Konferencija "Aukštasis mokslas autistiškiems žmonėms" susilaukė didelio dėmesio
Gruodžio 5 d. VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykusi konferencija “Autistiškiems žmonėms atvira aukštoji mokykla: nuo vizijos iki įgyvendinimo” – pirmoji Lietuvoje, nagrinėjusi autizmo aukštajame moksle temą. Pasak bendruomenės reikalų prorektorės dr. Birutės Švedaitė-Sakalauskės, konferencijoje tarusios įžanginį žodį, simboliška, kad tą gruodžio 5 dieną pirmą kartą per pastaruosius 30, o gal net 440 metų, universitetas protestuoja. Anot prorektorės, galbūt gerai, kad kai kalbame apie autizmo aukštajame moksle temą, universitete dėl pirmą kartą vykstančio protesto visur tuščia. „Tai yra tam tikros izoliacijos, atskirties patirtis. Šioje tyloje šiandien turime progą išgirsti autentiškas žmonių, paliestų autizmo spektro, patirtis. Tikiu, kad atsiverdami autizmo spektro sutrikimų turinčių žmonių patirčiai, mes galime labai daug laimėti“ – teigė bendruomenės reikalų prorektorė dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė.
Autizmo aukštajame moksle tema Lietuvoje nauja neatsitiktinai – pasak Barboros Suisse, autizmo diagnozė suaugusiems asmenims Lietuvoje įteisinta tik 2015 metais. Iki tol autistiškiems žmonėms, sulaukusiems pilnametystės, buvo įprasta priskirti šizofrenijos diagnozę. Taigi suaugę žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimus, ilgą laiką buvo „nematomi“, todėl vis dar nesulaukia reikiamos pagalbos. Augant vaikų, kuriems nustatomas autizmo sutrikimas, statistikai, svarbu galvoti apie šių vaikų ateitį aukštajame moksle, siekiant sudaryti palankias sąlygas šiems žmonėms išpildyti savo potencialą.
Konferencijoje pranešimą skaitė Vilniaus universiteto neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, kuri, remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, pristatė iššūkius ir galimybes, su kuriais aukštajame moksle susiduria autistiški asmenys. Pasak mokslininkės, autizmo atvejų skaičius didėja ne dėl kintančios biologijos, o dėl kintančių diagnostikos kriterijų. Nors autizmas dažnai matomas kaip trūkumas, tačiau mokslinėje veikloje autizmo spektro sutrikimų turintys žmonės gali atskleisti unikalius savo smegenų gebėjimus. Pasak U. Neniškytės, jei sudarytos palankios sąlygos, netgi turėdami labai stiprius socialinius sutrikimus, autistiški žmonės aukštajame moksle gali išpildyti savo potencialą.
Pranešimus taip pat skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja, turinti autizmo spektro sutrikimą Kristina De Witte, asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Barbora Suisse, pristačiusi autistiškų studentų (-čių) poreikių ir patirčių tyrimo rezultatus, buvęs studentas su autizmo spektro sutrikimu Tomas Eicher-Lorka. Vilniaus universiteto patirtį pritaikant studijų procesą pristatė neįgaliųjų reikalų koordinatorė Indrė Širvinskaitė, o Dublino miesto universiteto gerąją patirtį pasakojo šio universiteto atstovė Fiona Earley.
Kviečiame susipažinti su papildomu straipsniu ir LRT reportažu, aptariančiais konferenciją.
Dr. Urtės Neniškytės pranešimo vaizdo įrašą galite rasti čia
Nuotraukas galite pamatyti čia