Enzio Jagomasto ir jo šeimos žūties 75-ųjų metinių minėjimas Paneriuose: prisiminkime ir perduokime šią žinią kitiems

Rugpjūčio 23 d. buvo minima Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Prieš 77 metus Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą ir slaptus Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolus, taip sukeldamos Antrąjį pasaulinį karą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija Vilniaus universiteto bibliotekos bendruomenę pakvietė paminėti šią dieną ir pagerbti nacistinio režimo aukų – Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros veikėjo, spaustuvininko ir leidėjo Enzio Jagomasto ir jo šeimos atminimą. 2016 m. rugpjūčio 23 d. sukako 75 metai nuo jų tragiškos žūties.

Iškilmingame minėjime prie E. Jagomasto ir jo šeimos kapo Paneriuose dalyvavo ir kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gocentas, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė ir kiti.

VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė apžvelgė E. Jagomasto (g. 1870 m. kovo 22 d. Lumpėnuose, Šilutės r.), vieno žymiausių Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros ir kalbos puoselėtojo, leidėjo, spaustuvininko, kultūros veikėjo, bibliofilo, Tilžės akto (1918) signataro, gyvenimą ir veiklą. Dėl lietuvių tautinių teisių gynimo ir kultūrinės veiklos jis buvo Vokietijos valdžios persekiojamas, 1941 m. priverstas persikelti į Sovietų Sąjungos okupuotą Vilnių ir būdamas senyvo amžiaus dar dirbti spaustuvėje. Tų pačių metų vasarą E. Jagomastą ir jo šeimą – žmoną Martą, sūnus Jurgį (1940–1941 m. dirbusį Vilniaus universiteto bibliotekoje) ir Dovą, dukrą Oną ir jos vyrą Emilį Vilmantą-Mecklenburgą – suėmė gestapas ir 1941 m. rugpjūčio 23 d. be teismo sušaudė Panerių miške. Naciai atkeršijo E. Jagomastui už tai, kad jis smerkė vokiečių nacionalizmo politiką Mažojoje Lietuvoje, spausdino lietuviškas knygas ir skatino tautiečius prenumeruoti lietuviškus laikraščius, skaityti lietuviškas knygas, mokyti vaikus lietuviškai kalbėti, skaityti bei rašyti.

Žinomas bibliofilas E. Jagomastas turėjo didžiulę ir turtingą biblioteką, kurioje buvo unikalių XVI–XX a. lietuviškų spaudinių, vertingos lituanikos. Remdamasi prof. D. Kauno surinktais ir užrašytais senųjų bibliotekos darbuotojų Valerijos Kisinienės, Marijonos Čilvinaitės ir universiteto darbuotojo Jono Berželionio, pažinojusių Jagomastų šeimą, prisiminimais, I. Krivienė papasakojo apie šios bibliotekos knygų likimą. Žuvus Jagomastams biblioteka liko be priežiūros. Vertingiausios knygos buvo išsiųstos į Vokietiją, kitos be gailesčio naikinamos. Vilniaus universiteto vadovybė išrūpino leidimą knygas pasiimti ir jas parvežti pavedė bibliotekos darbuotojams. Tą kartą buvo atvežti du vežimai knygų, vėliau – jau iš specialiosios okupuotų kraštų turtų išgabenimo į Vokietiją tarnybos štabo – pasiimta nespėtų sunaikinti dar apie 100 knygų. Taip Jagomastų bibliotekos išlikusių knygų dalis atiteko Vilniaus universiteto bibliotekai, kitos – pasklido pas vilniečius. Iš jų Marija Šlapelienė buvo nusipirkusi knygų, paženklintų Jagomastų bibliotekos antspaudais. Nacionalizavus knygyną jos pateko į Lietuvos knygų rūmus ir šiandien yra saugomos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Gėles padėjo ir tylos minute represijų aukas pagerbė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos Lumpėnų Enzio Jagomasto pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja Rolanda Rakauskienė su mokyklos moksleiviais, Vilniaus universiteto bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos atstovai ir kiti. Ceremoniją vainikavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Ričardo Dokšo skaitomos Šventojo Rašto ištraukos ir maldos.

2011 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Vilniaus universiteto bibliotekos buvo parengusios virtualią parodą „Lietuviška knyga – visas mano gyvenimas“, skirtą E. Jagomasto žūties 70-osioms metinėms. E. Jagomastas savo gyvenimu parodė, kad net nepalankiomis gyvenimo aplinkybėmis galima išlikti teisingu ir ryžtingu žmogumi, savo šalies patriotu. Jis labai mylėjo Tėvynę Lietuvą ir savo laiškus dažnai pabaigdavo žodžiais „Tėvynainiški sveikinimai“.

Tėvynainiški linkėjimai ir visiems skaitantiems šį tekstą ir peržiūrintiems virtualią parodą apie E. Jagomastą. Prisiminkime ir perduokime šią žinią kitiems.

 

Snieguolė Misiūnienė ir Nijolė Šulgienė
Vilniaus universiteto biblioteka