Mokslininkai visuomenės akyse – patikimi lyderiai, kurie turi išlikti nešališki

Visuomenė mokslininkus laiko vienais patikimiausių autoritetų, tiki jų sąžiningumu, kompetencija ir gebėjimu kelti svarbias problemas į viešumą. Tačiau šis pasitikėjimas nėra besąlygiškas – žmonės nori, kad mokslininkai liktų nepriklausomi nuo politinių interesų ir verslo įtakos.

Tyrimai rodo, kad visuomenė vertina mokslininkus kaip objektyvius žinių kūrėjus, tačiau nenorėtų, kad jie įsitrauktų į politinius procesus ir valdžios inicijuojamas darbo grupes. „Šie veiksniai gali lemti pasitikėjimo mokslu mažėjimą“, – teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkės prof. Renata Matkevičienė ir dr. Giedrė Vaičekauskienė, kurios kartu su Lisabonos socialinių mokslų instituto kolegomis tiria visuomenės požiūrį į mokslą ir politiką, lygina visuomenės nuostatas ir aiškinasi, kokios priežastys jas lemia.

Mokslo pažanga labiau tiki vyresnio amžiaus žmonės

Mokslas neabejotinai kuria vertę visuomenei, suteikdamas pagrindą sprendimams, kurių priėmimas neįmanomas be tikslių ir patikimų duomenų. Mokslinių tyrimų rezultatai, taikomi viešojo valdymo, politikos ar verslo srityje, padeda ne tik spręsti problemas, bet ir modeliuoti situaciją ar net keisti ją. Tiesa, kiekvienas iš mūsų vertiname mokslo kuriamą pažangą pagal savo kompetencijas – turimas žinias ir patirtį. Todėl nenuostabu, kad asmenys, aktyviai dalyvaujantys priimant sprendimus, linkę labiau pasitikėti mokslu. Taip pat kaip ir tie, kurie turi patirties, leidžiančios vertinti mokslo rezultatais grįstų veiklų kuriamą pozityvų pokytį visuomenės gerovės labui.

Atlikto tyrimo metu išryškėjo įdomus aspektas vertinant pasitikėjimą mokslu. Respondentų buvo klausiama, ar jie sutinka su teiginiu „Dėl mokslo ir technologijų ateinanti karta turės daugiau galimybių“. Daugiau nei 50 proc. respondentų, vertindami skalėje nuo 1 iki 7, visiškai sutiko (7) ir sutiko (6) su šiuo teiginiu (1 pav.). Žiūrėdami į atskirų amžiaus grupių atsakymus matome, kad daugiau vyresnio amžiaus respondentų (35–54 metų – 22 proc., 55 ir daugiau metų – 18,3 proc.) mano, kad mokslo įtaka atvers daugiau galimybių ateinančiai kartai, tuo tarpu jaunesnės amžiaus grupės respondentų vidurkis kiek mažesnis (18–34 metų –15,9 proc.).

Pasak tyrimą atlikusios prof. R. Matkevičienės, kokybinio interviu metu respondentai paaiškino, kad vyresni žmonės mato, kaip technologijos keičia pasaulį, ir gali palyginti technologinę pažangą su tuo, kas buvo ankstesniu laikotarpiu. Jų vertinimu, per pastaruosius kelis dešimtmečius įvyko milžiniškų pokyčių, kuriuos nulėmė spartus technologijų vystymasis. Tuo tarpu jaunesni užaugo su šiomis technologijomis, jiems jos yra tapusios įprasta kasdienybės dalimi, todėl jie mano, kad technologinė pažanga neturės reikšmingos įtakos gyvenimo kokybei.

Mokslininkai – aukščiau politikų ir verslo interesų

Komunikacijos tyrėjai siekė ne tik išsiaiškinti, kiek visuomenė pasitiki mokslininkais, bet ir išanalizuoti mokslininkų komunikaciją ir tai, kaip ji atliepia visuomenės lūkesčius, keliamus mokslui ir mokslininkams. Taigi – ko visuomenė tikisi iš mokslininkų?

Apklausoje buvo pateiktas teiginys „Kai kalbama apie tikrai svarbius klausimus, moksliniai duomenys nelabai padeda“. Iš tyrimų rezultatų matyti, kad 21,2 proc. žmonių sutiko su šiuo teiginiu, o 26,4 proc. apklaustųjų manė, kad moksliniai duomenys yra labai svarbūs. Tyrimo metu prof. R. Matkevičienė pastebėjo ir kitų tendencijų. Respondentai teigė, kad mokslininkai atranda ir iškelia visuomenei aktualias problemas arba numato, kad tam tikrų problemų kils ateityje, ir pasiūlo, kaip reikėtų jas spręsti. Vienas iš pateiktų pavyzdžių – klimato kaitos krizė, apie kurią kalbėdami mokslininkai bando paveikti ir politikų priimamus sprendimus. „Klimato kaitos problemas iškėlė mokslininkai, tuo tarpu politikai labai ilgai net nekreipė dėmesio į šį klausimą. Kita vertus, tema susijusi ir su ekonomika, todėl politikams nenaudinga imtis ekonomiškai nepalankių sprendimų.

Klimato kaitos tema išlieka sudėtinga ir galime matyti, kad politikai kartais net pašiepia mokslininkus dėl pastarųjų kalbėjimo ir šios temos eskalavimo, nes politikams šios temos tiesiog yra nepatogios“, – savo nuomonę tyrimo metu išsakė respondentė. Dalis kalbintų tyrimo dalyvių pabrėžė, kad nors mokslininkai kelia svarbias problemas į dienos šviesą, vis dėlto jie neturėtų kištis į politinius procesus. Tai leidžia mokslininkams, ypač jei tai genetikos ar biologijos mokslų atstovai, būti aukščiau politikų ir verslo interesų, ieškoti sprendimų, gerinančių visuomenės ir kiekvieno žmogaus savijautą, didinančių saugumą ir gerovę. Interviu metu dažnai į klausimą „Ar moksliniai tyrimai, kuriuos užsako valstybė, gali būti atliepiantys tam tikrus politikų sprendimus?“ sulaukta atsakymų: „Ne, juk mokslininkai privalo būti objektyvūs ir tikslūs, kitaip kiti mokslininkai parodys jų klaidas ir sugriaus pasitikėjimą pristatytu tyrimu ir jo rezultatais.“

Viename interviu informantas prisipažino, kad jam „net į galvą nešovė mintis, kad skirdama finansavimą moksliniams tyrimams valstybė gali lemti tyrimo rezultatus. Juk tai neįmanoma.“ Kalbinamų žmonių taip pat buvo teiraujamasi, ar, jų manymu, mokslininkai iš tiesų gali manipuliuoti tam tikrais tyrimų rezultatais. Nors apklaustieji manydavo, kad mokslininkai galėtų manipuliuoti, tačiau buvo linkę galvoti, jog to nedaro. „Tyrime dalyvavę respondentai nesako, kad mokslininkai manipuliuoja duomenimis, tačiau sako, kad tą galima padaryti. Tarytum žiūri į mokslininkus su atsarga. Pokalbių metu informantai dalijosi pasvarstymais, kad mokslininkai platindami neteisingą informaciją gali save diskredituoti ir sumenkinti savo mokslinę reputaciją, nes kiti mokslininkai jų skleidžiamą melą galėtų labai lengvai demaskuoti. Tai vienas iš argumentų, kodėl jie pasitiki mokslininkais“, – apie gautus rezultatus pasakoja tyrimą atlikusi prof. R. Matkevičienė.

Universitetais pasitikima labiausiai

Tyrimas atskleidžia ir tam tikrus skirtumus tarp pasitikėjimo atskiromis institucijomis: nemažai visuomenės (44 proc.) visiškai pasitiki (7) ir pasitiki (6) universitetais, bet pažvelgus į skaičius, atspindinčius pasitikėjimą politinėmis partijomis ir žiniasklaida, matyti kiek kita situacija: politinėmis partijomis pasitiki vos 6 proc. visuomenės, o žiniasklaida – 13 proc. (2 pav.).

Pasak respondentų, politinėmis partijomis ir politikais jie nepasitiki todėl, kad mano, jog šie yra korumpuoti. Tačiau nors pasitikėjimas Lietuvos politikais menkas, tyrimo dalyviai teigia pasitikintys politine sistema.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad jei žmonės labiau pasitiki universitetais ir mokslu, jie yra linkę labiau pasitikėti ir politine sistema“, – komentuoja prof. R. Matkevičienė. Tokios įžvalgos dera ir su užsienio mokslininkų atliekamų tyrimų rezultatais, kuriuose matyti koreliacija tarp politinių pažiūrų (požiūrio į visuomenės problemas ir jų priežastis, nuomonės apie tai, kokius valdymo būdus turi pasirinkti valstybė) ir pasitikėjimo mokslu.

Su pateiktu teiginiu „Oficialūs rinkimų rezultatai dažnai būna klastojami“ didesnė tyrimo dalyvių dalis (36,2 proc.) nesutiko, 32,2 proc. sutiko, o 27,2 proc. nei sutiko, nei nesutiko. Pokalbiuose su respondentais buvo plačiau gilinamasi į šią temą ir paaiškėjo, kad dėl Lietuvoje vykstančių rinkimų didelių dvejonių nėra. Respondentų nuomone, jei būtų pastebima galimo klastojimo atvejų, jie greitai būtų nustatyti. „Nepaisant skirtingų politinių preferencijų, tyrimo dalyviai interviu pozityviausiai kalba apie rinkimus Lietuvoje, mažai abejoja jų skaidrumu ir kylančius nesklandumus laiko demokratijos „normalumu“, – tyrimo rezultatais dalijasi dr. G. Vaičekauskienė.

Kalbėdami apie korupcijos šešėlį politikoje, tyrimo dalyviai korupciją siejo ir su verslo interesais. Vienas iš respondentų pateiktų pavyzdžių – apie politinę situaciją Sakartvele, kur buvo fiksuota rinkimų rezultatų klastojimo atvejų. Žiniasklaidos priemonės daug kalbėjo apie rezultatų klastojimą ir taip tik didino abejones dėl realių rinkimų rezultatų.

Kiekybinio tyrimo rezultatus pokalbiai su respondentais tik patvirtino. Pasitikėjimas universitetais siejamas su žmonių tikėjimu, kad šios institucijos jais nemanipuliuoja, tuo tarpu manoma, kad tiek politika, tiek žiniasklaida manipuliuoja žmonėmis, ir būtent šiose srityse tyrimo dalyviai įžvelgia daugiausia verslo interesų bei galimos korupcijos.

Žmonėms svarbi ekspertų nuomonė

Nagrinėdama tyrimo rezultatus prof. R. Matkevičienė sako pastebėjusi, kad pasitikėjimas paprastais žmonėmis yra kiek mažesnis nei ekspertais, kurie viešai reiškia savo nuomonę: „Trečdalis respondentų pasitiki ekspertais ir tik penktadalis – paprastais žmonėmis.“ Vienas iš interviu dalyvių pabrėžė, kad nors jis vertina savo kaimynės nuomonę, tačiau priimdamas svarbius sprendimus, ypač susijusius su sveikata ir finansais, labiau pasikliautų ekspertų nuomone. Kaimynės nuomonė gali turėti įtakos ne tokiais svarbiais gyvenimo klausimais.

Dr. G. Vaičekauskienė dalinasi įdomia įžvalga, kad netgi tie, kurie nepasitiki žiniasklaida ir kritikuoja kai kurias jos platformas, palankiau vertina tose platformose pasirodančių ekspertų nuomonę, jų specifines žinias, išsamų srities išmanymą, dalykiškumą, gebėjimą argumentuoti faktais, o ne emocijomis. „Norisi nuoseklaus požiūrio, aiškaus problemų pristatymo ir vertinimo“, – teigia tyrimo dalyviai. Todėl ekspertai, kurie pateikia aiškią nuomonę ir ją pagrindžia faktais, yra kur kas įtaigesni nei mokslininkai, dažnai besivadovaujantys perdėtu atsargumu ir pateikiantys daug faktų, bet be platesnio konteksto. Nors mokslininkai, tyrimo dalyvių nuomone, yra labai protingi, kartais dėl savo žinių atrodo arogantiški.

Nepaisant to, visuomenės pasitikėjimo mokslininkais tyrimai rodo, kad mokslininkai vis dar vertinami kaip išskirtinai protingi (89 proc.), gebantys dirbti komandoje (71 proc.), susikoncentravę į realaus pasaulio problemų sprendimą ir sąžiningi (po 65 proc.). Tačiau jie taip pat apibūdinami kaip nesugyvenami (49 proc.), iškeliantys save aukščiau už kitus (47 proc.), o kartais – net šaltoki žmonės (34 proc.). Vis dėlto net ir kritikuodami mokslininkus respondentai pripažįsta, kad mokslininkai geba efektyviai komunikuoti (45 proc.) ir visada siekia geriausio rezultato visuomenei (78 proc.). Todėl, anot tyrimą atlikusių Vilniaus universiteto mokslininkių prof. R. Matkevičienės ir dr. G. Vaičekauskienės, norint išlaikyti visuomenės pasitikėjimą, būtina ne tik informuoti apie mokslo atradimus ir technologinę pažangą, bet ir kurti įtraukius pasakojimus, kurie aiškiai ir suprantamai perteiktų mokslo galimybes ir mokslinių tyrimų žavesį.