Žurnalas „Spectrum“
Rugsėjo 29 d. išleistas naujas, 38-asis Vilniaus universiteto (VU) mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numeris. Jame kviečiame skaityti apie dezinformaciją Baltijos šalyse, kūno aukojimą mokslo tikslams, nežemiškos gyvybės pėdsakų paiešką, kalinčių moterų poreikius, oportunistines infekcijas ir kam jos pavojingos, viešosios politikos kaitą, šiuolaikinę lietuvių literatūrą, funkcinių duomenų analizę ir jos pritaikymą, saulės energijos panaudojimo potencialą mūsų šalyje. ...
Žurnale mokslininkai aptaria, kada paskola yra problema, o kada ne, kodėl planetas iki šiol vadiname graikų ir romėnų dievų vardais, kaip Lietuvoje vyksta translyčių asmenų gydymas, ar Lietuvos visuomenė pasiruošusi veikti krizės sąlygomis, su kokiais sunkumais susiduria psichinės sveikatos specialistai ir kaip jiems galima padėti.
Viršelio temos straipsnyje klausiama: kaip Lietuva atrodys po dvidešimties metų? Ar ji neišnyks?
Pasak VU Filosofijos fakulteto mokslininko, demografo doc. Daumanto Stumbrio, Lietuvos populiacija sensta ir traukiasi, gimstamumas mažas ir dar mažėja. Tačiau su panašiais demografiniais pokyčiais susiduria ir kitos Europos šalys.
Jungtinės Tautos prognozuoja, kad artimiausius kelis dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau mažės. Prielaidų jam augti kol kas nėra ir artimiausioje ateityje nenumatoma. Dėl mažo gimstamumo jauno ir darbingo amžiaus gyventojų dalis mažės, dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės vyresnio amžiaus gyventojų dalis didės, o visuomenė ir toliau sens. Prognozuojama, kad šalies gyventojų skaičius 2040 m. sumažės iki 2,5 mln.
Panašu, kad artimiausiu metu suminis gimstamumo rodiklis tiek Lietuvoje, tiek Europoje taip pat nepasieks kartų kaitą užtikrinančios 2 vaikų ribos. Dabartinė gimstamumo situacija Lietuvoje brėžia neigiamas trajektorijas artimiausiems dešimtmečiams. Mažos šiandienos kūdikių kartos po dvejų metų ateis į darželius, vėliau – į mokyklas, o dar vėliau – įsitrauks į darbo rinką.
Mokslininko teigimu, dažnai ieškoma paprasto ir konkretaus demografinių problemų sprendimo, konkrečios priemonės, kuri leistų mums vėl tapti trijų milijonų Lietuva. Pavyzdžiui, priemonės, galinčios greitai padidinti gimstamumą ar susigrąžinti išvykusius migrantus. Svarbu suvokti, kad demografiniai pokyčiai vyksta ne uždaroje sistemoje ir yra priklausomi nuo daugybės politinių, ekonominių, technologinių, vertybinių pokyčių visuomenėje, taigi ir sprendimai turėtų būti kompleksiniai. Todėl ir gimstamumo rodiklis vėl pasieks kartų kaitą užtikrinančią reikšmę ne tada, kai padidės motinystės išmokos ar bus uždrausti abortai, bet tada, kai galėsime derinti darbą ir šeimą, gauti tėvams ir vaikams būtinas socialines, švietimo ir sveikatos paslaugas, vaikus auginantys asmenys bus vertinami ir jausis laimingi.
Naujojo numerio viršelį ir keturias mokslines temas iliustravo jaunoji menininkė Simona Visockytė.
Įdomaus skaitymo!
Daugiau
Straipsniai
2023 | ruduo
Antikinė religija ir kosmologija: kodėl planetas vadiname graikiškais ir romėniškais vardais?
DAUGIAU2023 | ruduo
Dezinformacijos naratyvai Baltijos šalyse: nepasitikėjimas valstybe ir atskirų visuomenės grupių priešinimas
DAUGIAU2023 | ruduo
Pradėjus gydymą hormoniniais vaistais, gerėja translyčių asmenų psichologinė būklė
DAUGIAU2023 | ruduo
Andrej Suchomlinov: „Kol būsime gyvi, nebus geresnio mokymosi metodo nei donoro kūnas“
DAUGIAU2023 | ruduo
Ar įmanoma užtikrinti moterų poreikius į vyrus orientuotoje bausmių vykdymo sistemoje?
DAUGIAU2023 | ruduo
Lietuvoje įsiskolinęs kas dešimtas gyventojas – kada skola yra problema, kada ne?
DAUGIAU2023 | pavasaris
Kodėl mes priimame ne visada racionalius finansinius sprendimus ir kaip to išvengti?
DAUGIAU2023 | pavasaris
Dirbtinio intelekto panaudojimas sprendžiant su klimato kaitos poveikiu sveikatai susijusias problemas
DAUGIAU2023 | pavasaris
Kremlius propagandai kurti ir skleisti išleidžia 1,5 milijardo dolerių per metus
DAUGIAU2023 | pavasaris
Pokyčiai vaiko priežiūros srityje: kokią įtaką jie turės karjeros ir šeimos derinimui?
DAUGIAU2023 | pavasaris
Finansinio prisotinimo teorija – nauja galimybė sprendžiant ekonominių krizių problemas
DAUGIAU2023 | pavasaris
Vidutinių pajamų spąstai ir Baltijos šalys: įstrigs, prašoks, o gal jau prašoko?
DAUGIAU2023 | pavasaris
Programišių diskusijų forumuose įsitraukiama net į globalius geopolitinius procesus
DAUGIAU2022 | ruduo
Ateities vizija: po 30 metų dirbsime perpus mažiau, socialinės teisės bus tokios pat svarbios kaip ir pilietinės
DAUGIAU2022 | ruduo
Kiek potencialių gyvenimo metų praranda Lietuvos gyventojai dėl psichikos sveikatos?
DAUGIAU2022 | ruduo
Septyni iš dešimties Lietuvos paauglių yra susidūrę su smurtu – daugiausia psichologiniu
DAUGIAU2022 | ruduo
Holodomoras: kaip Stalinas marino badu Ukrainą, o Putinas stengiasi tai pakartoti
DAUGIAU2022 | ruduo
rMiškai palaiko mūsų pasaulio pusiausvyrą. Vykstant planetos fotosintezei jie iš atmosferos paima anglies dioksidą ir...Miškingumo didinimas Lietuvoje: kas trukdo pasiekti užsibrėžtą tikslą?
DAUGIAU2022 | ruduo
Neuromarketingo tyrimai leidžia pažvelgti į vartotojų pasąmoningai priimamus sprendimus
DAUGIAU2022 | pavasaris
Pažangūs netiesinės mikroskopijos vaizdinimo metodai – biomedicininei ir vėžio diagnostikai
DAUGIAU2022 | pavasaris
Pasitelkus dirbtinį intelektą kuriami nauji baltymai gali padėti suvaldyti pandemijas ir klimato kaitą
DAUGIAU2022 | pavasaris
Alergeninės žiedadulkės: sukurti novatoriškų tyrimų metodai ir unikalios žiedadulkių bibliotekos
DAUGIAU2022 | pavasaris
Makrofagai – ypatingi organizmo gynėjai: kaip juos įdarbinti gydant sudėtingas ligas?
DAUGIAU2022 | pavasaris
Vilija Navickaitė: Baltarusijos žmones žeidžia kalbos apie nepavykusią revoliuciją
DAUGIAU2022 | pavasaris
Kodėl po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo moterys iš darbo rinkos veržėsi į namus?
DAUGIAU2021 | ruduo
Smurto kaina: nepataisoma žala žmonių sveikatai ir trilijoninės išlaidos valstybėms
DAUGIAU2021 | pavasaris
Sovietinė viešojo maitinimo dvasia dar gyva ir šiandieniniuose lietuvių valgymo įpročiuose
DAUGIAU2021 | pavasaris
Gyvybės paieškos kosmose: po 20 metų galbūt gyvensime daug pilnesnėje Visatoje
DAUGIAU2021 | pavasaris
Lietuvių požiūris į skiepus: tiki svarba, bet abejoja saugumu ir veiksmingumu
DAUGIAU2021 | pavasaris
Kinetiniai turto mainų modeliai padeda geriau suprasti socialinės nelygybės priežastis
DAUGIAU2021 | pavasaris
Lazerinio mikroapdirbimo technologijos: nuo kuro purkštukų iki stiklinių mikrolaboratorijų
DAUGIAU2021 | pavasaris
Kokią vertę kuria vaikai: ko netenkama juos auginant, kas prarandama jų neturint?
DAUGIAU2021 | pavasaris
Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojų genomo tyrimai paneigė populiarų mitą
DAUGIAU2021 | pavasaris
„Genų žirklės“ COVID-19 diagnostikoje: naujosios kartos testai rezultatą pateiks per pusvalandį
DAUGIAU2020 | ruduo
„Protingas“ dirbtinis intelektas: įveikęs Turingo testą, turi apsilankyti ir Kinų kambaryje
DAUGIAU2020 | ruduo
Vilniaus universiteto fizikai tobulina jutiklius skraidančiai NASA observatorijai SOFIA
DAUGIAU2020 | ruduo
Kol robotai dirbs pagalbinius darbus, žmonės kurs aukštos pridėtinės vertės produktus
DAUGIAU2020 | ruduo
A. Širvinskas: Net pagydžius 100 proc. pacientų po insulto – visiškai pasveiktų tik pusė
DAUGIAU2020 | ruduo
Naujas spektroskopijos metodas – vėžio diagnostikai ir beskausmiams medicininiams tyrimams
DAUGIAU2020 | ruduo
Sapnuose kaip žaidimuose – simuliuojame realybę ir išbandome socialinių grėsmių scenarijus
DAUGIAU2020 | ruduo
Prekyba žmonėmis: dominuoja seksualinis išnaudojimas, daugės priverstinių santuokų
DAUGIAU