo metu vyksta antrasis akcijos „Rinkis MIDAS – laimėk dvigubai“ etapas. Publikuojant mokslinio tyrimo duomenų rinkinius ir (arba) jų metaduomenis MIDAS nuo lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. galima laimėti asmenines mokslometrines analizes pagal Web of Science™ ir Scopus™ duomenis bei 100 eurų vertės dovanų kuponus moksliniams leidiniams įsigyti.