Nuotraukų paroda: „Rinkis savanorystę ir keisk pasaulį“
Savanorystė – tai galimybė pažinti, keisti ir įgalinti save bei aplinką teigiamam pokyčiui. Todėl kviečiame susipažinti su Vilniaus universiteto darbuotojais (-omis) ir studentais (-ėmis) dalį savo laiko skiriančiais (-omis) savanoriškai veiklai ir taip keičiančiais (-omis) pasaulį.
Už idėjos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą dėkojame VUSA Foto klubui bei kiekvienam (-ai) savanoriui ir savanorei, pasidalinusiems savo savanorystės istorijomis.
Kristina Daugnoraitė – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos ekonomikos studijų programos studentė ir VU savanorystės projekto „Kelrodė žvaigždė“ savanorė
„Pačioje draugystės pradžioje nebuvo lengva surasti ryšį su vaiku. Tačiau geriau vienas kitą pažinę atradome netgi bendrų pomėgių! Vienas jų – katės. Įsimintiniausia akimirka buvo apsilankymas Katinų muziejuje, kuriame gyvena 7 pūkuoti katinėliai. Matydama spindinčias vaiko akis, šypseną ir džiaugsmą supratau, koks prasmingas gali būti laikas, skirtas savanorystei.“
Nuotrauka Gustės Grigaliūtės
Greta Demanavičiūtė – Vilniaus universiteto vaikystės pedagogikos studijų programos studentė ir VU savanorystės projekto „Kelrodė žvaigždė“ savanorė
„Savanoriaujant „Kelrodės žvaigždės“ projekte vieni įsimintiniausių susitikimų su mažuoju draugu buvo tie, per kuriuos mes žaisdavome kompiuterinius žaidimus, nors prieš tai to nebuvau dariusi. Žaisdama sulaukiau netikėtai didelio palaikymo, vaikas nuolatos kartodavo: „Tau pavyks!“ arba „Tau kiekvieną kartą sekasi vis geriau!“ Šie susitikimai man parodė, ką reiškia kurti lygiavertį santykį mokantis vienam iš kito.“
Nuotrauka Agatos Gaben
Anastasija Birulina – Vilniaus universiteto ergoterapijos studijų programos studentė ir VU savanorystės projekto „Kelrodė žvaigždė“ savanorių kuratorė
„Po pirmųjų savanorystės metų, gavusi pasiūlymą tapti savanorių kuratore VU projekte „Kelrodė žvaigždė“, labai nudžiugau, tačiau tuo pat metu ir apėmė nerimas. O kas, jeigu nežinosiu, kaip padėti būsimiems savanoriams? Tačiau jau per pirmą susitikimą, susipažinusi su savo kuruojama grupele, supratau, kad man pavyks, nes visi mes žmonės ir bendradarbiaudami galime pasiekti didelių dalykų! Taip ir atsitiko.“
Nuotrauka Severynos Levon
Kamilė Jasaitytė – Vilniaus universiteto tarptautinio verslo studijų programos studentė ir VU savanorystės projekto „Kelrodė žvaigždė“ savanorė
„Kad ir kaip būtų keista, man labiausiai įsiminė paskutinis susitikimas su mano mažąja drauge. Tada supomės ant sūpynių parke ir kalbėjome apie praėjusius metus. Ji pasakė, kad jai šis laikas su manim taip patiko, jog užaugusi irgi norėtų savanoriauti. Vėliau, mums bekalbant, staiga per visą aikštę ėmė skrieti sausainiai! Mat mes juos pasidėjome ant sūpynių ir visai pamiršome. Kiek mes tada juokėmės! Ši draugystė man buvo tikrai stebuklinga.“
Nuotrauka Agatos Gaben
Inesa Burkevičiūtė – Vilniaus universiteto ekonometrijos studijų programos studentė ir pagalbos klausos negalią turintiems studentams projekto savanorė
„Nors savanoriauti pradėjau visai atsitiktinai – mane pakvietė viena draugė, kuri ieškojo žmonių, galinčių padėti studentams su klausos negalia, tačiau savanoriškos veiklos metu sužinojau daug dalykų apie save ir supančią aplinką. Konspektuodama paskaitų medžiagą supratau, kiek daug informacijos mes teikiame kalbėdami, o tai ne visiems lengvai pasiekiama. Todėl manau, kad kūrybingumas bendraujant vieniems su kitais yra ypač svarbus!“
Nuotrauka Gabijos Matijaškaitės
Ugnė Vitkauskaitė – Vilniaus universiteto psichologijos studijų programos studentė ir VU „Magis“ klubo pagalbos vaikams su Dauno sindromu iniciatyvos savanorė
„Prieš pirmą susitikimą su vaikais, turinčiais Dauno sindromą, aš labai bijojau, galvoje sukosi mintis, kad padarysiu ką nors netinkamo. Tačiau, mano giliam nustebimui, užteko vos 10 minučių ir mes visi kartu jau ne tik garsiai juokėmės, bet ir nepaliaudami pūtėme muilo burbulus. Kai mane kausčiusios mintys išnyko, supratau, kad kartais reikia nepasiduoti baimei ir išdrįsti.“
Nuotrauka Gabijos Raubaitės
Ugnė Elkimavičiūtė – Vilniaus universiteto psichologijos studijų programos studentė ir „Artscape“ menų agentūros savanorė, prisidedanti prie pagalbos migrantams
„Man jie nėra migrantai. Man jie – žmonės. Ir aš noriu padėti žmogui, kuriam reikia rankos įsitverti. Manau, kad civilizacija yra tiek stipri, kiek geba rūpintis pažeidžiamiausiais savo visuomenės nariais, o darni visuomenė talpina savyje įvairovę.“
Nuotrauka Severynos Levon
Ieva Keliauskaitė Mališauskė – „Artscape“ menų agentūros edukatorė, Ugnė Elkimavičiūtė – Vilniaus universiteto psichologijos studijų programos studentė ir „Artscape“ menų agentūros savanorė, prisidedanti prie pagalbos migrantams
Akimirka iš Jiezno migrantų centro: „Trečiadienis buvo ankstyvas, o kelias Vilnius-Jieznas tolimas, todėl nuotaikos buvo įvairios. Tačiau Jiezne mus pasitiko būrys vaikų, kurių šeimos šiuo metu ieško prieglobsčio Lietuvoje. Tada ir prasidėjo – žaidimai, gaudynės, šokiai ir pokalbiai. Grįžome laimingos ir prisipildę džiaugsmu.“
Nuotrauka Severynos Levon
Kotryna Žuravliova
„Mane nuo pat vaikystės lydėjo kultūra. Prisimenu, kai buvau maža, prosenelė vesdavosi į baleto ar operos spektaklius bei koncertus. Aišku, tuo metu man gal ir nelabai patiko, nes buvau vaikas, bet kai 12 klasėje lietuvių kalbos mokytoja ėmė mus kviesti į spektaklius ir dar apie juos papasakodavo, atrodė, kad iš vaikystės tarsi iškilo visi atsiminimai. Nuo tada panorau savanoriauti kultūros renginiuose ir pamatyti, kaip viskas vyksta, iš vidaus.“
Nuotrauka Simono Lukoševičiaus
Odeta Ostrauskytė – Vilniaus universiteto kūrybos komunikacijos studijų programos studentė ir VU Savanorių centro komunikacijos savanorė
„Šiuo metu studijuoju VU Komunikacijos fakultete, todėl pirmiems metams bėgant nusprendžiau išbandyti savanorystę, susijusią su mano būsima profesija. Kaip tik tuo metu VU Savanorių centras ieškojo komunikacijos koordinatorės. Apsidžiaugiau, nes tai buvo galimybė save išbandyti komunikacijos srityje ir tai daryti pasakojant apie prasmingas mūsų bendruomenės narių veiklas. Kai pirmą kartą buvau pakviesta susitikti su savanoriais, likau, švelniai tariant, nustebusi, su kokiais iššūkiais jie susiduria ir kaip išradingai juos įveikia!“
Nuotrauka Lino Daugėlos
Rokas Stuogis – Vilniaus universiteto istorijos studijų programos studentas ir VU muziejaus savanoris
„Kiekvieni nauji studijų metai universitete man yra ir nauji besikeičiančios savanorystės metai VU muziejuje. O pati įsimintiniausia savanorystės akimirka ištiko tuomet, kai Biržuose turėjau progą pristatyti sovietmečiu švęstą Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų. Galbūt dėl to, kad šiaurės Lietuva yra mano gimtosios apylinkės. Smagu grįžti.“
Nuotrauka Gustės Grigaliūtės
Eglė Dzimidaitė – Vilniaus universiteto istorijos studijų programos studentė ir VU muziejaus savanorė
„Man savanorystė asocijuojasi su savęs pažinimu, tobulėjimu ir aplinkinių žmonių palaikymu. Ilgą laiką jaučiau didžiulę baimę kalbėti prieš žmonių auditoriją. Net nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors teks vesti ekskursijas ir tai man patiks! Prisimenu vieną iš pirmųjų ekskursijų, kai iš jaudulio pamiršau, ką reikėtų pasakoti toliau, labai nuliūdau, tačiau viena klausiusi moteris nusišypsojo ir pažvelgusi į mane pasakė: „Viskas gerai, nusiramink“, tuomet visi nusijuokėme, o aš tęsiau pasakojimą.“
Nuotrauka Severynos Levon
Agnė Ropytė – Vilniaus universiteto kultūros ir antropologijos studijų programos studentė ir VU muziejaus savanorė
„Pradėjusi savanorystę pasinėriau į universiteto istorijos paslaptis ir įdomybes. Gilyn, gilyn, gilyn, į rūsius! Kaulai, karstai, šaltis, drėgmė baugino, bet užmegztos draugystės, išgyventos patirtys ir įgytos žinios padėjo įveikti visas baimes.“
Nuotrauka Gustės Grigaliūtės
Augustė Grakavinaitė – Vilniaus universiteto istorijos studijų programos studentė ir VU muziejaus savanorė
„Man savanorystė, tai dalinimasis ir šypsenos. Atsimenu mes, muziejaus savanoriai, vedėme nemokamas ekskursijas Vilniaus miesto gyventojams. Po mano vestos ekskursijos priėjo viena moteris ir su dideliu entuziazmu ir džiaugsmu pradėjo pasakoti apie savo studijų laikus. Ji buvo nepaprastai laiminga turėjusi galimybę sugrįžti į universitetą ir jį matyti jau kitokį, pasikeitusį.“
Nuotrauka Agatos Gaben
Simona Kirijenko – Vilniaus universiteto Artimųjų Rytų studijų programos studentė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė
„Ištikus migrantų krizei Lietuvoje nusprendžiau prisijungti prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos ir prisidėti savanoriška veikla būtent migrantų centruose. Čia mes turime tradiciją kiekvieną šeštadienį švęsti vaikų gimtadienius, kurie buvo praėjusią savaitę. Centre jie turi savo vietinį kepėją, kuris kepa nuostabaus skanumo pyragus, iškepa kiekvieną kartą ir mums. Mane visada apima džiaugsmas, kai matau, kokie laimingi vaikai tampa švęsdami ir valgydami tą pyragą.“
Nuotrauka Justinos Reklaitytės
Laura Povilaitytė – Vilniaus universiteto psichologijos studijų programos studentė ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos savanorė
„Tąkart Pabradės užsieniečių registracijos centre jau pažįstami ten šiuo metu gyvenantys žmonės norėjo man padėkoti už savanoriškai jiems skirtą laiką, todėl pakvietė kartu valgyti pietų. Tai buvo išskirtinė patirtis. Mes atsisėdome ant žemės, sukryžiavome kojas, prieš mus buvo padėta duona, ja dalinomės ir kalbėjomės. Šis susitikimas man buvo žmogiškumo ir tikro dėkingumo pamoka, kurią nešiojuosi atmintyje iki dabar.“
Nuotrauka Andranik Karagezian
Dr. Rita Rekašiūtė Balsienė – Vilniaus universiteto organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė ir „Jaunimo linijos“ savanorė
„Esu sukaupusi daug vertingos patirties konsultuojant įvairias organizacijas, todėl dalintis ja su „Jaunimo linija“ man atrodo prasminga ir svarbu. Čia jaučiuosi atiduodanti ir padedanti. Manau, kiekvienam žmogui yra privalu turėti vietą, kurioje gali duoti, o ne mainyti!“
Nuotrauka Andranik Karagezian
Prof. Eglė Lastauskienė – Vilniaus universiteto Senato pirmininkė, Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktorė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė
„Savanoriaujant ukrainiečių registracijos centre, vienas iš ryškiausių atsiminimų buvo atvykusi senjorų pora, kurie, patys būdami tikrai garbaus amžiaus, sugebėjo iš Charkivo išsivežti ir savo 6 kg sveriantį triušį. Čia, Lietuvoje, juos labiausiai sujaudino tai, kad mes pasiūlėme maisto ir vandens net jų gyvūnui. Tokiais momentais supranti, kad žmogiška šiluma ir empatija neturi ribų.“
Nuotrauka Andranik Karagezian
Tadas Karosas – Vilniaus universiteto karjeros konsultantas ir „Jaunimo linijos“ savanoris
„Per kasmetinį „Jaunimo linijos“ savanorių susitikimą pajaučiau norą tiesiog apkabinti ten esančius, tačiau bijojau, kad būsiu nesuprastas. Kai šį norą įgarsinau, gavau daugiau apkabinimų, nei tikėjausi, jaučiausi išgirstas. Buvo gera būti priimtam tokiam, koks esu. Tikiuosi, išgirsti ir priimti gali pasijusti ir mums skambinantys.“
Nuotrauka Andranik Karagezian