Padalinys |
Filosofijos fakultetas |
Trukmė |
1,5 metų |
Krypčių grupė |
Socialiniai mokslai |
Studijų forma |
Nuolatinės dieninės |
Studijų kryptis (šaka) |
Sociologija |
Studijų programos kreditai |
90 |
Kvalifikacinis laipsnis |
Socialinių mokslų magistras |
2020 m. metinė studijų kaina |
2952 Eur |
Sužinokite apie šią studijų programą daugiau!
Priėmimo sąlygos ir reikalavimai
Stoti į magistrantūros studijas gali asmenys, iki stojimo įgiję visų sričių (visų krypčių) universitetinio bakalauro laipsnį.
Stojant į pasirinktą magistrantūros studijų programą, visą susijusią informaciją galima rasti šioje Konkursinio balo sandaros lentelėje:
- pirmiausia, kurių studijų krypčių absolventai gali stoti į konkrečią magistrantūros programą;
- studijų dalykus, kuriuos stojantieji privalo būti išklausę. Jeigu kai kurie dalykai nėra išklausyti, tai galima padaryti sudarius laisvojo klausytojo sutartį su fakultetu, į kurio magistrantūros studijas pretenduojama;
- formulę, kaip bus skaičiuojamas konkursinis balas ir kokia jo sudėtis;
- pažymas, kurias būtina pristatyti stojant.
Studijų programos planas
Studijų programos tikslas - teikti modernų II pakopos socialinės politikos mokymą, remiantis tarpdalykine žiūra, derinant plačias socialinės politikos teorines žinias su praktiniu jų pritaikymu šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje ir tarptautinėje erdvėje, bei ugdyti gebėjimus pažinti socialines problemas, rengti ir profesionalų bendruomenei bei visuomenei pateikti socialinės politikos sprendimus, organizuoti jų įgyvendinimą, taikyti šiuolaikinius socialinės politikos rezultatų bei pasekmių analizės metodus, vadovauti socialiniams projektams ir juos įgyvendinančioms institucijoms, inicijuoti socialinės plėtros priemones, jas organizuoti bei vadovauti jų vykdymui.
Dalykai |
Kreditai |
1 rudens semestras |
Privalomieji dalykai |
30.0 |
Gerovės valstybės lyginamosios studijos |
6.0 |
Migracijos procesai ir politika |
6.0 |
Mokslo tiriamasis darbas |
6.0 |
Skurdas ir nelygybė |
6.0 |
Tarptautinių organizacijų socialinė politika |
6.0 |
2 pavasario semestras |
Privalomieji dalykai |
24.0 |
Socialinė politika ir vadyba |
6.0 |
Socialinės gerovės tyrimai |
6.0 |
Socialinės politikos analizė |
6.0 |
Švietimo ir sveikatos lyginamoji politika |
6.0 |
Pasirenkamieji dalykai |
6.0 |
Asmens gerovė: tarpdalykinis požiūris |
6.0 |
Būsto politika |
6.0 |
Gerovės valstybės ekonomika |
6.0 |
Socialinės apsaugos ir darbo teisė |
6.0 |
Žmogaus teisės ir negalia |
6.0 |
3 rudens semestras |
Privalomieji dalykai |
30.0 |
Gyventojų užimtumo teorijos ir darbo rinka |
6.0 |
Magistro baigiamasis darbas (kryptis: sociologija) |
18.0 |
Mokslinio tyrimo praktika |
6.0 |
Numatomi studijų rezultatai (studijų programos siekiniai)
Gebėjimas taikyti įgytas žinias analizuojant socialinės politikos reiškinius ir procesus, aiškinti juos bendresniame istoriniame ir teoriniame kontekste. Gebėjimas remtis tradicinėmis ir šiuolaikinėmis socialinės gerovės teorijomis tiriant socialinės gerovės reiškinius, naudotis kiekybiniais ir kokybiniais socialinių tyrimų metodais. Gebėjimas orientuotis šiuolaikinių socialinių teorijų įvairovėje, išvengti metodinių klaidų atliekant socialinės politikos tyrimų projektus. Gebėjimas formuluoti socialinės politikos tikslus, uždavinius, parinkti ir pagrįsti priemones, organizuoti jų įgyvendinimą ir monitoringą.
Tolimesnių studijų galimybės
Studijos doktorantūroje.
Profesinės veiklos galimybės
Absolventas bus pasirengęs dirbti socialinės politikos analitiku, administratoriumi ir projektų vadovu socialinių tyrimų institucijose, savivaldos ir valstybinėse socialinės srities įstaigose, įvairias gyventojų grupes ir klientus atstovaujančiose ir jiems advokataujančiose nevyriausybinėse organizacijose, profesinėse sąjungose, politinėse organizacijose, žiniasklaidos įmonėse ir kt.
Žmonės manęs dažnai klausia, kas yra socialinė politika? Atsakau juokaudama, socialinės politikos praktikai bando ,,padaryti pasaulį gražesnį!“. O jeigu rimtai, tai mokslas, kuriuo siekiama rasti / sukurti geriausius socialinių problemų sprendimus. ,,O kas ta socialinė problema?” ,- tokį gaunu klausimą atgal. Bendrai, socialinių problemų gali būtų įvairių, pvz., užimtumo stoka, neįgaliųjų integracijos problemos, šeimos ir darbo derinimo nebuvimas, skurdas, nelygybė, tai problemos, kurios aprėpia didelę asmenų, o ne pavienių, dalį.
Labai džiaugiuosi, kad turėjau ir vis dar turiu galimybę gilintis į socialinės politikos lauką. Tai man suteikė galimybę kritiškiau vertinti politikos sprendimus, susijusius su socialine sritimi. Be to, nuo mažens norėjau padėti žmonėms, tad manau socialinė politika puikiai man padeda vykdyti mano užsibrėžtą tikslą. Naudojant universitete įgytas žinias, kartu su kolegomis sukūriau socialinį verslą – Senjoro. Tai lankomosios priežiūros paslaugos neįgaliesiems ir senjorams, kuriomis siekiama ne tik pasirūpinti asmenų baziniais poreikiais, tačiau akcentuojama socializacija, didinamas pagyvenusių asmenų užimtumas, skatinamas mokymąsi visą gyvenimą, be to, veikloje naudojamos socialinės inovacijos, o gautas pelnas reinvestuojamas pagalbai nepasiturintiems senjorams. O šiuo metu šiai organizacijai vadovauja kita, socialinės politikos absolventė, o aš savo įgytas žinias pritaikau socialinio draudimo srityje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kurdama įstatymų pakeitimus, spręsdama iškilusias problemas ir ieškodama sprendimų, kurie padėtų žmonėms. Tad jeigu, kada nors pagalvojote, kad ši sritis yra visiška biurokratija, tikrai klystate, mano nuomone tai ilgas, kūrybinis procesas, kuris iš tiesų labai įdomus ir svarbiausia, turintis kilnių tikslų!
Donata Telišauskaitė-Čekanavičė, Socialinės politikos bakalauro 2018 m., magistro - 2020 m., alumnė
Esu Socialinės politikos magistrantūros programos absolventė. Dar studijų metu įsidarbinau LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Čia turėjau galimybę taikyti studijų metu įgytas žinias analizuojant socialinės politikos procesus, remtis teorijomis, naudotis kiekybiniais ir kokybiniais socialinių tyrimų metodais. Atsidūrusi visuomenės gerovės kūrimo mechanizme suvokiau kaip nelengva atliepti visų socialiai pažeidžiamų žmonių poreikius, tinkamai paskirstyti resursus. Ir kartais kaip svarbu į rankas įbrukti meškerę ir įrodyti, kad gavę žuvį jie bus sotūs vieną dieną, o gavę įrankį ir tinkamai jį panaudoję – visą gyvenimą.
Socialinė politika visai kaip Platono olos alegorija, vis bandoma vesti į šviesą, į gerovę, padėti ištrūkti ir parodyti, kad gali būti kitaip... Geriau.
Violeta Vilkoitytė