Fizika

Sukurta: 30 balandžio 2012

	Padalinys Fizikos fakultetas
	Krypčių grupė Fiziniai mokslai
	Studijų kryptis (šaka) Fizika
	Kvalifikacinis laipsnis Fizinių mokslų bakalauras
	Trukmė 4 metai
	Studijų forma Nuolatinė
	Studijų programos kreditai 240
	Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą 4 108 EUR

Fizika – pats universaliausias iš visų mokslų. Ji tyrinėja visus gamtos reiškinius ir visas visatos dalis. Nuo galaktikų iki elementariųjų dalelių. Nuo atomų branduolių iki juodųjų skylių. Fizika yra kitų mokslų – chemijos, biologijos, inžinerijos ir medicinos pamatas.

Fizikos programos idėja - nebūtina apsispręsti dabar, ką konkrečiai studijuosite: lazerius ar dalelių fiziką, astronomiją ar biofiziką, puslaidininkius ar kompiuterinį modeliavimą. Studijų programa Fizika – plačiausių pasirinkimų programa, joje galėsite patys susiformuoti savo studijų planą bei laisvai rinktis jūs dominančius įvairių teorinių ar taikomųjų fizikos sričių dalykus. Šioje programoje turėsite laiko susipažinti su įvairiausiomis fizikos sritimis. Ir jau studijų metu galėsite apsispręsti, kurios iš šių sričių yra jums įdomiausios ir aktualiausios, rinktis jus dominančius dalykus ir tęsti mokslus be karjera pasirinktose jums įdomiose srityse.

Fizikos studijų programa ne tik suteiks jums fundamentinių ir specialiųjų žinių, pritaikomų mokslo tyrimuose ar aukštųjų technologijų įmonėse. Ji taip pat išmokys jus kritiškai bei matematiškai tiksliai mąstyti, spręsti uždavinius ir analizuoti reiškinius. Studijuojant fiziką įgytas fizinio pasaulio supratimas leidžia kurti technikos naujoves ir atveria kelią ekonomikos augimui. Fizikai – tai žmonijos mokslo vedliai, į kuriuos krypsta visuomenės akys, kai reikia išgliaudyti sudėtingiausius uždavinius. Jūs galite tapti vienu iš jų.

Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe – pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą. Šia galimybe pasinaudoti galės visi, 2023 m. įstoję į bet kurią Vilniaus universiteto bakalauro ar vientisųjų studijų programą. Daugiau informacijos rasite čia.

Studijų programos planas

Studijų programos planas

Dalykai	Kreditai
1 rudens semestras
Privalomieji dalykai	30.0
Aukštoji matematika I/II d.	10.0
Bendroji fizika (mechanika) I/VI d.	10.0
Programavimo įvadas	5.0
Studijų įgūdžiai ir darbo sauga	5.0
2 pavasario semestras
Privalomieji dalykai	20.0
Atsitiktiniai vyksmai	5.0
Aukštoji matematika II/II d.	5.0
Bendroji chemija	5.0
Bendroji fizika (molekulių fizika ir termodinamika) II/VI d.	5.0
Individualiųjų studijų dalykai (moduliai)	10.0
3 rudens semestras
Privalomieji dalykai	20.0
Astrofizika	5.0
Bendroji fizika (elektra ir magnetizmas) III/VI d.	5.0
Matematinės fizikos lygtys	5.0
Tiesinė algebra	5.0
Individualiųjų studijų dalykai (moduliai)	10.0
4 pavasario semestras
Privalomieji dalykai	15.0
Bendroji fizika (optika) IV/VI d.	5.0
Elektronikos pagrindai	5.0
Teorinė mechanika	5.0
Individualiųjų studijų dalykai (moduliai)	15.0
5 rudens semestras
Privalomieji dalykai	20.0
Bendroji fizika (atomo ir branduolio fizika) V/VI d.	10.0
Elektrodinamika	5.0
Kvantinė mechanika I/II d.	5.0
Individualiųjų studijų dalykai (moduliai)	10.0
6 pavasario semestras
Privalomieji dalykai	15.0
Bendroji fizika (kietojo kūno fizika) VI/VI d.	5.0
Kvantinė mechanika II/II d.	5.0
Statistinė fizika	5.0
Individualiųjų studijų dalykai (moduliai)	15.0
7 rudens semestras
Privalomieji dalykai	15.0
Profesinė praktika	15.0
Individualiųjų studijų dalykai (moduliai)	15.0
8 pavasario semestras
Privalomieji dalykai	20.0
Bakalauro baigiamasis darbas (kryptis: fizika)	20.0
Pasirenkamieji dalykai	10.0
Dirbtiniai neuroniniai tinklai	5.0
Galaktikos ir kosmologija	5.0
Įvadas į kompiuterinę chemiją	5.0
Jutikliai ir keitikliai	5.0
Kompiuterinė lazerių fizika	5.0
Kompiuterių tinklai Pro III/III d.	5.0
Lazerių taikymo medicinoje, diagnostikoje ir medžiagų apdirbime pagrindai	5.0
Medžiagų technologijos	5.0
Teisės pradmenys	5.0
Vadyba	5.0

Priėmimo sąlygos

Stojant į valstybės finansuojamą vietą

	Dalykas	Forma	Koeficientas
1	Fizika	Egzaminas	0,4
2	Matematika arba biologija, arba chemija, arba informacinės technologijos, arba geografija	Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys	0,2
3	Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais	Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys	0,2
4	Lietuvių kalba ir literatūra	Egzaminas	0,2

Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2025 m. ir pretenduojantys į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas (VF) ir valstybės nefinansuojamas vietas su stipendija (VNF/ST) Universitete, turi:

Būti išlaikę šiuos valstybinius egzaminus:

lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
matematikos valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
stojančiojo laisvai pasirenkamą brandos egzaminą.

Stojantiesiems trijų privalomų laikyti valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis – 50 balų (balas apskaičiuojamas sudėjus šių VBE rezultatus ir padalinus iš 3).

Asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje 2025 m., lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų VBE A kurso perskaičiuoti įvertinimai sudaro 110 proc. tipinio VBE, o B kurso įvertinimai – 70 proc. VBE rezultatų perskaičiavimas atliekamas LAMA BPO, kai skaičiuojamas stojančiojo konkursinis balas pagal dešimtbalę sistemą.

Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.

Informacija asmenims, išsilavinimą įgijusiems 2024 m. ir anksčiau.;

Informacija asmenims, vidurinį išsilavinimą įgijusiems užsienyje.

Stojant į valstybės nefinansuojamą vietą

	Dalykas	Forma	Koeficientas
1	Fizika	Egzaminas	0,4
2	Matematika arba biologija, arba chemija, arba informacinės technologijos, arba geografija	Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys	0,2
3	Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais	Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys	0,2
4	Lietuvių kalba ir literatūra	Egzaminas	0,2

Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2025 m. ir pretenduojantys į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas (VNF) Universitete, turi:

1. Būti išlaikę šiuos valstybinius egzaminus:

lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
matematikos valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
stojančiojo laisvai pasirenkamą brandos egzaminą.

Stojantiesiems trijų privalomų laikyti valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis – 50 balų (balas apskaičiuojamas sudėjus šių VBE rezultatus ir padalinus iš 3).

Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.

Informacija asmenims, išsilavinimą įgijusiems 2024 m. ir anksčiau.;

Informacija asmenims, vidurinį išsilavinimą įgijusiems užsienyje.

Kodėl ši programa?

Itin platus fundamentinių ir taikomųjų fizikos žinių spektras ir specialiųjų žinių (lazerių fizikos, bangų fizikos, elektronikos, branduolio ir elementariųjų dalelių ir t. t.) pagrindai;
galėsi suformuoti savo studijų planą iš plataus pasirenkamų dalykų rinkinio;
paskaitas skaito aktyvūs pasaulinio lygio mokslininkai bei ekspertai;
naudojant modernią įrangą atliekami laboratoriniai darbai, padedantys įtvirtinti teorines žinias;
galima atlikti profesinę praktiką įvairiose laboratorijose, aukštųjų technologijų įmonėse;
iki 50 proc. studijų trukmės galėsi studijuoti užsienio universitetuose;
bendradarbiaujame su CERN;
pasirinkus gretutines pedagogikos studijas galėsi įgyti pedagogo kvalifikacija.

Karjera

Universitetuose, moksliniuose institutuose;
aukštųjų technologijų įmonėse;
administracinėse ir konsultacinėse įstaigose;
daugiausia fizikų dirba šiose įmonėse: Light conversion, Eksma, Ekspla, Altechna.

„Fizikos fakultete įgytos žinios ir patirtis – neįkainojamos Lietuvos aukštųjų technologijų rinkoje. Labiausiai karjeroje padėjo išugdytas mąstymo būdas ir smalsumas, verčiantis klausinėti ir gilintis. Mūsų įmonė yra tik viena iš daugelio, kurios nuolat ieško gerų fizikų, turinčių ir verslumo gyslelę.“

Tomas Jankauskas, UAB „Altechna“ direktoriaus pavaduotojas