Akademinio darbo ypatybių Universitete tyrimas

Praeitų metų spalio mėnesį Vilniaus universitete (VU) profesorės Liudvikos Leišytės ir Vokietijos Dortmundo technologijos universiteto Aukštojo mokslo studijų centro prašymu akademiniai darbuotojai buvo pakviesti dalyvauti tyrimo „Universitetas ir jo kaita Lietuvoje“ apklausoje.

Šio tyrimo tikslas – suprasti akademinio darbo ypatybes ir jo kaitą, siekiant įvardyti universitetų valdymui tenkančius iššūkius. Apklausa suteikė galimybę pateikti akademinio darbo ir karjeros galimybių būklės Universitete apžvalgą. Tad kviečiame susipažinti su išsamia TYRIMO ATASKAITA.

Taip pat pristatome trumpą tyrimą atlikusios prof. L. Leišytės komentarą, pabrėžiant svarbiausius pastebėtus aspektus:

Visų pirma, dėkoju Vilniaus universitetui ir akademinės bendruomenės nariams už atsakymus bei įsitraukimą į tyrimą, kuris yra platesnio mūsų mokslininkų grupės atliekamo tyrimo dalis. O tai man, savo ruožtu, leidžia ir tam tikrais aspektais lyginti gautus rezultatus su situacija kitose šalyse.

Noriu pabrėžti, kad šiame tyrime buvo svarbi ne tik akademinio personalo nuomonė apskritai, bet taip pat – pagal atskiras pareigybes, disciplinos sritis (visi mokslai skirstyti į „soft“ ir „hard“) bei lyties dimensiją.

Visą atliktą tyrimą galima skirstyti ir analizuoti trimis pagrindiniais aspektais:

• pasitenkinimas atlygiu, darbo sąlygomis, darbo-laisvalaikio balansu, karjeros ir profesinio tobulėjimo perspektyva VU;
• pasitenkinimas akademinių rezultatų įvertinimu;
• priežastys palikti universitetinę sritį.

Mūsų tyrėjų grupė atkreipia dėmesį į tai, kad:

• darbo užmokestis (ir tai ne tik lietuviška realija), akademinės karjeros perspektyvos ir universiteto valdymas – tai svarbūs dėmenys, vertinant pasitenkinimą darbo sąlygomis ir kritiškai žvelgiant į galimybę pasilikti toliau dirbti universitete. Kritiškiausiai nusiteikę lektoriai, asistentai, vyriausieji ir jauniausieji mokslo darbuotojai;
• tik 25 proc. “soft” mokslų atstovų patenkinti sąžininga skatinimo politika ir tik 18 proc. „hard“ srities mokslininkų profesinių įgūdžių tobulinimo galimybėmis VU;
• apklausoje dalyvavusieji gana nepatenkinti dėstymo ir mokslinės veiklos balansu;
• didelė dalis respondentų mano, kad nėra pakankamai skatinami už pasiekimus;
• virš 60 proc. akademinių darbuotojų yra svarstę galimybę palikti darbą universitetinėje srityje.

Apskritai galiu pastebėti, kad kritiškesnės apklausoje pasirodė moterys ir aukščiausias pareigas užimantys tyrėjai.

Mano ir tyrimo grupės pagrindiniai pasiūlymai VU susiję taip pat su trimis esminiais aspektais:

• reikalingos reformos, susijusios su atlygio kėlimu, mokslo ir studijų finansavimo didinimu, užtikrinant sąlygas ir infrastruktūrą darbui;
• skaidrūs motyvavimo ir skatinimo kriterijai;
• pedagoginio ir mokslinio darbo balansas.

Ačiū už bendradarbiavimą ir tikiuosi, kad šis tyrimas bus naudingas akademinio darbo ir karjeros sąlygų gerinimo klausimus Vilniaus universitete.