2025-05-08 dienos įvykiai

AGNĖ KIZALAITĖ gins disertaciją „Magnio ir pereinamųjų metalų vitlokito sintezė tirpinimo-nusodinimo metodu“ chemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2020–2024 metais Vilniaus universitete.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Aleksej Žarkov (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003).

Mokslinis konsultantas – doc. dr. Vytautas Klimavičius (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, fizika –N 002).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Rasa Pauliukaitė – tarybos pirmininkė (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija – N 003),

prof. dr. Artūras Katelnikovas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003),

dr. Germanas Peleckis (Wollongong universitetas, Australija, gamtos mokslai, chemija – N 003),

dr. Milda Petrulevičienė (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija –N 003),

prof. dr. Almira Ramanavičienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

Lietuva sparčiai įsitvirtino kaip viena iš pirmaujančių šalių FinTech (finansinių technologijų) srityje, pritraukdama tarptautines įmones bei investuotojus. Šiame sektoriuje kuriamos pažangios inovacijos – nuo kriptovaliutų ir mokėjimų sistemų iki dirbtinio intelekto ir blockchain sprendimų.

Viena aktualiausių FinTech temų šiandien – pinigų plovimo prevencija (AML). Tai sritis, kuri rūpinasi, kad neteisėtos lėšos nepatektų į teisėtą ekonomiką. Lietuva, kaip ES narė, laikosi griežtų tarptautinių taisyklių (pvz., FATF rekomendacijų), siekdama apsaugoti savo finansų sistemą nuo tokių grėsmių kaip korupcija, narkotikų prekyba ar teroristų finansavimas.

Dėl FinTech augimo ir AML svarbos atsiveria vis daugiau karjeros galimybių jauniems specialistams. Tai – perspektyvi kryptis studentams, norintiems derinti technologijas, teisę ir realų poveikį pasauliui.Tai ne tik finansininkų ar IT specialistų reikalas – šios žinios aktualios visų sričių studentams. Pinigų plovimo prevencija – tai sritis, kurioje galima pritaikyti įvairius gebėjimus: nuo analitikos ir teisės iki komunikacijos ir kritinio mąstymo.

Kodėl verta domėtis pinigų plovimo prevencija?

Šios paskaitos metu sužinosite:

Kas slepiasi po sąvoka pinigų plovimas ir kokie būna finansiniai nusikaltimai?

Išgirsite apie ES politikos formavimą iš profesionalo, kuris tiesiogiai dalyvauja šiame procese.

Kaip patiems nepakliūti į pinkles – nei kaip aukai, nei kaip įtariamajam?

Kokios karjeros galimybės laukia AML (anti-money laundering) srityje ir kokių įgūdžių reikia norint ten patekti?

Jei ieškote profesinės krypties, kurioje technologijos susitinka su realiu poveikiu pasauliui – ši paskaita kaip tik jums!

Kviečiame į šio sezono antrąjį Idėjų ketvirtadienį, kuriuo metu virusų tyrinėtojas, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas skaitys paskaitą „Genomų detektyvai šiuolaikinių protrūkių fronto linijose“.

Nuolatos pingančios technologijos leidžiančios nuskaityti bet kokio Žemės organizmo genetinę medžiagą (pvz. DNR) įgalina mokslininkus sužinoti itin daug apie mūsų pačių ir apskritai gyvybės raidą mūsų planetoje. Vienas unikalus šios informacijos taikymas yra užkrečiamųjų ligų srityje, kadangi greita įvairių ligas sukeliančių mikroorganizmų evoliucija vyksta iš esmės tame pačiame laiko mastelyje kaip įvairūs ligų kontrolei svarbūs patogenų populiacijų procesai (pvz. migracija, populiacijos augimas ir pan.). Nuskaitydami protrūkį sukėlusio patogeno (pvz. viruso) genomą iš keliasdešimties ar daugiau atvejų ir atkūrę jų tarpusavio ryšius galime sužinoti jokiais kitais praktiniais būdais neprieinamą informaciją apie protrūkio raidą bei esminius veiksnius leidžiančius jam toliau cirkuliuoti. Ši informacija, panašiai kaip žvalgyba karo metu, leidžia panaudoti ribotus išteklius efektyviausiai.

Šiame pranešime mokslininkas supažindins tiek apie genominės epidemiologijos principus, tiek parodys kaip jie buvo panaudoti atrasti ir suprasti Lietuvoje cirkuliavusią SARS-CoV-2 atmainą B.1.620 kartais vadintą „Anykščių atmaina“.