Kūrybingumo mokykla

„Kūrybingumo mokyklos“ edukacinėje platformoje (www.kumokykla.lt) pristatomose pamokose vyresniųjų klasių moksleiviai ir jų mokytojai išradingo mąstymo atvejų atranda srityse, kuriose jų nėra įprasta ieškoti – pvz., fizikoje, chemijoje ir netgi matematikoje.

Kūrybingumą tyrinėjančių, jį dėstančių ir bendrą knygą išleidusių Tomo Ramanausko ir Kristupo Saboliaus tandemas šiemet paruošė 12 pamokų, kuriose aptariama kūrybiška mokomųjų dalykų prigimtis.

„Dažnai manoma, kad mokykloje reikia mokytis, o ne ką nors kurti. Tačiau didžiosios mokslo asmenybės ne kartą pripažino, kad vaizduotė yra būtina, jei norime atrasti, o kartu ir interpretuoti gaunamas žinias. Be kūrybiško požiūrio neįmanomas nei analitinis, nei kritinis mąstymas. Tai galioja tiek literatūrai, tiek fizikai, tiek algebrai. Tarkime, galime prisiminti, kad Lewiso Carrollio „Alisa Stebuklų šalyje“ yra slaptas matematikos veikalas, o muzikinės paralelės leidžia suvokti tai, kas vyksta šiuolaikinėje fizikoje“, – pasakoja Vilniaus universiteto docentas, projekto bendraautoris K. Sabolius.

Plaftormoje pateikiamos smagios pamokos ir užduodami namų darbai, kurie nuo įprastųjų skiriasi savo apimtimi, žaismingumu ir dažnai pasitelkiamomis socialinėmis medijomis. Moksleiviai, atlikę visus namų darbus, pretenduoja laimėti „Swedbank“ įsteigtus išmanius prizus, o Kūrybingumo mokyklos studijų draugas Vilniaus universitetas įsteigė 5000 eurų stipendijų fondą, atiteksiantį kūrybingiausiems konkurso dvyliktokams. Iniciatyvūs pedagogai yra kviečiami laisvai naudotis lektorių teikiama medžiaga savo darbe, o pravedę kūrybingą pamoką pretenduoja į projekto geriausio draugo „Swedbank“ teikiamus prizus.

Kviečiame susipažinti su Vilniaus universiteto dėstytojais Kūrybingumo mokyklos pamokose!

 

VU Matematikos ir informatikos fakultetas prof. Valentina Dagienė išsklaido mitus apie ne vieną moksleivį ir studentą bauginančią matematiką. Ar šis mokslas niekada nesikeičia? O kaip matematika yra susijusi su kūrybiškumu? Atsakymai – vaizdo įraše.

 

Edukologė, VU Filosofijos fakultetas dr. Sandra Kairė pasakoja, kodėl mokykla ir kūrybiškumas atrodo tarytum nesuderinami dalykai. Ar tiesa, kad klausydamiesi pasyviai sunkiau mokomės? O kaip gebėjimą įsisavinti informaciją veikia skirtingos erdvės? Atsakymai – socialinio ugdymo pamokoje.

 

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas kalba apie istorijos ir kūrybos santykį. Kaip istorikai naudoja savo vaizduotę? O ar patikėtumėte, kad Liepos 6-oji yra istoriko išradimas? Atsakymai – vaizdo įraše.

 

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas istorijos pamokoje supažindina su „fake news“ ir atskleidžia, ar tai yra tikrai naujas formatas, kokie „nematomi“ žmonės kūrė Lietuvos istoriją ir ką reiškia kontroliuojama vaizduotė.

 

VU Filologijos fakultetas doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė kalba apie tai, kuo ypatinga literatūra. Kodėl skaitydami pažįstame ne tik save, bet ir kitus? Apie tai ir daugiau – vaizdo įraše.

 

VU Fizikos fakulteto prof. Mikas Vengris atskleidžia, kur ir kaip mus lydi fizikos mokslas

 

VU Fizikos fakulteto dėstytojai į fizikos mokslą kviečia pažvelgti giliau.

 

Kodėl geomokslai šiuolaikiniame pasaulyje tampa vis svarbesni? Ką jie pasakoja apie mus supančią aplinką? Į šiuos ir kitus klausimus atsako VU Chemijos ir geomokslų fakulteto dr. Andrej Spiridonov.

 

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto dr. Andrej Spiridonov kviečia įdėmiau pažvelgti į geomokslus.