Vabzdžiai mūsų lėkštėje: Lietuvos vartotojų požiūris į naujos kartos maistą

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2024 m. duomenimis, pasaulyje badavo 733 milijonai žmonių, o maisto nepriteklių kasmet patiria beveik 29 proc. visos žmonijos. Šie skaičiai rodo ne tik socialinę nelygybę, bet ir būtinybę iš esmės keisti maisto gamybos bei vartojimo modelius.

Viena iš daug žadančių krypčių – valgomieji vabzdžiai. Dėl didelio šių vabzdžių maistingumo, itin mažo poveikio aplinkai ir gebėjimo prisidėti prie žiedinės ekonomikos jų auginimas vis dažniau įvardijamas kaip rimta alternatyva tradicinei gyvulininkystei. Tačiau Vakarų visuomenėse, taip pat ir Lietuvoje, ši idėja vis dar kelia nemažai abejonių.

Vabzdžių baltymai – tvaresnis pasirinkimas

Valgomųjų vabzdžių vartojimas žmonių maistui, dar vadinamas entomofagija, nėra naujas reiškinys. Ši praktika jau seniai yra įprasta Pietų Amerikoje, Meksikoje, Afrikoje ir Azijoje. Tačiau pastaruoju metu susidomėjimas entomofagija sparčiai auga ir Europoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai lemia vis didesnis dėmesys sveikai mitybai, aplinkosaugai ir baltymų šaltinių įvairovei.

Vabzdžiai laikomi viena iš perspektyvių alternatyvų tradiciniams gyvūniniams produktams, nes jie yra itin maistingi. Be to, vabzdžių baltymai yra draugiški aplinkai ir gali pakeisti gyvulinius baltymus tiek maistiniu, tiek ekologiniu požiūriu.
Valgomieji vabzdžiai gali padėti lengviau aprūpinti žmones vertingu maistu, nes juose gausu baltymų (37–63 proc.) ir riebalų (20–40 proc.), subalansuotas aminorūgščių ir riebalų rūgščių santykis. Be to, jie yra puikus mineralų ir vitaminų šaltinis. Svarbu pabrėžti ir tai, kad vabzdžių valgomoji dalis siekia net iki 80 proc., tuo tarpu vištienos – 55 proc., kiaulienos – 70 proc., o galvijų – tik 40 proc.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vabzdžių baltymuose esantys biologiškai aktyvūs junginiai gali turėti teigiamą poveikį sveikatai – jie pasižymi antioksidacinėmis, antidiabetinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis.

Vabzdžių auginimas turi didelį potencialą tapti svarbia žiedinio žemės ūkio dalimi ir prisidėti prie tvarios maisto sistemos kūrimo. Kaip teigia tyrėjai Danilo Gambelli, Daniela Vairo ir Raffaele Zanoli, aplinkosaugos požiūriu vabzdžių auginimas yra kur kas tvaresnis nei tradicinė gyvulininkystė – auginant vabzdžius išskiriama 20 kartų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir sunaudojama 5 kartus mažiau vandens. Remiantis FAO duomenimis, norint pagaminti 100 g baltymų iš vabzdžių, reikia vos 1,8 kv. m žemės ploto, 2300 l vandens, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija iš jų gamybos sudaro tik 2,7 kg. Tuo tarpu norint gauti tiek pat baltymų iš jautienos reikalinga net 163,6 kv. m žemės ploto, 11 200 l vandens, o šiltnamio efektą sukelia 49,89 kg išskiriamų dujų.

Vienas iš esminių valgomųjų vabzdžių auginimo privalumų – kad tai leidžia spręsti tiek maisto tiekimo, tiek švaistymo problemas. Vabzdžiai gali organines medžiagas paversti baltymais, o organines liekanas – maistine biomase. Be to, vabzdžių pagaminami šalutiniai produktai gali būti naudojami kaip organinės trąšos, kurios grąžinamos į maisto gamybos grandinę, kas atitinka žiedinės ekonomikos principus.

Atsižvelgiant į tai, kad iki 2030 m. įprasta baltymų gamyba nepajėgs patenkinti didėjančios paklausos, vabzdžiai taps patraukliu ir tvariu sprendimu siekiant įveikti pasaulinės maisto sistemos iššūkius.

Europos gyventojų patirtis valgant vabzdžius

Latvijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, pagrindinis gyvūninės kilmės baltymų šaltinis yra mėsa, kiaušiniai ir pieno produktai. 2019 m. Ilgos Gedrovicos atlikta apklausa parodė, kad net 4 iš 5 latvių žino apie galimybę vartoti vabzdžius ir jų lervas maiste, tačiau 1 iš 3 negalėjo įvardyti tikslių valgomųjų rūšių.

Nors maždaug pusė Latvijos vartotojų teigė nesantys pasiruošę įtraukti vabzdžius į savo mitybą, jų požiūris pasikeitė sužinojus apie šių produktų naudą aplinkai ir sveikatai. Tyrimas taip pat parodė, kad vabzdžiai Latvijoje būtų priimtinesni, jei būtų pateikiami miltelių pavidalu, nebūtų matyti jų dalių ar nuorodų apie kilmę ant pakuotės.

Vokietijoje 3 iš 4 apklaustųjų niekada nebandė vabzdžių jokia forma. Tik apie 20 proc. teigė juos ragavę ir vos 12 proc. – vartoję perdirbtų vabzdžių produktus. Vokiečių nenorui valgyti vabzdžius didžiausią įtaką turi pasibjaurėjimas ir maisto neofobija. Todėl startuoliai daugiausia dėmesio skiria vabzdžių miltelių pagrindu sukurtiems produktams, kuriuose vabzdžių išvaizda nėra matoma.

Italijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad vyrai vabzdžių vartojimą vertina palankiau nei moterys dėl skonio ir nuotykių paieškos. Tačiau, kaip ir kitose šalyse, pagrindinės priežastys atsisakyti valgyti vabzdžius yra pasibjaurėjimas ir baimė ar nenoras ragauti naujo, neįprasto ar nežinomo maisto. Apklausos, kurią atliko Fabio Tuccillo, Mattia Gianfranco Marino ir Luisa Torri, duomenimis, 4 iš 10 italų palaiko vabzdžių vartojimą, tačiau pirmenybė teikiama produktams, kuriuose vabzdžių komponentai nematomi.

Šveicarijoje nuo 2015 iki 2021 m. išaugo susidomėjimas vabzdžiais maiste. Tai galėjo lemti 2017 m. įsigaliojusi reguliavimo sistema, kuri padėjo gyventojams susipažinti su šiuo maisto produktu. Dauguma šveicarų kaip pagrindinę ragavimo priežastį nurodė smalsumą, o kaip pagrindinę kliūtį – pasibjaurėjimą.

Apibendrinant galima teigti, kad Vakarų kultūros šalyse dauguma žmonių žino apie vabzdžius kaip apie galimą maisto šaltinį, tačiau nėra pasirengę įtraukti jų į kasdienę mitybą dėl baimės ragauti neįprastą maistą ir pasibjaurėjimo.

Koks yra lietuvių požiūris?

Lietuvoje žmonių polinkis vartoti vabzdžius kaip maistą vis dar yra menkai ištirta sritis – šiuo metu trūksta duomenų apie potencialios entomofagijos rinkos dydį ir gyventojų pasirengimą vartoti vabzdžius kaip alternatyvų baltymų šaltinį. Atsižvelgdama į šią spragą, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos mokslininkė doc. Danguolė Oželienė kartu su studentais pernai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti Lietuvos gyventojų požiūrį į vabzdžių vartojimą ir išsiaiškinti, kokie veiksniai galėtų paskatinti įtraukti juos į savo mitybą.

Tyrimu siekta atsakyti į kelis esminius klausimus: ar demografiniai veiksniai turi įtakos vabzdžių vartojimo priimtinumui; ar vyrai yra labiau linkę palankiai vertinti vabzdžius kaip maistą ir dažniau rodo norą juos išbandyti nei moterys; ar socialinė aplinka ir ankstesnė vabzdžių ragavimo patirtis skatina vartojimą; kaip tvarumo aspektų vertinimas susijęs su demografiniais rodikliais; kokie veiksniai labiausiai lemia vabzdžių produktų pasirinkimą vyrų ir moterų grupėse?
Kiekybiniame tyrime dalyvavo 405 respondentai: 39 proc. vyrų, 58 proc. moterų ir 3 proc. nenorėjusiųjų atskleisti lyties. Daugumą sudarė 18–25 metų (49 proc.) ir 26–35 metų (22 proc.) amžiaus grupių asmenys.

Beveik pusė tyrimo dalyvių vabzdžių valgymą vertina neigiamai

Tyrimo rezultatai parodė, kad 77 proc. respondentų yra girdėję apie vabzdžių vartojimą maistui, tačiau tik 24 proc. yra jų ragavę – tai sudaro vos trečdalį žinančiųjų apie entomofagiją. Likę 76 proc. neturi jokios vabzdžių vartojimo patirties.
Skalėje nuo 1 iki 5, kur 1 reiškia „labai teigiamai“, o 5 – „labai neigiamai“, dauguma respondentų – 28 proc. – vabzdžių vartojimą įvertino neigiamai, 14 proc. – labai neigiamai, 27 proc. – neutraliai, 22 proc. – teigiamai ir tik 9 proc. – labai teigiamai (1 pav.). Tyrimas atskleidė, kad vabzdžių vartojimo priimtinumas Lietuvoje priklauso nuo demografinių ir socialinių veiksnių – jaunesni, aukštesnį išsilavinimą turintys ir vidutines pajamas gaunantys asmenys vabzdžių vartojimą vertina palankiau. Vyrai dažniau nei moterys teigiamai vertino entomofagiją, galbūt dėl didesnio domėjimosi naujovėmis, o moterys dažniau išreiškė susirūpinimą dėl vabzdžių vartojimo poveikio sveikatai ir maistingumo. Taip pat nustatyta, kad ankstesnė vabzdžių vartojimo patirtis didina teigiamą požiūrį į entomofagiją, o vyresnio amžiaus respondentai tvarumo veiksnius vertina mažiau palankiai.

Ragavusieji vertina palankiau

Siekiant išsiaiškinti, ar socialinė aplinka ir ankstesnė vabzdžių vartojimo patirtis daro įtaką respondentų ketinimui vartoti vabzdžius ar iš jų pagamintus produktus, buvo suformuluoti keli vertinimo teiginiai. Atliekant koreliacinę analizę, nustatytas statistiškai reikšmingas, tačiau silpnas ryšys tarp ankstesnės vartojimo patirties ir teiginio „Vabzdžių vartojimas kaip maisto šaltinis yra priimtinas mano kultūrinėje aplinkoje“.

Tai reiškia, kad didesnis entomofagijos palaikymas kultūrinėje aplinkoje gali šiek tiek skatinti vabzdžių vartojimą. Vis dėlto ši įtaka yra ribota ir gali būti nulemta svarbesnių veiksnių, pavyzdžiui, asmeninių nuostatų ar atsargumo susidūrus su maisto naujovėmis.

Respondentai, kurie yra bandę valgyti vabzdžius ar jų produktus, entomofagiją vertina pozityviau nei to nebandžiusieji. Tai patvirtinta nepriklausomų imčių T testu: skirtumas tarp grupių yra statistiškai reikšmingas. Vabzdžių ragavusių dalyvių vertinimas buvo teigiamas, o jų neragavusiųjų – neutralus.
Šis rezultatas nėra netikėtas – turintieji valgymo patirties, tikėtina, geriau žino produkto skonį, tekstūrą ar naudą, todėl jų požiūris pozityvesnis. Tuo tarpu neragavusieji gali būti paveikti maisto neofobijos ar išankstinių nuostatų, lemiančių atsargesnį vertinimą.

Kas labiau linkę išbandyti naują maistą?

Tyrimo metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar demografiniai veiksniai (pajamos ir amžius) susiję su entomofagijos tvarumo vertinimu. Koreliacinė analizė parodė, kad, didėjant respondentų pajamoms ir amžiui, entomofagijos tvarumo veiksniai pradedami vertinti šiek tiek mažiau teigiamai. Visose statistiškai reikšmingose koreliacijose rastas silpnas arba labai silpnas, bet neigiamas ryšys.

Viena iš priežasčių, kodėl didesnes pajamas gaunantys ir vyresnio amžiaus respondentai yra mažiau linkę vartoti vabzdžius kaip maistą, gali būti jų konservatyvesnis požiūris ir įsitvirtinę įpročiai rinktis tradicinius maisto šaltinius. Be to, Vakarų kultūrose vabzdžių vartojimas yra siejamas su neturtingomis valstybėmis, kur jie yra vienas iš nedaugelio prieinamų baltymų šaltinių, todėl toks maistas gali atrodyti mažiau patrauklus.

Atsakant į tyrimo klausimą „Kokie veiksniai labiausiai skatina vartoti vabzdžius kaip maistą?“, išryškėjo lyčių skirtumai. Didesnė dalis vyrų (10 proc.) nei moterų (4 proc.) nurodė, kad svarbiausias veiksnys, skatinantis vabzdžių vartojimą, yra „socialinis spaudimas“. Tuo tarpu reikšmingai daugiau moterų (19 proc.) nei vyrų (4 proc.) kaip pagrindinę paskatą įvardijo „sveikatingumo naudą“.

Tiek vyrų, tiek moterų dažniausiai pasirinktas vabzdžius išbandyti maistui skatinantis veiksnys buvo „smalsumas“ – jį nurodė atitinkamai 40 proc. vyrų ir 31 proc. moterų. Tai leidžia manyti, kad entomofagija Lietuvoje vis dar yra naujovė ir egzotika, todėl daugelį respondentų paragauti vabzdžių paskatino būtent noras išbandyti ką nors neįprasto.

Tvarumo veiksnys motyvuoja labiausiai

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje vabzdžių vartojimo priimtinumui įtakos turi įvairūs veiksniai – demografiniai, psichologiniai, kultūriniai, socialiniai ir susiję su elgsena (2 pav.).

Vabzdžių produktų vartojimo idėją palankiau vertina vidutinio amžiaus, aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys. Pastebėta, kad Lietuvos vyrų ir moterų požiūris į vabzdžių valgymą skiriasi nuo kitų šalių – lietuvės labiau vertina vabzdžių produktų sveikatingumo naudą, o vyrai dažniau palaiko šių produktų įtraukimą į maisto rinką.

Psichologiniai veiksniai, tokie kaip smalsumas ir naujų patirčių ieškojimas, turi teigiamą įtaką vabzdžių ragavimui, vis dėlto Lietuvoje išlieka ryškesnė maisto neofobija – atsargus ar neigiamas požiūris į naujus maisto produktus ir technologijas. Siekiant mažinti šį skepticizmą, rekomenduojama vabzdžių produktus integruoti į perdirbtą maistą – pavyzdžiui, naudoti vabzdžių miltus kepiniuose, baltyminiuose batonėliuose ar kituose gaminiuose, kuriuose vabzdžių kilmė nėra akivaizdžiai matoma. Socialiniai ir kultūriniai veiksniai, tokie kaip artimųjų įtaka ar įsitikinimai, Lietuvoje daro mažesnę įtaką vartotojų pasirinkimams nei tvarumo svarba. Tyrimas patvirtino, kad tvarumo suvokimas yra vienas svarbiausių motyvatorių, o tai sutampa ir su užsienio mokslininkų tyrimų išvadomis.