Kvalifikacinis laipsnis Ugdymo mokslų bakalauras, pedagogo kvalifikacija
Trukmė 4 metai
Studijų forma
Nuolatinė
Studijų programos kreditai
240
Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą
4 108 EUR
Vaikystės pedagogikos studijos skirtos siekiantiems pažinti vaikystės fenomeną, suprasti vaiko vystymosi ir ugdymo procesus, įgyti asmeninių ir specialiųjų gebėjimų, leidžiančių padėti kiekvienam vaikui pasiekti ugdymosi sėkmę.
Studijų programos tikslas – parengti pedagogą, kuris gebėtų kūrybiškai veikti savo profesijos lauke, vadovaudamasis naujausiais mokslo pasiekimais, inovatyviomis technologijomis ir asmeninėmis nuostatomis bei pasirengusį kokybiškai ugdyti vaikus pagal pasirinktą Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos arba Pradinio ugdymo pedagogikos specializaciją.
Valstybės finansuojamose vietose studijuojantys studentai kas mėnesį gauna 455 eurų dydžio valstybinę pedagogo stipendiją.
Programos tikslas – parengti pedagogą, gebantį kūrybiškai veikti savo profesijos lauke vadovaujantis naujausiais mokslo pasiekimais, inovatyviomis technologijomis ir asmeninėmis nuostatomis, pasirengusį kokybiškai ugdyti vaikus dirbant pagal pasirinktą specializaciją (ikimokyklinio ugdymo pedagogikos arba pradinio ugdymo pedagogikos).
Programos studentams siūloma pasirinkti vieną iš šių dviejų specializacijų:
Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos specializacija suteikia psichologinius vaiko fizinės, socialinės-emocinės ir kultūrinės raidos pagrindus, pažinimo ir kognityvinių gebėjimų raidos aspektų ir ankstyvojo ugdymo didaktikos specifikos supratimą. Šios specializacijos studijų turinys padės pedagogams pažinti vaiko vystymosi poreikių ir galių, savireguliacijos ir žaidimo aspektus, išmokti kūrybiškai ugdyti vaikus, pritaikyti įvairiapusio ankstyvojo ugdymo pradmenis.
Pradinio ugdymo pedagogikos specializacija suteikia mokslinį pagrindą integruoti pradinio ugdymo mokyklinių dalykų mokslo bei didaktines žinias, kurios įgalina pedagogą kurti vaikams patrauklų, individualizuotą ir diferencijuotą ugdymo turinį. Šios specializacijos studijų turinys padės pedagogams išmokti taikyti įvairias ugdymo strategijas, technologijas ir ugdymosi aplinkas, kurti ir išbandyti ugdymo veiklas, teikti mokymosi pagalbą kiekvienam vaikui.
Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe – pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą. Šia galimybe pasinaudoti galės visi, 2023 m. įstoję į bet kurią Vilniaus universiteto bakalauro ar vientisųjų studijų programą. Daugiau informacijos rasite čia.
Matematika arba užsienio kalba, arba informacinės technologijos, arba geografija
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
3
Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
4
Istorija
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2025 m. ir pretenduojantys į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas (VF) ir valstybės nefinansuojamas vietas su stipendija (VNF/ST) Universitete, turi:
Būti išlaikę šiuos valstybinius egzaminus:
lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
matematikos valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
stojančiojo laisvai pasirenkamą brandos egzaminą.
Stojantiesiems trijų privalomų laikyti valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis – 50 balų (balas apskaičiuojamas sudėjus šių VBE rezultatus ir padalinus iš 3).
Asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje 2025 m., lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų VBE A kurso perskaičiuoti įvertinimai sudaro 110 proc. tipinio VBE, o B kurso įvertinimai – 70 proc. VBE rezultatų perskaičiavimas atliekamas LAMA BPO, kai skaičiuojamas stojančiojo konkursinis balas pagal dešimtbalę sistemą.
Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.
Matematika arba užsienio kalba, arba informacinės technologijos, arba geografija
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
3
Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
4
Istorija
Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys
0,2
Asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2025 m. ir pretenduojantys į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas (VNF) Universitete, turi:
1. Būti išlaikę šiuos valstybinius egzaminus:
lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
matematikos valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
stojančiojo laisvai pasirenkamą brandos egzaminą.
Stojantiesiems trijų privalomų laikyti valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis – 50 balų (balas apskaičiuojamas sudėjus šių VBE rezultatus ir padalinus iš 3).
Asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje 2025 m., lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų VBE A kurso perskaičiuoti įvertinimai sudaro 110 proc. tipinio VBE, o B kurso įvertinimai – 70 proc. VBE rezultatų perskaičiavimas atliekamas LAMA BPO, kai skaičiuojamas stojančiojo konkursinis balas pagal dešimtbalę sistemą.
Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.
naudosiesi moderniausia Vilniaus universiteto infrastruktūra;
tau dėstys dėstytojai-ekspertai, savo srities profesionalai, nes studijos vykdomos įtraukiant įvairių Vilniaus universiteto fakultetų mokslininkus;
iki 50 proc. studijų trukmės galėsi studijuoti užsienio universitetuose – atlikti praktiką užsienio mokyklose; puikiai išmanysi vaikų psichologiją, vaikystės amžiaus tarpsnio ugdymo turinį ir didaktiką;
pedagoginės studijos vyks kartu su kitų pedagogikos mokomųjų dalykų studentais, tai padės pajausti būsimos mokyklos aplinką;
būsi didžiausios studentiškos bendruomenės Lietuvoje dalimi ir turėsi galimybę įsitraukti į įvairias studentiškas organizacijas;
Karjera
ikimokyklinio ugdymo pedagogai valstybinėse ir privačiose vaikų ugdymo įstaigose;
priešmokyklinio ugdymo pedagogai valstybinėse ir privačiose vaikų ugdymo įstaigose;
pradinio ugdymo pedagogai valstybinėse ir privačiose vaikų ugdymo įstaigose;
formalaus ir neformalaus švietimo ir ugdymo įstaigų bei organizacijų darbuotojai viešojo ar privataus sektoriaus institucijose.
absolventai gali tęsti studijas Ugdymo mokslų krypčių grupės Edukologijos krypties antros pakopos (magistrantūros) studijas arba studijuoti pagal kitas studijų programas, į kurias priimami socialinių mokslų srities bakalaurai.
Vienas džiugiausių dalykų Vilniaus universiteto vaikystės pedagogikos studijose - įvairiapusis išsilavinimas. Čia esame ugdomos kaip šiuolaikiškos, skirtingas sritis išmanančios pedagogės. Nuo pat studijų pradžios gilinomės į vaikų psichologiją, pamokų planavimą, specialiuosius ugdymo(-si) poreikius ir kitas sritis. Studijose sugrioviau visus mitus apie mokytojo profesiją, apie tai, koks turėtų būti jo bendravimas su vaikais. Esame mokomos pagal šiuolaikinę ugdymo paradigmą, kurioje vienas svarbiausių aspektų - sąveika tarp dviejų ugdymo proceso dalyvių. Toks pedagoginis motyvas atsiskleidžia ir ugdymo turinyje, ir dėstytojų naudojamoje metodikoje. Nors esu dar tik antro kurso studentė, jau dabar matau, kiek daug galimybių, požiūrio kampų bei žinių pačios studijos suteikia, ir be galo džiaugiuosi studijuodama būtent Vilniaus universitete.
Martyna Vilutytė
Kūrybą suvokiu kaip patirčių mišrainę, kurios skonis priklauso ir nuo produktų įvairovės, ir šefo maišymo gebėjimų. Vaikystės pedagogikos studijų programa leidžia paragauti visų pagrindinių mokslo sričių (matematikos, literatūros, filosofijos, istorijos, informatikos, psichologijos, fizikos, biologijos, muzikos ir kitų) tiek, kad šios sudomintų, bet neatsibostų. Mes renkame patirtį savo "mišrainėms" filosofuodami, dainuodami, lankydami muziejus ir kitas edukacines erdves, kurdami eksperimentus ir žaisdami žodžiais, fiziniais ir virtualiais žaislais, tuo pačiu mokydamiesi šias patirtis kuo įdomiau jungti patys, bei motyvuoti tai daryti vaikus. Vienam savo pačio "mišraines" vartoti neskanu, todėl praktikos metu dalinamės savo kūriniais su vaikais, skleisdami pažinimo džiaugsmą. Mane, kaip ir daugelį kolegų mokytojų Vaikystės pedagogikos studijų programą pasirinkti motyvavo gebėjimas pajusti šį kito žmogaus džiaugsmą. Vaikams džiaugsmo sąlygos mažesnės nei suaugusiems žmonėms, o jų idėjinės daržovės pačios šviežiausios ir įdomiausios, tereikia išmokyti jas atrasti bei pagaminti pasauliui.
Vaidotas Janulis
Daugiau apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojai ir galimybes, kurias suteikia mokytojo kelias, vaizdo įraše 3 ir 1 kelias būti mokytoju. Kokie jie? Dayvauja Ramūnas Skaudžius chemijos mokytojas, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto docenas, prodekanas Ramūnas Skaudžius.
Vienas džiugiausių dalykų Vilniaus universiteto vaikystės pedagogikos studijose - įvairiapusis išsilavinimas. Čia esame ugdomos kaip šiuolaikiškos, skirtingas sritis išmanančios pedagogės. Nuo pat studijų pradžios gilinomės į vaikų psichologiją, pamokų planavimą, specialiuosius ugdymo(-si) poreikius ir kitas sritis. Studijose sugrioviau visus mitus apie mokytojo profesiją, apie tai, koks turėtų būti jo bendravimas su vaikais. Esame mokomos pagal šiuolaikinę ugdymo paradigmą, kurioje vienas svarbiausių aspektų - sąveika tarp dviejų ugdymo proceso dalyvių. Toks pedagoginis motyvas atsiskleidžia ir ugdymo turinyje, ir dėstytojų naudojamoje metodikoje. Nors esu dar tik antro kurso studentė, jau dabar matau, kiek daug galimybių, požiūrio kampų bei žinių pačios studijos suteikia, ir be galo džiaugiuosi studijuodama būtent Vilniaus universitete.
Kūrybą suvokiu kaip patirčių mišrainę, kurios skonis priklauso ir nuo produktų įvairovės, ir šefo maišymo gebėjimų. Vaikystės pedagogikos studijų programa leidžia paragauti visų pagrindinių mokslo sričių (matematikos, literatūros, filosofijos, istorijos, informatikos, psichologijos, fizikos, biologijos, muzikos ir kitų) tiek, kad šios sudomintų, bet neatsibostų. Mes renkame patirtį savo "mišrainėms" filosofuodami, dainuodami, lankydami muziejus ir kitas edukacines erdves, kurdami eksperimentus ir žaisdami žodžiais, fiziniais ir virtualiais žaislais, tuo pačiu mokydamiesi šias patirtis kuo įdomiau jungti patys, bei motyvuoti tai daryti vaikus. Vienam savo pačio "mišraines" vartoti neskanu, todėl praktikos metu dalinamės savo kūriniais su vaikais, skleisdami pažinimo džiaugsmą. Mane, kaip ir daugelį kolegų mokytojų Vaikystės pedagogikos studijų programą pasirinkti motyvavo gebėjimas pajusti šį kito žmogaus džiaugsmą. Vaikams džiaugsmo sąlygos mažesnės nei suaugusiems žmonėms, o jų idėjinės daržovės pačios šviežiausios ir įdomiausios, tereikia išmokyti jas atrasti bei pagaminti pasauliui.