Staurila Henrikas

Staurila Henrikas (1928–?) gimė Kurklių miestelyje, Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje, Leono Staurilos ir Valerijos Bohdzievičiūtės šeimoje. 1942 m. įstojo į Anykščių gimnaziją ir 1944 m. ją baigė. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1946 m. lapkričio 4 d. buvo tuometinio rektoriaus Zigmo Žemaičio pažymėtas kaip pavyzdingas studentas. Čia studijavo iki 1948 m. sausio 19 d., kai buvo sulaikytas ir nuteistas dešimčiai metų privalomųjų darbų lageryje. Nuteisimo priežastis – antisovietinė veikla ir didelio kiekio antisovietinių lapelių išplatinimas 1948 m. naktį iš sausio 16 į 17 d. Kartu su juo dėl šių veiklų nuteista 14 asmenų. 1956 m. liepą grįžęs iš įkalinimo, kreipėsi į Vilniaus universiteto vadovybę išduoti jam išklausytų ir išlaikytų dalykų išrašą, kadangi studijų knygelė iš jo buvo atimta. Universiteto rektorius atsakyme pažymėjo, kad yra H. Staurilos stojimo dokumentai, o jokių dokumentų, liudijančių studijavimą, nerasta. 1957 m. Henrikas kreipėsi į Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos vyriausiąjį archyvarą ieškodamas savo studijavimo įrodymo, tačiau sausio 17 d. gavo atsakymą, kad „Henrikas Staurila, s[ūnus] Leono 1944 m. buvo priimtas į Universitetą, Teisės mokslų fakultetą. Kitokių žinių apie Staurilos mokimąsi asmens byloje nėra.“ Po kelių savaičių, sausio 25 d., Henrikas gavo patikslinimą iš universiteto, kad esama dokumentų, liudijančių tik jo studijavimą Teisės fakultete 1944–1946 m.

Atminties diplomas suteiktas 2022 m.

Dokumentai