Senatas informuoja

Mieli bendruomenės nariai,

 

galima pagrįstai teigti, kad Senatas nuolat svarsto mūsų universiteto ateičiai, jo raidos krypčiai svarbius klausimus. Dažniausiai ir glaudžiausiai jie būna susiję su studijų ir mokslo veiklomis. Vis dėlto šio mėnesio intensyvi posėdžio darbotvarkė prasidėjo išskirtiniu mūsų kadencijai kandidatų į Rektoriaus poziciją aptarimu. Senatas yra tarpinė grandis šiame procese, todėl mes apsvarstėme, patvirtinome ir teikėme Tarybai galutiniam sprendimui visus šešis pretendentus į Rektoriaus poziciją.   

 

Dar vienas neeilinis apsisprendimas Senatui teko dėl garbingų universiteto mecenato, profesoriaus emerito, afilijuotojo mokslininko ir profesoriaus vardų suteikimo. Buvo svarstomi kandidatai, kurie savo nuopelnais ir veikla prisidėjo prie mūsų universiteto vardo garsinimo, jų veikla atitinka universiteto misiją bei Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų nuostatuose keliamus reikalavimus. Tad mecenatų vardai suteikti įmonėms „Ekspla“, atstovaujama Rimanto Kraujalio, „Light Conversion“, atstovaujamai Romualdo Danieliaus, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, atstovaujamai Algimanto Markausko, o taip pat – verslininkams Dariui Zubui, Nerijui Numavičiui, Alvydui Žaboliui, Viktorui Gediminui Gruodžiui. Profesorių emeritų statusas siūlytas ir patvirtintas Eugenijui Butkui, Vaclovui Lakiui, Valerijui Smilgevičiui, Bonifacui Stundžiai ir Arūnui Svediolui. Afilijuotojo mokslininko vardai suteikti patvirtinant Antano Brazausko, Eglės Laumenskaitės kandidatūras, o afilijuotojo profesoriaus – Marijos Kučinskienės, Gražinos Slapšytės ir Rimanto Rudzkio kandidatūras.

 

Studijų srityje Senato nariai priėmė dar du ilgai lauktus, kurtus ir diskusijose brandintus dokumentus. Pirmasis jų – Vilniaus universiteto studijų tarptautiškumo gairės. Kaip sakė jas pristatydamas Studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas, šis dokumentas turėtų tapti integralia universiteto tarptautiškumo strategijos dalimi. Visapusis tarptautiškumas šiuo dokumentu siūlomas suvokti ne tik per studentų ir darbuotojų mobilumą, bet – ne mažiau svarbu – studijų programų turinio tarptautiškumą, o taip pat – strateginio bendradarbiavimo ir gebėjimų ugdymą. Tad tarptautiškumas nėra tikslas pats savaime, o kokybės (šiuo atveju – studijų) gerinimo priemonė. Gairėse išskirtos keturios prioritetinės studijų tarptautinimo kryptys, apimančios kompetencijas, tarptautinę studentų ir akademinę bendruomenę bei pačią studijų aplinką. Šis dokumentas dar turės pasipildyti išsamia metodika, kuri kol kas pilotuojama palaipsniui padaliniuose.

 

Antrasis posėdyje svarstytas ir priimtas studijų politikai universitete svarbus dokumentas – Vilniaus universiteto studentų neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo ir studijų dalykų (modulių) įskaitymo tvarkos aprašas. Tai vienas iš į studentą orientuotos paradigmos dokumentų. Jis nustato procedūrą, kaip, kokiais atvejais ir kokiu būdu neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus užskaitomos mūsų universitete. Tokio dokumento tikslas – išplėsti studentų savarankiško mokymosi galimybes ir patenkinti individualius mokymosi poreikius įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą principus. Senate ir ilgų diskusijų iki tol metu buvo susitarta, kad įskaityta gali būti ne daugiau kaip 50 procentų studijų programos apimties.

 

Ir tai tik pagrindiniai štrichai to, ką mes Senate svarstėme šią savaitę. Su visais priimtais dokumentais ir kitais posėdžio sprendimais galite susipažinti universiteto tinklapyje, rubrikoje „Senato sprendimai“.

 

Nuoširdžiai Jūsų –

Senato pirmininkės pavaduotojas doc. Arūnas Mickevičius