Mokslas be pamokslų. VU profesorius A. Žilinskas: atsakyti, ar GMO kenkia sveikatai, kol kas neįmanoma

Genetiškai modifikuoti maisto produktai buvo sukurti maždaug prieš 40 metų, tačiau per šį trumpą laikotarpį spėjo tapti daugybės kontraversiškų diskusijų objektu. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus, maisto chemijos žinovo Albino Žilinsko teigimu, nors šiandien įrodymų, kad genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) tiesiogiai susiję su tam tikrų ligų atsiradimu, nėra, niekas nežino, kas laukia ateityje. Todėl VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ kalbėjęs profesorius įsitikinęs – daryti išvadas, ar GMO baimė yra pagrįsta, kol kas per anksti.

Mokslininkai ir visuomenė GMO vertina skirtingai

Aptardamas klausimą, ar kasdienybėje dažnai susiduriame su genetiškai modifikuotais maisto produktais, mokslininkas atkreipia dėmesį, kad jų Lietuvoje turime išties nedaug. GMO aptinkami tik aliejuje ir kai kuriuose saldainiuose bei miltiniuose gaminiuose.

„Kiek teko domėtis, genetiškai modifikuotas dažniausiai yra rapsų aliejus, tiksliau, apie 10 jo rūšių, ir apie 20 saldumynų, kepinių. Nors Lietuvoje aptikti GMO sunku, JAV piliečiai vartoja net apie 60–70 proc. maisto produktų, kurie yra genetiškai modifikuoti“, – pasakoja prof. A. Žilinskas.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad GMO ženklinimas turi būti aiškiai matomas, jį kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, todėl nerimauti, ar galime įsigyti tokių maisto produktų to nė nežinodami, pagrindo nėra.

„Produkto etiketėje visada turi būti pažymėta, kad jo sudėtyje yra daugiau nei 0,9 proc. maistinės medžiagos, gautos iš GMO. Dažniausiai tai tokie augalai kaip sojos, kukurūzai ar žirniai. Jei žmonės to bijo, nieko nepadarysi. Statistika rodo, kad bėgant metams ši baimė tik didėja“, – teigia prof. A. Žilinskas.

Maisto chemijos žinovo teigimu, 2010-aisiais Lietuvoje GMO neigiamai vertino šiek tiek daugiau nei pusė gyventojų, o praėjus 3–4 metams tokių žmonių buvo apie 70 proc. Situacija panaši ir JAV –prieš 5 metus apie 60 proc. amerikiečių GMO vertino neigiamai, o 40 proc. į šiuos organizmus žvelgė neutraliai ar teigiamai. Tačiau mokslininkų bendruomenė situaciją vertino visiškai kitaip – vos 11 proc. jų teigė GMO vertinantys neigiamai, o net 88 proc. ekspertų pripažino, kad į tai žiūri neutraliai ar teigiamai.

Daryti išvadas apie GMO per anksti

Prof. A. Žilinskas pripažįsta, kad dalį visuomenės gąsdina ne tik GMO, bet ir produktų etiketėse išvardyti maisto priedai, ženklinami E raide.

„Žmonės išsigąsta, kai pamato daug E raidžių, ir džiaugiasi, kai išvysta užrašą „ekologiškai grynas“. Tačiau kartais daroma didelė klaida – E reiškia, kad tam tikrų medžiagų į produktą yra įdėta tik tiek, kiek galima, jos visos yra patikrintos, saugios. Apie tai, kas ir ką užaugino ekologiškai, dažnai nežinome nieko“, – teigia profesorius.

Vis dėlto daryti išvadas, ar GMO kenkia žmogaus sveikatai, kol kas per anksti. Prof. A. Žilinsko teigimu, šiandien trūksta duomenų, kurie tai patvirtintų ar kategoriškai paneigtų.

„GMO terminas atsirado maždaug prieš 40 metų, kai JAV buvo sukurtas pirmas toks organizmas. Nors nėra užfiksuota atvejų, kurie vieną ar kitą ligą leistų tiesiogiai sieti su GMO vartojimu, mikrobiologijos pasaulyje viskas nuolat kinta. Tai stebime ir šiandien – staiga ir netikėtai virusai pasidaro pikti. Taip pat ir GMO po kurio laiko gali pasirodyti mums visai netinkamas“, – svarsto mokslininkas.

Į technologijas svarbu žvelgti plačiai

Siekiant geriau suprasti, ar GMO vartoti saugu, svarbu žinoti, kodėl ir kaip maistas modifikuojamas. Prof. A. Žilinskas pasakoja, kad viena pagrindinių to priežasčių – galimybė augalams suteikti norimas savybes, kurios leistų tikėtis didesnio derliaus ir padėtų sumažinti žemdirbystėje naudojamų chemikalų kiekį.

„Dažniausiai norima, kad augalai taptų atsparūs piktžolėms. Jei surandame augalą, kuris jų nebijo, iš jo išskiriame reikiamą geną, jį įterpiame į kukurūzus, kviečius ar soją, šie augalai taip pat ima augti nekreipdami dėmesio į piktžoles. Tokiu atveju jų naikinti nebereikia, todėl ūkininkai gali nebarstyti herbicidų. Taip sumažėja tikimybė, kad trąšų chemija gali atsidurti mūsų maiste“, – teigia profesorius.

Tačiau mokslininkas atkreipia dėmesį, kad į GMO pritaikymą, kaip ir į kiekvieną reiškinį, svarbu pažvelgti plačiau. Pavyzdžiui, nepamiršti gamtoje nuolat vykstančių mutacijų, dėl kurių augalų savybės kinta, o tai gali turėti ir neigiamų padarinių.

„Įsivaizduokime, kad piktžolių nebebijantys kukurūzai vėl mutuoja ir staiga ima veistis taip, kaip, pavyzdžiui, Sosnovskio barščiai, su kuriais reikia kovoti. Kukurūzai pradeda plisti ten, kur jų visiškai nereikia. Ką tokiu atveju daryti? Reikia juos naikinti, o tai reiškia – naudoti dar stipresnius herbicidus“, – svarsto prof. A. Žilinskas.

Mokslas sprendžia svarbias problemas

Ne paslaptis, kad viena iš priežasčių, dėl kurių kyla GMO baimė, yra dalį visuomenės persekiojančios sąmokslo teorijos. Prof. A. Žilinsko teigimu, tikėjimas nepatikrinta informacija naudos neturi. Visuomenei kur kas svarbiau gilintis į tai, kokias reikšmingas problemas, pasitelkdamas šias technologijas, sprendžia mokslas.

„Visada išlieka tikimybė, kad žmogui įsikišus į gamtinius procesus jie gali tapti nevaldomi. Vis dėlto, nepaisydamas šios abejonės, mokslas sprendžia visam pasauliui aktualias problemas, pavyzdžiui, mitybos. Ryžiai Pietryčių Azijoje yra vienas pagrindinių maisto produktų. Tačiau juose yra mažai karoteno – morkų dažo, kuris yra labai svarbus provitaminas, reikalingas A vitamino gamybai. Jis naudingas regėjimui, odai ir daugeliui kitų gyvybinių žmogaus procesų. Dėl šios priežasties buvo išvesta nauja geltonų ryžių veislė. Į ryžių genetinę sistemą iš kito augalo buvo įdėtas genas, kuris yra atsakingas būtent už karoteno kaupimą. Taip Pietryčių Azijos tautos išsprendė vitamino A trūkumo problemą“, – pasakoja prof. A. Žilinskas.

Profesorius atviras – žmonių skaičius Žemėje sparčiai auga, todėl ateityje maisto ir vandens problema neišvengiamai taps viena aktualiausių. Dėl šios priežasties mokslininkų atradimai ir siūlomos inovacijos įgis tik dar didesnę reikšmę.

„Kadaise buvo pasakyta, kad 10 mlrd. yra maksimalus žmonių skaičius, kurį gali atlaikyti Žemės rutulys. Tikėtina, kad vos po 10 metų šį skaičių ir pasieksime. Jei plėtosime tik natūralią, ekologišką žemdirbystę, tikrai nepajėgsime išmaitinti visų žmonių. Be to, didelę įtaką daro ir klimato šiltėjimas, dėl kurio daugėja dykumų, vyksta dirvos erozija, mažėja dirbamų laukų. Todėl mažesniame dirvos plote reikia užauginti ne tą patį produkcijos kiekį, bet dar didesnį, kad galėtume išmaitinti vis daugiau žmonių. Šias problemas ir sprendžia įvairūs moksliniai tyrimai“, – pasakoja prof. A. Žilinskas.

Nors pasaulio mokslininkai, kurdami naujas ir tobulindami esamas GMO technologijas, atlieka įvairiausius eksperimentus, kartais panašios technologijos pritaikomos pačiose netikėčiausiose srityse.

„Pavyzdžiui, mokslininkai iš žuvies, kuri švyti vandenyje, yra paėmę geną, užfiksuojantį švytintį baltymą. Jis buvo įterptas į katės genotipą, todėl katė ėmė švytėti tamsoje. Žinoma, tai buvo nerimtas eksperimentas. Kalbant apie prasmingus atradimus, mokslininkai nusprendė iš vorų paimti geną, atsakingą už stipriausios pasaulyje natūralios baltyminės medžiagos – voratinklių – gamybą, ir įterpti jį į ožkos genofondą. Taip šis baltymas buvo pradėtas išskirti iš ožkos pieno. Šis unikalus audinys pavadintas bioplienu ir yra naudojamas neperšaunamoms liemenėms gaminti“, – pasakoja VU mokslininkas.

Prieš vertinant būtina suprasti veikimą

Kalbėdamas apie mokslo laimėjimus prof. A. Žilinskas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pasaulyje vykdomi eksperimentai, kurie galėtų pradžiuginti net labiausiai prieš mokslo pažangą nusiteikusius skeptikus.

„Apie kamienines ląsteles kalbama jau daugelį metų. Man, pavyzdžiui, būtų labai aktualu, jei, paėmus danties kamieninę ląstelę, būtų įmanoma ją įskiepyti ir vietoje nudilusių, sugedusių dantų man išaugtų sveiki dantys. Jei tai būtų pradėta taikyti, neabejoju, kad ypač apsidžiaugtų pagyvenę protestuotojai prieš mokslo pažangą“, – pavyzdį pateikia profesorius.

Įdomu, kad tokia mokslo pažanga – glaudžiai susijusi su genetiniu maisto modifikavimu. Profesorius sako, kad norint geriau suprasti skirtingas technologijas svarbu žinoti seką, kuria vadovaujantis atliekamas genetinis maisto produktų modifikavimas.

„Iš pradžių turime surasti savybę, kurią norime įdiegti. Tai gali būti augalo atsparumas piktžolėms, šalčiui. Organizmas, kuris natūraliai pasižymi ta savybe, yra genetiškai tiriamas. Tai reiškia, kad yra ieškomas tas genas, kuris norimą savybę koduoja, ieškoma baltymo, kuris už tai atsako organizme. Tuomet tas genas iškerpamas iš originalios DNR sistemos, vėliau gali būti taikomi du jo perkėlimo metodai: vienas – naudojantis bakterijomis, o kitas – bombarduojant organizmą aukso dalelėmis, turinčiomis norimą genetinę informaciją. Kai genas įterpiamas, stebima, koks rezultatas buvo gautas: ar iš to kas nors išauga, o gal įterptas genas yra negyvybingas ir rezultato nepavyksta pasiekti. Svarbu paminėti, kad modifikuotas organizmas turi pradėti daugintis savaime, prieš kiekvieną sėją aukso dalelėmis jo nebombarduosime“, – aiškina prof. A. Žilinskas.

Chemikalus būtina naudoti teisingai

Nors GMO Lietuvoje neauginami, žemdirbystėje naudojami įvairūs chemikalai, tarp jų ir gerai žinomas herbicidas raundapas (ang. Roundup). VU profesoriaus teigimu, kalbant apie bet kokias trąšas ar chemikalus svarbu atkreipti dėmesį, kad juos būtina naudoti taip, kaip nurodo agrotechnika.

„Raundapas iš tiesų yra paprastas cheminis junginys. Jei jį naudosime taip, kaip reikalauja agrotechnika, jis nebus toks kenksmingas ir baisus. Kadangi javus, rugius ar kviečius nupurškus raundapu jie išdžiūva ir sukietėja, juos galima labai sėkmingai nuimti. Tačiau tam, kad raundapas atliktų šį gerą darbą, užaugintas kultūras galima nuimti tik po 10 dienų nuo jų nupurškimo. Įsivaizduokime, kad ūkininkas šia chemija nupurškė savo augalus, tačiau po 2 dienų sužinojo, kad prasidės lietūs. Raundapas suveikė greit, todėl ūkininkas po 5 dienų skuba pjauti užaugintus javus. Taip šis chemikalas, kurį natūraliai lietūs nuplautų ar saulė suskaldytų, patenka į grūdus“, – pasakoja mokslininkas.

Ar dėl to vartotojams vertėtų nerimauti? Prof. A. Žilinskas pabrėžia, kad įmonės, perkančios grūdus, visuomet gali patikrinti, ar juose yra raundapo liekanų. Kiekvienam chemikalui yra nustatytos ir leistinos minimalios dozės.

„Reikėtų nepamiršti, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Jei kartą nusipirksime duonos kepalą, iškeptą su liekanomis, nieko neatsitiks. Bet jei sistemingai bus paliekamos liekanos ir nuolat valgysime tokius produktus, pajusime to poveikį. Filosofijos dėsnis sako – nuo mažų pokyčių vyksta dideli perversmai“, – aiškina mokslininkas.

Kalbėdamas apie tai, kokių kitų cheminių priedų šiandien galime rasti savo maiste, prof. A. Žilinskas pažymi, kad daugelis žmonių juos vertina neigiamai, nors pagrindo tam dažnai nėra.

„Visi cheminiai priedai etiketėse yra pažymėti E raidėmis. Tai reiškia, kad jie yra patikrinti, saugūs. Dėl to, kaip buvo užaugintas ekologiškas maistas, negalime būti tikri. Klausimas, ar apskritai egzistuoja visiškai ekologiškas maistas? Manau, kad ne. Visų pirma, todėl, kad šiandien beveik neįmanoma atrasti žemės ploto, kuris būtų visiškai izoliuotas nuo bet kokios taršos. Pavyzdžiui, barstant chemikalus netoliese esančiuose laukuose yra galimybė, kad vėjas ar lietus juos perneš į ekologišką lauką. Žinoma, šis maistas bus sveikesnis, tačiau visiškai ekologiškas – ne“, – sako mokslų daktaras.