Klimatologija ir hidrologija

Sukurta: 04 gegužės 2012

Scope2x

Padalinys
Chemijos ir geomokslų fakultetas

Scope2x

Krypčių grupė
Fiziniai mokslai

Scope2x

Studijų kryptis (šaka)
Gamtinė geografija

Scope2x

Kvalifikacinis laipsnis
Fizinių mokslų bakalauras

Scope2x

Trukmė
4 metai

Scope2x

Studijų forma
Nuolatinės dieninės

Scope2x

Studijų programos kreditai
240

Scope2x

Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą
3 836 EUR

Klimatologija ir hidrologija yra gamtinės geografijos šakos, tiriančios aplinką ir visuomenę labiausiai veikiančias Žemės sferas – atmosferą ir hidrosferą. Įgyvendinant žaliąjį kursą, Europa siekia tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, o žaliojo kurso įgyvendinimui Europos Sąjunga numatė skirti trečdalį savo biudžeto. Didžiausias iššūkis su kurio susiduria verslo įstaigos ir valstybinės organizacijos yra specialistų trūkumas.
Klimatologų šiuo metu labai trūksta finansų sektoriuje, kuriame jau dabar vykdomas klimato rizikų vertinimas, ir valstybinėse institucijose, kurios planuoja ir prižiūri žaliojo kurso įgyvendinimo eigą. Klimatologų ir hidrologų poreikis artimiausiais dešimtmečiais turėtų tik didėti, nes pagal jau galiojančius Europos Sąjungos reikalavimus klimato rizikos vertinimas bus privalomas daugumoje ekonomikos sektorių, o visos didelės ir vidutinės verslo įmonės turės parengti ir įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir priemones.
Klimatologija ir hidrologija ypač svarbios energetikos, aviacijos, laivybos, kelių transporto, žemės ūkio, pramonės, statybos, turizmo sektoriuose. Vietovės klimatas lemia pastatų ir miestų planavimą, žaliąją ekonomiką. Šios studijos – vienintelė bakalauro programa Lietuvoje, rengianti klimato kaitos ir jos valdymo specialistus. Įgykite išsilavinimą, kuris suteiks gebėjimų analizuoti atmosferoje ir hidrosferoje vykstančius procesus, vertinti jų poveikį gamtai, ekonomikai ir visuomenei, taikyti naujausias gamtos tyrimų technologijas.


  • Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe – pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą. Šia galimybe pasinaudoti galės visi, 2023 m. įstoję į bet kurią Vilniaus universiteto bakalauro ar vientisųjų studijų programą. Daugiau informacijos rasite čia.
  • Stojant pretenduokite į proginę VU 450-mečio stipendiją – 300 eur/mėn. Stipendijos steigėjas: VU

 

Pedagogika baneriai mobile v2 03 400x156

Kodėl ši programa?

  • Universalus išsilavinimas. Šios bakalauro studijos jungia geografiją ir kitus gamtos mokslus su informacinėmis technologijomis, atveria plačias karjeros galimybes. Studentai įgyja GIS, programavimo, duomenų analizės įgūdžių ir išmoksta juos taikyti praktinėje veikloje.

  • Teorijos ir praktikos pusiausvyra. Studijų procesas praturtintas eksperimentais laboratorijose ir gamtoje, mokomosiomis ir profesinėmis praktikomis.
    Individualių studijų galimybė.

  • Yra galimybė iki pusės studijų trukmės praleisti užsienio universitetuose ar atlikti praktiką užsienio įmonėse.

Karjera

  • Karjera versle. Klimatologijos ir hidrologijos specialistai dirba įmonėse įgyvendinančiose Europos žaliojo kurso veiklas, konsultuojančiose klimatologijos, meteorologijos, hidrologijos, aplinkos apsaugos ir tvarumo klausimais ar kuriančiose produktus, sprendžiančius klimato kaitos sukeltas problemas, taip pat žiniasklaidoje, energetikos, draudimo, transporto, statybos bendrovėse, oro ir jūrų uostuose.

  • Viešojo sektoriaus karjera. Galėsite karjeros siekti valstybės tarnyboje įvairiose ministerijose ar jų padaliniuose, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, kitose klimato ir klimato kaitos žinių reikalaujančiose įstaigose.

  • Mokslinis darbas. Pasirinkę tęsti studijas, galėsite tai daryti klimato sistemų magistrantūroje, vėliau – dominančioje doktorantūroje. Klimato mokslininkai tiriamąją veiklą vykdo Lietuvos ir užsienio universitetuose, mokslo institutuose, įmonių mokslinių tyrimų ir plėtros skyriuose.

 

Naglis Sulija„Mažai kas susimąsto, apie tai, kad gyvename ne tik ant žemės, bet ir ore, atmosferoje. Pastaraisiais dešimtmečiais atmosferoje vyksta itin drastiški pokyčiai, kurių pasekmė – nepaprastai sparčiai besikeičianti mūsų, žmonių, gyvybinė erdvė. Tarkime, ar kas nors iš 50-ties metų dar nesulaukusių Lietuvos gyventojų gali pasigirti, kad girdėjo, kaip dėl šalčio pyška tvoros? O juk taip būdavo dar taip neseniai. Arba kodėl nutiko taip, kad Ignalinos Olimpinėje slidinėjimo bazėje nebeliko slidininkų? Tokių klausimų galima pateikti daugybę, ir kiekvienoje Žemės vietoje vis kitaip suformuluotų. Pokyčiai JAU vyksta, ir tik nuo mūsų priklauso, ar prie jų prisitaikysime mes, ar jie prie savęs pritaikys mus. Štai dėl to meteorologija artimiausiais dešimtmečiais taps nepaprastai populiaria ir svarbia mokslo disciplina."

Naglis Šulija, meteorologas, orų pranešėjas TV3 žiniose

Audronė Galvonaite„Man meteorologija yra svarbiausias ir įdomiausias mokslas apie gamtos elementus, kurie veikia visas klimato sistemos sferas. Bet meteorologijos negalima iki galo išnagrinėti ir pažinti atskirai nuo kitų mokslų. Mes dar nesugebėjome plačiajai visuomenei ir mokslininkams dirbantiems kitose mokslo sferose, išaiškinti, kiek yra svarbi meteorologija, kiek dar daug neišspręstų jos problemų ir kaip jai reikia paramos ir supratimo, ypač jaunimo tarpe."

Dr. Audronė Galvonaitė, klimatologė

Skirmante Strolyte„Meteorologijos ir hidrologijos studijų metus prisimenu kaip pačius geriausius savo gyvenime. Studijuojant užsimezgė šilti santykiai – gupiokai ir dėstytojai buvo tarsi antra šeima – su dauguma palaikau ryšį iki šiol. Meteorologijos žinios įgytos Vilniaus universitete buvo gera pradžia pradedant dirbti pagal specialybę. Tad įgūdžiai tokie kaip gebėjimas savarankiškai ir efektyviai dirbti bei mokintis, analizuoti ir įsisavinti naują bei sudėtingą informaciją, buvo ir yra vertingiausia ką gavau studijų metais."

Skirmantė Strolytė, Norvegijos meteorologijos instituto aviacinė meteorologė, Trumsės universiteto dėstytoja

Lauryna Sidlauskaite„Meteorologijos ir hidrologijos studijos Vilniaus universitete suteikė man daug žinių ir suvokimo kaip sukasi pasaulis (ir perkeltine, ir tikrąja ta žodžių prasme). Studijuodama pamačiau, kad šios srities specialistų reikia labai daug kur. Automobilių kelių meteorologija tapo mano karjeros ašimi. Dar nebaigus studijų pradėjau vykdyti veiklas su VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" ir kitomis su kelių priežiūra žiemą susijusiomis valstybinėmis įmonėmis. Šiuo metu AB "Kelių priežiūra" diegiame naujas ir šiuolaikiškas technologijas, kurios mažina kelių priežiūros sąnaudas ir didina eismo saugumą. Kartu dalyvauju šios srities technologijų vystyme, bendradarbiauju su prognozavimo sistemų kūrėjais, specialių meteorologinių prietaisų gamintojais."

Lauryna Šidlauskaitė, AB "Kelių priežiūra" - technologijų vystymo projektų vadovė

Silvestras Dikcius„Gamtos patirtys po šių studijų negrįžtamai pasikeitė. Tiesiog žiūrėdamas į debesis ar tekančia upę pradedi matyti jungtis, dėsningumus ir priežastis. Gal ne taip aiškiai, kaip filme Matrica, bet per keletą metų akis įgauna analitinį tyrėjo žvilgsnį. Įsiminė ir draugiška atmosfera bendraujant su dėstytojais, smagios vasaros praktikos. Neriant giliau, sritis vis labiau žavėjo, todėl studijas baigiau meteorologiją ir hidrologiją įsimylėjęs iki ausų."

Silvestras Dikčius, meteorologas, orų pranešėjas, prodiuseris, keliautojas