Taryba informuoja - 2016/11

Gerbiami kolegos,

Taryba keletą pastarųjų posėdžių skyrė diskusijoms apie kertinius Universiteto finansų valdymo klausimus – nuo darbo užmokesčio tvarkos pokyčių, Centrinės administracijos struktūros pertvarkos iki planuojamos diegti pilnų kaštų apskaitos.

Atsižvelgdama į šių klausimų svarbą bei būtinybę paaiškinti Universiteto bendruomenei Tarybos tikslus ir siekius, taip pat siekdama išvengti įvairių ir kartais klaidinančių Tarybos posėdžiuose vykstančių svarstymų interpretacijų, Taryba 2016 m. spalio 26 d. posėdyje priėmė nutarimą, kuriuo siekia išdėstyti pagrindinius Universiteto finansų valdymo principus, kurie leistų spręsti pastebėtas problemas ir šalinti esamas kliūtis.

Kalbant apie problemas ir jų sprendimus, Taryba nesiekė ir nesiekia centralizuoti lėšų valdymo centrinėje administracijoje, kaip kartais neteisingai manoma ar teigiama. Tačiau nepaprastai svarbu, jog visos Universiteto lėšos ir kiti ištekliai būtų sutelkti bendriems Universiteto tikslams pasiekti. Svarbu pripažinti, jog tai, kad dalis padalinių sulaukia didesnio abiturientų dėmesio nei kiti, be kita ko, susiję ir su tuo, kad šie padaliniai yra būtent Vilniaus universiteto – prestižiškiausios Lietuvos aukštosios mokyklos – padaliniai. Todėl nepriklausomai nuo to, kiek decentralizuotai valdomos Universiteto gaunamos lėšos, jos turi būti koncentruojamos bendrai sutartiems strateginiams tikslams siekti. Universiteto lėšos neturi būti skirstomos į „mūsų“ ir „jų“, įmokas bendriems tikslams traktuojant, kaip kažin kokią dešimtinę, kurią svarbu susimokėti, net nelabai vertinant, kas už tai mainais bus gauta.

Neabejotinai tam tikrais atvejais geresnį rezultatą galime pasiekti koncentruodami lėšas viename lygmenyje, tai ypač svarbu, kai reikia užtikrinti vieningą sutartų principų, kaip antai, naujos darbo užmokesčio sistemos, įgyvendinimą. Tik tokiu būdu galime tikėtis bendruomenės pasitikėjimo teisingai ir vieningai įgyvendinamomis taisyklėmis.

Turime kritiškai įsivertinti savo poreikius, tuo tikslu naudodami „nulinio biudžeto“ procedūrą. Tai nereiškia būtinybės įrodinėti savo egzistavimo prasmę, tačiau reiškia būtinybę nueiti nuo įpročio viską planuoti „nuo pasiekto“, o pagaliau imtis ir pagal vieningus principus įvertinti, kiek išties kainuoja mūsų veikla ir kiek išteklių jai būtina turėti, be kita ko, atsižvelgiant į nacionalinio biudžeto konceptą.

Pilnų kaštų apskaitos sistema, Tarybos nuomone, svarbus valdymo įrankis, tačiau jos diegimas nėra savitikslis ir pirmiausia reikalauja kelių sąlygų įvykdymo: aiškių normatyvų ir skaidrios kainodaros nustatymo, taip pat sutarimo dėl Centrinės administracijos teikiamų paslaugų ir jų kokybės standartų.

Taryba savo veiklą organizuoja per viešus posėdžius, skatina besidominčius diskusijomis aktyviau dalyvauti, teikti savo siūlymus ir pastebėjimus Tarybai tiesiogiai. Kartu apsvarstėme būtinybę rasti labiau įtraukiančių būdų komunikuoti su bendruomene apie savo priimamus sprendimus, todėl planuojame ieškoti naujų būdų greičiau pasiekti didesnę bendruomenės dalį ir užsitikrinti veiksmingesnį grįžtamąjį ryšį.

Tarybos vardu –
pirmininkė Ingrida Šimonytė