Lengvai suprantama lietuvių kalba: metinius pranešimus ja rengia ir Lietuvos prezidentas

Lietuvoje vis daugiau tekstų rašoma lengvai suprantama kalba, o ja parašyti tekstai žymimi mėlynu logotipu su stilizuotu žmogumi, laikančiu pakeltą nykštį ir skaitančiu knygą. Tokie mums neįprastai atrodantys tekstai būna parašyti paprastais žodžiais, trumpais sakiniais, pateikiama informacija yra gausiai iliustruojama. Jie spausdinami didesniu šriftu, paliekant tarpus tarp eilučių, kad būtų lengvai suprantami žmonėms su intelekto negalia ar tiems, kurie tik pradeda mokytis lietuvių kalbos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad žmonių, kuriems aktuali lengvai suprantama kalba, Lietuvoje gali būti iki 420 000. Tokius tekstus naudoja valstybės įstaigos, organizacijos, dirbančios su žmonėmis su negalia, naujienas lengvai suprantama kalba rengia ir vienas didžiųjų Lietuvos portalų, žinias jau skaito viena iš radijo stočių, o savo metinius pranešimus lengvai suprantama kalba pateikia net ir mūsų šalies prezidentas.

Kas yra lengvai suprantama kalba?

Lengvai suprantama kalba yra metodas, sukurtas mokslininkų siekiant pateikti informaciją kuo aiškiau ir paprasčiau, kad ji būtų suprantama kuo įvairesnėms visuomenės grupėms. Šis metodas remiasi keletu svarbių principų: vartojami trumpi sakiniai, dažni ir nesudėtingi žodžiai, vengiama perkeltinių reikšmių, mažiau žinomi dalykai paaiškinami konkrečiais pavyzdžiais, mintys dėstomos aiškia logine seka, dažnai kiekvieną pastraipą iliustruoja nuotrauka ar paveikslėlis, kurie padeda suprasti tai, kas parašyta.

Be kalbos supaprastinimo teksto lygmeniu, labai svarbus ir vizualus pateikimas. Tekstai lengvai suprantama kalba turi būti rašomi paisant formaliųjų lengvai suprantamos kalbos reikalavimų. Tai reiškia, kad tekstai lengvai suprantama kalba rašomi didesniu nei įprastai šriftu ir naudojami tik tam tikri šrifto stiliai, neapsunkinantys skaitymo. Taip pat svarbu kiekvieną naują sakinį pradėti naujoje eilutėje tam, kad skaitantysis galėtų lengvai sekti tekstą ir jo nepamesti.
Kaip matyti, lengvai suprantama kalba parašytas tekstas reiškia supaprastintą mintį ir raišką. Tačiau vertėtų pabrėžti, kad šis metodas reikalingas ne visiems ir yra siūlomas tik kaip alternatyva tiems, kam įprasta kalba yra per sudėtinga. Lengvai suprantama kalba yra alternatyvus informacijos pateikimo būdas, kaip vertimas į gestų kalbą ar vaizdo įrašas su garsiniu vaizdavimu.

Kodėl reikia pateikti informaciją lengvai?

Supaprastintos kalbos reikia daugeliui visuomenės grupių: vieniems – tik tam tikru gyvenimo metu, pavyzdžiui, sveikstant po galvos smegenų traumų ar insulto ar tik pradėjus mokytis svetimosios kalbos, o kitiems tokia komunikacijos forma reikalinga visą laiką.

Pirmiausia jos reikia žmonėms su įvairiomis negaliomis ar turintiems specialiųjų poreikių: žmonėms su intelekto negalia, kurtiesiems, turintiems disleksiją, afaziją ar demenciją.

Tekstai lengvai suprantama kalba buvo pradėti rašyti būtent žmonėms su intelekto negalia. Taip veiklą šia linkme pradėjo ir daugybė organizacijų įvairiose šalyse. Būtų galima paminėti Skandinavijos šalis, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Naująją Zelandiją, kur lengvai suprantamos kalbos metodas taikomas dešimtmečius.

Dalis žmonių su intelekto negalia apskritai informaciją gali suprasti tik tada, kai ji pateikiama lengvai suprantama kalba. Tai reiškia, kad dar visai neseniai žmonės su intelekto negalia praktiškai neturėjo galimybės skaityti, nes jiems pritaikytų tekstų buvo labai mažai. Mums, pratusiems turėti prieigą prie nesibaigiančio informacijos srauto, tokį informacinį vakuumą sunku net įsivaizduoti.

Lengvai suprantama kalba gali būti reikalinga ir kognityvinių iššūkių nepatiriantiems žmonėms, pavyzdžiui, imigrantams, pabėgėliams, nemokantiems kalbos, ar bet kuriam žmogui, kuris tik pradėjo mokytis svetimosios kalbos ir dar negeba komunikuoti aukštu lygiu. Paprastesni tekstai jiems gali būti ne tik būdas gauti aktualią informaciją, bet ir priemonė mokytis kalbos. Šią praktiką rengti lengvai suprantamos kalbos tekstus besimokantiesiems užsienio kalbos taip pat jau daugybę metų taiko, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys ar anglų kalbos mokymo priemones rengiančios leidyklos.

Tačiau nepaisant to, kuriai lengvai suprantama kalba parašytų tekstų skaitytojų grupei žmogus priklauso, rengiant supaprastintus tekstus naudojamasi labai panašiais principais.

Konstitucija parengta ir lengvai suprantama kalba

Kasdieniame gyvenime esame pratę skaityti įvairius tekstus: galbūt skaitome interneto portalus ar klausomės žinių, kartais atsiverčiame instrukcijas, laisvalaikiu galbūt prisėdame prie grožinės literatūros kūrinių, o darbui skaitome mokslinį straipsnį. Galbūt mokslinę literatūrą skaityti aktualu ne visiems, tačiau suprasti vaistų vartojimo instrukcijas, radijo ir televizijos naujienas ar rekomendacijas, kaip elgtis stichinių nelaimių atveju, būtina kiekvienam suaugusiam valstybės gyventojui. Lengvai suprantamos kalbos metodas leidžia aiškiai komunikuoti svarbią ir reikalingą informaciją medicinos įstaigose, teismuose, bankuose, muziejuose, savivaldybėse ir daugelyje kitų vietų. Idealu, jei lengvai suprantama kalba parašyti tekstai būtų prieinami, kai kalbama apie asmens sveikatą, žmogaus teises, pagrindinius šalies įstatymus, teikiamas paslaugas, kultūrinį gyvenimą ir kitas sritis. Lietuvoje tekstus lengvai suprantama kalba vis dažniau rengia visuomeninės įstaigos, kai kurie muziejai, net Lietuvos Respublikos Konstitucija yra parengta ir lengvai suprantama kalba.

Be informacijos, kuri yra esminė norint dalyvauti visuomenės gyvenime, svarbūs yra ir meniniai tekstai, kurie leidžia skaityti tiesiog savo malonumui. Todėl grožinė literatūra taip pat perrašoma lengvai suprantama kalba, o kartais ja iškart ir kuriama.

Prie tokių tekstų dirba ne tik jų rašytojai

Matant trumpą ir aiškų tekstą, parašytą lengvai suprantama kalba, dažnai susidaro klaidingas įspūdis, kad parengti tokį tekstą yra labai paprasta. Tačiau geras tekstas lengvai suprantama kalba dažnai yra komandinis rašytojo, srities specialisto ir būsimo skaitytojo, o kartais dar ir dailininko darbas.

Tekstai lengvai suprantama kalba turi atitikti tam tikras formalias taisykles – maketavimo, formatavimo, šriftų parinkimo ar eilučių išdėstymo. Sutvarkyti formaliąją dalį išties yra gana paprasta ir ji nekelia iššūkių. Be to, egzistuoja įvairios gairės ir taisyklės, į ką reikėtų atsižvelgti. Tačiau vien tik formalus išdėstymas nepadaro informacijos lengvai suprantamos. Parašyti trumpą ir aiškų tekstą, kuris perteiktų mintį, padėtų susigaudyti ar komunikuotų emociją, yra kur kas daugiau nei tinkamose vietose perkelti sakinius į naują eilutę. Nors kalbiniu požiūriu ir egzistuoja nemažai konkrečių taisyklių renkantis žodžius ar dėliojant sakinius lengvai suprantama kalba, tačiau norint parašyti gerą tekstą šios taisyklės lieka tik priminimais ar indikacijomis. Pagrindinis darbas yra labai gerai suprasti originalaus teksto mintį ir tuomet kuo paprasčiau ir aiškiau persakyti ją skaitytojui. Ironiška tai, kad kartais sėdęs skaityti ilgo ir painaus įprasta kalba parašyto originalaus teksto supranti, kad jis nelabai ką ir pasako.

Tekstų lengvai suprantama kalba rašytojai, suprantama, negali būti visų sričių specialistai, todėl rengdami tekstus dažnai konsultuojasi su žmonėmis, kurie gerai išmano tą sritį, apie kurią rašoma. Priklausomai nuo temos, konsultuojamasi su teisininkais, muziejininkais, istorikais, socialiniais darbuotojais ar tiesiog originalaus teksto autoriais, norint įsitikinti, kad paprastinant tekstą nepasimetė mintis ar nebuvo sudėlioti ne tie akcentai.

Parengti tekstai yra iliustruojami. Vyksta nemažai diskusijų, ar geriau tokius tekstus iliustruoja paveikslėliai, ar nuotraukos, kaip parinkti tokias iliustracijas, kad jos ne blaškytų, o kaip tik padėtų sutelkti dėmesį į svarbiausias teksto dalis ir galbūt net paaiškintų sudėtingesnes mintis. Dažnu atveju iliustracijas iš įvairių duomenų bazių parenka pats teksto rašytojas, bet didesniuose projektuose ar dirbant su grožiniais kūriniais iliustracijos kartais yra piešiamos specialiai.

O kaip galime žinoti, kad naujas tekstas bus suprantamas lengviau? Iš dalies tai užtikrina pats metodas. Kalbinio pritaikymo ir teksto pateikimo gairės yra grindžiamos tyrimais, ilgamete praktika ar kitų šalių patirtimi, taigi, perrašius tekstą pagal tokius reikalavimus, jis neišvengiamai tampa paprastesnis. Kita vertus, tekstai lengvai suprantama kalba paprastai išbandomi su vienu ar keliais būsimais skaitytojais. Dažniausiai tokius tekstus išbando žmonės su intelekto negalia, turint omenyje, kad jų patiriami skaitymo sunkumai dažnai didesni nei kitų galimų skaitytojų grupių, tokių kaip, tarkime, negimtakalbiai. Išbandymo metu galimas teksto skaitytojas skaito parengtą tekstą ir, tikrintojo padedamas, bando įvardyti, jei kas neaišku ar ko nesupranta. Tokie tekstų vertintojai taip pat padeda parinkti ir iliustracijas.

Kuo prisideda Vilniaus universitetas?

Mūsų, Vilniaus universiteto mokslininkių, komanda jau kelerius metus yra aktyviai įsitraukusi į tarptautinius projektus, skirtus lengvai suprantamai kalbai, ir prisideda prie lengvai suprantamos kalbos sklaidos Lietuvoje. Vieno iš tokių tyrimų metu buvo parengtos rašytinės lengvai suprantamos kalbos rekomendacijos („Teksto lengvai suprantama kalba rengimo gairės“), kurios dabar yra viešai prieinamos visiems, kam aktualu rengti tekstus šiuo metodu.

Kito tyrimo metu Vilniaus universitetas kartu su partneriais iš Latvijos, Lietuvos, Italijos, Slovėnijos ir Švedijos dvejus metus gilinosi į sakytinės lengvai suprantamos kalbos vartojimą.

Šia tema aktyviai konsultuojame įvairias įstaigas ir organizacijas, vedame mokymus ir rengiame tekstus lengvai suprantama kalba. O kai kurios iš šių veiklų Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Pavyzdžiui, dr. Justina Bružaitė-Liseckienė parengė pirmąją lietuvių grožinės literatūros knygą lengvai suprantama kalba – rašytojo Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas yra Marytė“ (išleido Lietuvos audiosensorinė biblioteka) – ir redagavo pirmąją verstinę knygą – Eli Åhman Owetz „Puikioji Maja“ (išleido „Lengva skaityti“).

Ne tik rašyti, bet ir kalbėti lengvai suprantama kalba

Per pastaruosius kelerius metus tekstų lengvai suprantama kalba Lietuvoje gerokai padaugėjo ir jų matomumas išaugo. Tačiau lengvai suprantama kalba aktuali ne tik rašytiniams tekstams. Idealiu atveju kiekvienas atėjęs pas gydytoją ar notarą arba norėdamas apsilankyti muziejuje turėtų gauti aktualią informaciją prieinamu būdu. Kad tai nutiktų, turėtų rastis vis daugiau supratimo apie tai, kaip kalbėti (ne tik rašyti) lengvai suprantama kalba – tik tada visuomenė gali darytis iš tiesų įtraukesnė.

Be to, šiuo metu pasaulyje vis daugėja iniciatyvų parengti specialius dirbtinio intelekto įrankius, kurie veiktų kaip savotiški tekstų vertėjai ir galėtų pateikti bet kurį tekstą lengvai suprantama kalba. Tai įgalintų kiekvieną, kuriam reikia tokios alternatyvios komunikacijos formos, prisitaikyti sau reikiamus tekstus.

Bet, ko gero, svarbiausias ateities poreikis yra empatiškas ir pozityvus visuomenės požiūris. Kaip įpratome matyti gestų kalbos vertėjus nacionalinėje televizijoje ar svarbiuose miesto renginiuose, taip vieną dieną bus visiškai įprasta matyti tokius renginius automatiškai titruojamus (ar tiesiog įgarsinamus) lengvai suprantama kalba, taip atveriant galimybę kalbinių ar kognityvinių sunkumų patiriantiems žmonėms tapti gerokai aktyvesne ir įsitraukusia visuomenės dalimi.