Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai

„Net 25 proc. žmonių pasaulyje rūko“, – rūkymo mastą pabrėžia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Natalja Istomina. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas.

„Prieš kelerius metus elektroninės cigaretės arba kaitinamasis tabakas buvo siūlomi kaip alternatyvos, nes buvo manoma, kad tai yra mažiau kenksmingi rūkymo būdai, tačiau šiandien moksliniai tyrimai rodo, kad bet koks rūkymas yra žalingas“, – sako profesorė.

Ką mes įkvepiame į plaučius rūkydami?

Rūkymo metu tabako gaminiai, pavyzdžiui, cigaretės, yra deginami arba kaitinami, o susidarę dūmai įkvepiami į plaučius. Šie dūmai yra sudėtingas mišinys, turintis daugiau nei 5000 cheminių medžiagų, iš kurių bent 70 yra žinomi kancerogenai, t. y. medžiagos, galinčios sukelti vėžį.

Įkvėpus tabako dūmų, nikotinas per plaučius greitai patenka į kraują ir vos per 10–20 sekundžių pasiekia smegenis. Jis stimuliuoja neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas, išsiskyrimą, sukeldamas trumpalaikį malonumo ir atsipalaidavimo pojūtį. Tačiau ilgainiui šis dėl šio efekto atsiranda priklausomybė, nes smegenys prisitaiko prie padidėjusio dopamino lygio ir pradeda reikalauti vis didesnių nikotino dozių, kad sukeltų tą patį poveikį. Pasak prof. N. Istominos, nikotino skatinamas malonumas yra trumpalaikis, tačiau rūkymo poveikis organizmui trunka kur kas ilgiau: „Visas rūkymo procesas prasideda dar burnoje, nes joje yra daug smulkiųjų kraujagyslių, absorbuojančių medžiagas, o jau vėliau per plaučius cheminės medžiagos patenka į kraują ir per kraujagysles – į kitas organų sistemas, smegenims siunčiamas impulsas, kad rūkymas yra malonus procesas. Tačiau malonus poveikis smegenims yra itin trumpalaikis, o žala, kuri padaroma organizmui, ištaisoma per daug ilgesnį laiką.“

Rūkymo žalą pamatuoti sudėtinga

Nors kas ketvirtas žmogus pasaulyje rūko, o 34,9 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nurodė, kad per paskutinį mėnesį rūkė tabako gaminius kasdien, pasak mokslininkės, apie rūkymo žalą vis dar yra kalbama per mažai: „Rūkymo poveikis sveikatai sulaukia mažiau dėmesio nei, pavyzdžiui, narkotikų vartojimo, nes jo neigiami padariniai nėra taip greitai pastebimi. Naujausi tyrimai atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – pabandžiusių pirmą kartą parūkyti penkiolikmečių ir šešiolikmečių vis daugėja. Prie to prisideda alternatyvūs rūkymo būdai, kurie jaunimui atrodo patrauklesni ir mažiau kenksmingi.“

Populiarėjant elektroninėms cigaretėms, atsiranda naujų problemų: kvapnūs skysčiai, spalvingas dizainas ir klaidingas saugumo įspūdis skatina įsitraukti jaunesnius vartotojus. Tyrėja sako, kad Lietuvoje ypač daugėja rūkančių mergaičių, o dažniausiai yra rūkomos elektroninės cigaretės, kadangi manoma, jog tai nėra pavojinga ir nesukelia priklausomybės. Tačiau mokslininkė patvirtina, kad visi rūkymo būdai yra žalingi: „Jau yra pakankamai tyrimų, atskleidžiančių, kad tiek įprastos, tiek elektroninės cigaretės, tiek kaitinamasis tabakas yra pavojingi sveikatai.“

Dėl populiarėjančių alternatyvių rūkymo būdų mokslininkams darosi itin sudėtinga pamatuoti rūkymo žalą – šie rūkymo būdai atsirado neseniai, o neigiami jų padariniai vystosi lėtai. Be to, šiuo metu vienas asmuo dažnai renkasi kelis rūkymo būdus: rūko ne tik įprastas, bet ir elektronines cigaretes ar kaitinamąjį tabaką. Todėl įvertinti žalingą vieno ar kito rūkymo būdo poveikį būna keblu.

Rūkymas gali lemti vėžį

Rūkymas pažeidžia įvairias žmogaus organų sistemas, tarp jų kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, nervų, virškinimo, endokrininę ir reprodukcinę. „Pirmiausia rūkymas paveikia kvėpavimo sistemą, kadangi bet koks rūkymas didina tikimybę susirgti lėtinės plaučių obstrukcijos liga. Viena pavojingiausių rūkymo ypatybių yra tabako dūmuose esantys kancerogenai, galintys pažeisti ląstelių DNR ir sukelti mutacijas, kurios gali lemti vėžio vystymąsi. Rūkymas yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys, tačiau jis taip pat didina ir kitų organų vėžio riziką. Be to, rūkymas veikia širdies ir kraujagyslių sistemą – paveikiama tiek širdies veikla, tiek smulkiosios ir stambiosios kraujagyslės, dėl to rūkant didėja trombų atsiradimo tikimybė. Galiausiai, rūkymas neigiamai veikia ir centrinę nervų sistemą bei psichikos sveikatą.“

Ne mažiau pavojingas yra ir pasyvusis (antrinis) rūkymas – kai tabako dūmus įkvepia šalia esantys nerūkantys asmenys. Šie dūmai taip pat turi toksinių medžiagų, kurios kenkia sveikatai. Ypač jautrūs yra vaikai, kurių imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi. Pasyvusis rūkymas gali padidinti astmos priepuolių, kvėpavimo takų infekcijų riziką. Egzistuoja ir trečiasis rūkymo tipas, vadinamas tretiniu rūkymu – tai toksinių medžiagų, susikaupusių ant drabužių, plaukų ar baldų po rūkymo, įkvėpimas. Šios toksinės medžiagos gali išlikti ilgą laiką ir kelti pavojų sveikatai. Antrinio ir tretinio rūkymo žala daroma ir pasirinkus alternatyvius rūkymo būdus.

Elektroninės cigaretės gali būti žalingesnės už įprastas

Elektroninės cigaretės (šnekamojoje kalboje dar vadinamos „veipais“, angl. vape) – tai prietaisai, garinantys nikotino turintį arba nikotino neturintį skystį, kurį vartotojas įkvepia kaip aerozolį. Jos buvo sukurtos 2003 m. Elektroninių cigarečių veikimo principas paremtas kaitinimo elementu, kuris garina specialų skystį (dažniausiai sudarytą iš propilenglikolio, glicerolio, nikotino ir aromatinių medžiagų). Veikimo metu susidarantis aerozolis nėra paprasti garai – jame randama smulkių kietųjų dalelių, kurios gali prasiskverbti giliai į plaučius.

Profesorė pasakoja, kad anksčiau alternatyvūs rūkymo būdai, tokie kaip elektroninių cigarečių rūkymas, buvo siūlomi kaip sveikesnė alternatyva ar siekiant mesti rūkyti. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais alternatyvūs rūkymo būdai gali būti ir žalingesni nei įprasti. Pavyzdžiui, elektroninės cigaretės gali sukelti didesnę priklausomybę nei įprastos cigaretės.

„Elektroninėse cigaretėse yra daug nikotino, o per garus į organizmą jo patenka daugiau nei degimo proceso metu ir taip yra sukeliama galbūt dar didesnė priklausomybė, – sako tyrėja. – Be to, insulto rizika, rūkant elektronines cigaretes, yra dvigubai didesnė nei rūkant tik įprastas. Tad yra įrodymų, kad kai kuriais atvejais elektroninės cigaretės gali būti žalingesnės ir už įprastas. Taip, anksčiau buvo manoma, kad elektroninės cigaretės yra mažiau žalingos nei įprastos, bet šiandien jau matome, kad yra visai kitaip.“

Kaitinamasis tabakas – palyginti naujas tabako vartojimo būdas, atsiradęs apie 2014 m., kai rinkoje buvo pristatytas pirmasis „IQOS“ prietaisas. Kaitinamojo tabako įrenginiai veikia tokiu principu, kad tabako lapai nėra deginami, o kaitinami iki maždaug 350 °C temperatūros – mažesnės nei degimo proceso metu tradicinėse cigaretėse, tačiau vis tiek išsiskiria cheminių medžiagų. Aerozolyje randama nikotino, smulkių kietųjų dalelių, formaldehido, acetaldehido ir kitų toksinių medžiagų, galinčių prasiskverbti giliai į plaučius ir pakenkti kvėpavimo sistemai.

„Kartais visuomenėje yra sudaromas įspūdis, kad kaitinamasis tabakas yra sveika alternatyva įprastoms cigaretėms ir rūkant šiuo būdu yra gaunamas tik nikotinas, tad manoma, kad šis rūkymo būdas yra visiškai nekenksmingas. Vis dėlto taip nėra, rūkant kaitinamąjį tabaką taip pat pažeidžiamos įvairios organų sistemos: burnos ir nosies gleivinės, bronchų epitelio ląstelės, veikiama ir širdies kraujagyslių sistema, išlieka didelė tikimybė susirgti lėtinės plaučių obstrukcijos liga“, – apie kaitinamojo tabako žalą pasakoja ekspertė.

Nauji rūkymo būdai formuoja kitokius rūkančiųjų įpročius

Tyrėja atskleidžia, kad problemų kelia ne tik žalingos medžiagos, bet ir rūkančiųjų įpročiai, kuriuos keičia atsiradę nauji rūkymo būdai: „Elektronines cigaretes ir kaitinamąjį tabaką paprasčiau rūkyti, kadangi nėra tokio intensyvaus ir įsigeriančio kvapo, galima rūkyti ir patalpose, tad rūkymas dažnėja ir intensyvėja. Be to, dažnai rūkantieji, kurie nuo įprastų cigarečių pereina prie kaitinamojo tabako, vėliau vėl sugrįžta prie įprastų cigarečių ir tuomet rūko tiek jas, tiek kaitinamąjį tabaką.“ Tokio nuolatinio rūkymo įvairiais būdais rezultatas – ypač didelių nikotino dozių įsisavinimas, kuris sukelia smarkų dopamino išsiskyrimą smegenyse. Dopaminas – tai cheminė medžiaga, veikianti kaip neuromediatorius, atsakingas už malonumo, motyvacijos, atlygio jausmus ir kitus fiziologinius procesus. Nuolatinis šio cheminio junginio perteklius smegenyse sutrikdo natūralius atlygio mechanizmus, sukeldamas priklausomybę ir didindamas potraukį vartoti nikotiną dar intensyviau.

Tai ypač pavojinga rūkantiems paaugliams, kurių smegenys vis dar vystosi. Nikotinas veikia prefrontalinę žievę – smegenų dalį, atsakingą už sprendimų priėmimą, impulsyvumo kontrolę ir emocijų reguliavimą. Dėl to gali susilpnėti gebėjimas susikaupti, sustiprėti impulsyvus elgesys ir padidėti polinkis į rizikingą elgesį. Paauglių organizmas, pasak tyrėjos, greičiau suformuoja ir priklausomybę nuo nikotino, nes jų smegenų atlygio sistema yra jautresnė. Ilgalaikis didelių nikotino dozių poveikis gali lemti ne tik fizinę, bet ir psichologinę priklausomybę, kurią vėliau įveikti būna sudėtinga. Dėl šių priežasčių mokslininkai pabrėžia, kad nė vienas rūkymo būdas, įskaitant elektronines cigaretes ir kaitinamąjį tabaką, nėra saugus, ypač jauniems žmonėms.

Rūkymas – ne tik fizinė, bet ir psichologinė priklausomybė

Rūkymas sukelia tiek fizinę, tiek psichologinę priklausomybę, kurios kartu apsunkina pastangas atsisakyti šio įpročio. Fizinė priklausomybė atsiranda dėl nikotino poveikio smegenims. Ilgainiui smegenys prisitaiko prie nuolatinio nikotino tiekimo, todėl nustojus rūkyti gali pasireikšti abstinencijos simptomai: dirglumas, nerimas, koncentracijos sutrikimai ir padidėjęs apetitas. Šie simptomai dažnai trukdo sėkmingai mesti rūkyti. Vis dėlto ekspertė sako, kad dažniausiai rūkantiesiems sunku mesti rūkyti dėl psichologinės priklausomybės: „Kai kurie žmonės keliasi parūkyti naktį ir taip yra ne dėl nikotino stokos, o dėl pripratimo. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad rūkantieji turi savo rūkymo ritualus, prie kurių ypač pripranta. Be to, dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės po infarkto, insulto ar kitų rimtų sveikatos problemų beveik be jokių pastangų, skatinami vien tik baimės, meta rūkyti. Bet taip pat greitai ir vėl grįžta prie rūkymo, jei pajaučia, kad pavojaus nebėra. Nors nikotinas ir sukelia abstinenciją, tačiau pati priklausomybė labiausiai yra susijusi su tam tikru ritualu ir asmens psichikos sveikatos ypatybėmis.“

Rūkymas dažnai tampa ir bendravimo priemone, dėl to rūkantieji gali bijoti, kad atsisakę rūkymo bus atskirti nuo tam tikrų socialinių grupių ar net praras ryšį su bendraminčiais. Tai dar labiau apsunkina metimo procesą ir rodo, kad kovojant su priklausomybe būtina atsižvelgti ne tik į fizinius ar psichologinius, bet ir į socialinius veiksnius. „Kartais rūkymą skatina ir socialinės priežastys, nes kai kurie ryšiai tarp asmenų yra sukuriami būtent rūkant ir metimas rūkyti gali reikšti socializacijos pabaigą“, – sako prof. N. Istomina.

Kadangi rūkymas yra glaudžiai susijęs su psichologiniais ir socialiniais veiksniais, mokslininkės tvirtinimu, ypač svarbu, kad rūkantysis, norėdamas mesti rūkyti, būtų palaikomas kitų žmonių: „Norinčiam mesti rūkyti labai reikia palaikymo komandos. Anoniminių alkoholikų klubuose žmonės, priklausomi nuo alkoholio, sulaukia paramos, tačiau metančiųjų rūkyti grupės nėra tokios populiarios. Tad svarbi pagalba, nes metant rūkyti nėra itin sudėtingų fiziškai išreikštų padarinių, sunkiau yra psichologiškai.“

Svarbiausia – kuo anksčiau mesti rūkyti

Prof. N. Istomina pabrėžia, kad svarbu kuo anksčiau mesti rūkyti, nes žmogaus organizmas geba atsigauti atsisakius žalingų įpročių, jei nėra atsiradę negrįžtamųjų padarinių. Nustojus rūkyti, organizme vyksta teigiami pokyčiai: normalizuojasi deguonies lygis kraujyje, pagerėja uoslės ir skonio pojūčiai. Palaipsniui atsinaujina kvėpavimo sistema, sumažėja kvėpavimo takų infekcijų ir plaučių ligų rizika. Ilgainiui smarkiai sumažėja ir rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tam tikromis vėžio formomis.

„Žala gali būti visiškai ištaisyta. Per dešimt metų gali nė nelikti požymių, kad žmogus rūkė, jeigu nebuvo išsivysčiusi lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Jei neįvyko negrįžtamųjų reiškinių, per tą laiką sveikata vėl tampa kaip nerūkančio žmogaus. Tačiau reikia mesti rūkyti kuo greičiau, kol neatsirado negrįžtamųjų padarinių organizmui“, – ragina tyrėja.