|
|
Padalinys
Filosofijos fakultetas |
|
|
Krypčių grupė
Socialiniai mokslai |
|
|
Studijų kryptis (šaka)
Sociologija |
|
|
Kvalifikacinis laipsnis
Socialinių mokslų bakalauras |
|
|
Trukmė
4 metai |
|
|
Studijų forma
Nuolatinė
|
|
|
Studijų programos kreditai
240
|
|
|
Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą
3 176 EUR
|
Kriminologija nagrinėja nusikaltimus ir kitus visuomenės normų pažeidimus plačiame socialiniame kontekste, analizuoja veiksnius, turinčius įtakos nusikalstamam ir deviaciniam elgesiui, tiria, kaip visuomenė reaguoja į socialinių normų pažeidimus ir pažeidėjus, nustato nusikalstamo elgesio kontrolės ir prevencijos gaires.
Lietuvos kriminologijos mokslo ekspertai ir teisėsaugos specialistai pabrėžia itin svarbų kriminologinių tyrimų rezultatų taikymą praktikoje, formuojant baudžiamosios justicijos politiką, analizuojant kriminogeninius veiksnius, rengiant nusikaltimų prevencijos programas ir kitus strateginius dokumentus.
Studijų metu studentai įgis ne tik kriminologijos, bet ir artimų jai dalykų – sociologijos, teisės, psichologijos ir kitų mokslų žinių pagrindus ir gebės įgytas žinias pritaikyti vykdant kriminologinius tyrimus akademinėse institucijose, dirbant praktinį darbą teisėsaugoje, valstybinėse įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose ir privačiame sektoriuje.
Studijų programa vykdoma bendradarbiaujant su Teisės fakultetu.
Sužinokite apie šią studijų programą daugiau!
- Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe – pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą. Šia galimybe pasinaudoti galės visi, 2023 m. įstoję į bet kurią Vilniaus universiteto bakalauro ar vientisųjų studijų programą. Daugiau informacijos rasite čia.
|
Studijų programos planas
| Dalykai |
Kreditai |
|
1 rudens semestras |
| Privalomieji dalykai |
30.0 |
| Filosofijos įvadas |
5.0 |
| Įvadas į studijas ir kriminologo profesija |
5.0 |
| Įvadas į teisinę sistemą |
5.0 |
| Kriminologija |
5.0 |
| Psichologijos įvadas |
5.0 |
| Sociologijos įvadas |
5.0 |
|
2 pavasario semestras |
| Privalomieji dalykai |
25.0 |
| Deviacijų psichologija |
5.0 |
| Deviacijų sociologija |
5.0 |
| Ekonomikos pagrindai |
5.0 |
| Įvadas į baudžiamąją justiciją I/II d. |
5.0 |
| Socialiniai tyrimai kriminologijoje |
5.0 |
| Individualiųjų studijų dalykai (moduliai) |
5.0 |
|
3 rudens semestras |
| Privalomieji dalykai |
20.0 |
| Įvadas į baudžiamąją justiciją II/II d. |
5.0 |
| Klasikinės kriminologijos teorijos |
5.0 |
| Statistinė analizė socialiniuose moksluose |
5.0 |
| Teisėsaugos pareigūnų psichologija |
5.0 |
| Individualiųjų studijų dalykai (moduliai) |
10.0 |
|
4 pavasario semestras |
| Privalomieji dalykai |
20.0 |
| Duomenų analizė kiekybiniuose tyrimuose |
5.0 |
| Duomenų analizė kokybiniuose tyrimuose |
5.0 |
| Nepilnamečių nusikalstamas elgesys ir teisinė atsakomybė |
5.0 |
| Šiuolaikinės kriminologijos teorijos |
5.0 |
| Individualiųjų studijų dalykai (moduliai) |
10.0 |
|
5 rudens semestras |
| Privalomieji dalykai |
20.0 |
| Baudžiamosios atsakomybės realizavimo pagrindai |
5.0 |
| Bausmių sociologija |
5.0 |
| Psichikos sveikata ir sutrikimai baudžiamosios justicijos sistemoje |
5.0 |
| Reintegracijos kriminologiniai aspektai ir praktikos |
5.0 |
| Individualiųjų studijų dalykai (moduliai) |
10.0 |
|
6 pavasario semestras |
| Privalomieji dalykai |
15.0 |
| Bausmių vykdymo teisiniai ir kriminologiniai pagrindai |
5.0 |
| Kursinis darbas |
5.0 |
| Probacijos organizavimas ir vykdymas |
5.0 |
| Individualiųjų studijų dalykai (moduliai) |
15.0 |
|
7 rudens semestras |
| Privalomieji dalykai |
20.0 |
| Atkuriamasis teisingumas ir nusikaltimo aukų interesų apsauga |
5.0 |
| Bakalauro darbo projektas |
5.0 |
| Profesinė praktika I (pažintinė) |
5.0 |
| Teisės ir nusikaltimų tyrimo psichologija |
5.0 |
| Individualiųjų studijų dalykai (moduliai) |
10.0 |
|
8 pavasario semestras |
| Privalomieji dalykai |
30.0 |
| Bakalauro baigiamasis darbas (kryptis: sociologija) |
20.0 |
| Profesinė praktika II |
10.0 |
Priėmimo sąlygos
Stojant į valstybės finansuojamą vietą
| |
Dalykas |
Forma |
Koeficientas |
| 1 |
Istorija |
Egzaminas |
0,4 |
| 2 |
Geografija arba užsienio kalba, arba matematika, arba informacinės technologijos |
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys |
0,2 |
| 3 |
Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais |
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys |
0,2 |
| 4 |
Lietuvių k. ir literatūra |
Egzaminas |
0,2 |
Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2025 m. ir pretenduojantys į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas (VF) ir valstybės nefinansuojamas vietas su stipendija (VNF/ST) Universitete, turi:
Būti išlaikę šiuos valstybinius egzaminus:
- lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
- matematikos valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
- stojančiojo laisvai pasirenkamą brandos egzaminą.
Stojantiesiems trijų privalomų laikyti valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis – 50 balų (balas apskaičiuojamas sudėjus šių VBE rezultatus ir padalinus iš 3).
Asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje 2025 m., lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų VBE A kurso perskaičiuoti įvertinimai sudaro 110 proc. tipinio VBE, o B kurso įvertinimai – 70 proc. VBE rezultatų perskaičiavimas atliekamas LAMA BPO, kai skaičiuojamas stojančiojo konkursinis balas pagal dešimtbalę sistemą.
Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.
Informacija asmenims, išsilavinimą įgijusiems 2024 m. ir anksčiau.;
Informacija asmenims, vidurinį išsilavinimą įgijusiems užsienyje.
Stojant į valstybės nefinansuojamą vietą
| |
Dalykas |
Forma |
Koeficientas |
| 1 |
Istorija |
Egzaminas |
0,4 |
| 2 |
Geografija arba užsienio kalba, arba matematika, arba informacinės technologijos |
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys |
0,2 |
| 3 |
Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais |
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys |
0,2 |
| 4 |
Lietuvių k. ir literatūra |
Egzaminas |
0,2 |
Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2025 m. ir pretenduojantys į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas (VNF) Universitete, turi:
1. Būti išlaikę šiuos valstybinius egzaminus:
- lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
- matematikos valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
- stojančiojo laisvai pasirenkamą brandos egzaminą.
Stojantiesiems trijų privalomų laikyti valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis – 50 balų (balas apskaičiuojamas sudėjus šių VBE rezultatus ir padalinus iš 3).
Asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje 2025 m., lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų VBE A kurso perskaičiuoti įvertinimai sudaro 110 proc. tipinio VBE, o B kurso įvertinimai – 70 proc. VBE rezultatų perskaičiavimas atliekamas LAMA BPO, kai skaičiuojamas stojančiojo konkursinis balas pagal dešimtbalę sistemą.
Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.
Informacija asmenims, išsilavinimą įgijusiems 2024 m. ir anksčiau.;
Informacija asmenims, vidurinį išsilavinimą įgijusiems užsienyje.
Kodėl ši programa?
-
studijų programoje integruotos kriminologijos, sociologijos, teisės ir psichologijos mokslų žinios, suteikiami kitų kriminologijai giminingų dalykų pagrindai;
-
itin daug dėmesio skiriama žinių ir analitinių įgūdžių taikymui praktikoje;
-
dirba aukštos kvalifikacijos dėstytojai: savo srities specialistai, žymūs Lietuvos kriminologai, teisininkai, sociologai ir psichologai, turintys dėstymo praktikos įvairiuose Lietuvos ir Vakarų Europos universitetuose;
-
studijų programa yra pirma ir vienintelė Lietuvoje – tokių studijų nėra nei Baltijos šalyse, nei daugelyje kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių;
-
iki 50 proc. studijų trukmės galėsi studijuoti užsienio universitetuose.
|
Karjera
-
Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos;
-
Lietuvos ministerijose ir savivaldybėse;
-
bankuose ir finansų įstaigose;
-
Specialiųjų tyrimų tarnyboje;
-
Lietuvos probacijos tarnyboje;
-
Lietuvos kalėjimų tarnyboje;
-
Lietuvos kriminalinės policijos biure;
-
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente;
-
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos;
-
nevyriausybinėse organizacijose;
-
tarptautinėse organizacijose.
|
