Saulius Maskeliūnas: „Duomenys MIDAS archyve – geriausia apsauga nuo virusų“
Spalį prasidėjus specialiai Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos organizuojamai akcijai „Rinkis MIDAS – laimėk dvigubai“, mokslininkai vis dažniau pradėjo diskutuoti tarpusavy apie šio archyvo galimas naudas, privalumus arba apskritai – bent jau domėtis tokia galimybe. Vienas MIDAS naudotojų – Matematikos ir informatikos instituto mokslininkas dr. Saulius Maskeliūnas – teigia, kad šis duomenų archyvas neretai jam yra išsigelbėjimas, vykdant projektus; be to, turi ir kitų privalumų.
Tad koks gi pagrindinis stimulas mokslininkui pradėti naudoti MIDAS?
Vaizdžiai tariant, MIDAS – tai mokslininkams specializuota Dropbox:
• saugi
• patogi
• praktiškai nevaržomo dydžio
• nemokama
duomenų talpykla debesyje.
O kokios dažniausiai kylančios abejonės, Jūsų manymu, daro įtaką, vengiant naudotis MIDAS?
Gal dažniausia mokslininkų vengimo naudotis saugyklomis savo moksliniams duomenims priežastis yra abejonės galimybe neprarasti savo duomenų konfidencialumo. Manau, kad neretai mąstoma maždaug taip: kai turiu duomenis savo kompiuteryje – tai esu garantuotas; o kai pasidėsiu, pvz., MIDAS saugykloje, tai iškart taps vieša ar lengvai prieinama galimiems konkurentams.
Taip abejojantiems – atsakyčiau:
- Visi į MIDAS duomenų archyvą įkeliami duomenys pirmiausia yra 100 proc. konfidencialūs, saugomi asmeninėje srityje, kaip nepublikuoti tyrimai, pasiekiami tik šių duomenų autoriui. Ir tik po to pats autorius nusprendžia, kurie konkretūs failai, duomenų rinkiniai ir (ar) tyrimai:
• liks konfidencialūs,
• taps prieinami nurodytiems konkretiems kolegoms (sudarytoms darbo grupėms),
• tik autoriaus sprendimu bus paviešinami (t. y. prieinami MIDAS portale www.midas.lt),
• turės viešinimui ypač patogius DOI identifikatorius. - Tiek kuriant MIDAS archyvą, tiek jį šiuo metu eksploatuojant duomenų saugumas užtikrinamas patikimai ir profesionaliai. Atkreipiant dėmesį į gausėjančius įsilaužimų į kompiuterius atvejus, virusus (pvz., kurie užkoduoja failus, prašant išpirkos) ir pan., manyčiau, mokslininkui saugoti savo duomenis MIDAS archyve yra netgi saugiau nei asmeniniuose kompiuteriuose.
Kokios dažniausios kliūtys, kad kolegos nepradeda naudoti ar dar vis nenaudoja MIDAS?
Kokia bebūtų vartotojams draugiška programinė sistema – vis tiek pirmiausia reikia išmokti ja naudotis, priprasti prie jos.
Kaip tai rekomenduotumėte įveikti?
Patarčiau tiesiog imti ir pabandyti prisiregistruoti bei įkelti savo duomenų porciją. Vėliau – išmėginti ir sudėtingesnes (naudojimosi duomenimis darbo grupėje) galimybes. O jei kažkas neaišku (net ir po susipažinimo su „Naudotojo vadovu“) – drąsiai kreiptis užduodant klausimus pagalbos el. paštu .
Be to, besidomintiems – organizuojami supažindinimo su MIDAS seminarai; pvz., spalio 18 d. toks seminaras numatytas Chemijos ir geomokslų fakultete.
Kodėl pats sutikote padėti ir prisidėti, viešinant ir aiškinant kolegoms apie MIDAS?
MIDAS archyvą kūrė darbo grupė iš VU bibliotekos, Informacinių technologijų taikymo centro, Matematikos ir informatikos instituto ir VUL „Santariškių klinikos“ (dabar VUL „Santaros klinikos“). Buvau vienas iš darbo grupės narių. Todėl dabar kiek apmaudu matyti, kad tokiu patogiu ir galingu instrumentu, kuris galėtų būti parankine kiekvieno mokslininko darbo priemone, dar taip nedaug naudojamasi.
Tad dvejojantiems linkiu pamėginti ir, manau, nenusivilsite.