Vytautas Stanikūnas (1924-2022) gimė Venslaviškių kaime, Panevėžio apskrityje, Juozo Stanikūno ir Aleksandros Narkevičiūtės-Stanikūnienės šeimoje. 1935 m. baigė pradžios mokyklą Pajuostėje. Penktąjį ir šeštąjį skyrius mokėsi Panevėžio pradžios mokykloje. 1937 m. įstojo į Panevėžio vyrų gimnaziją, ją baigdamas 1944 m. kartu su atestatu gavo ir pradinių klasių pedagogo vardą. 1944 m. paskirtas dirbti Pajuostės pradžios mokykloje mokytoju, 1945 m. mokytojavo Krekenavos progimnazijoje, o po metų – Rozalimo progimnazijoje. 1946 m. pateikė prašymą ir buvo priimtas studijuoti Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete Lietuvos meno istorijos specialybę. 1949 m. Vilniaus universitetą pasiekė nauja charakteristika apie studentą Vytautą ir jo tėvus, kurie buvo apibūdinti kaip „smarkiai nusiteikę prieš socialistinę santvarką“ (jie buvo ištremti). Bebaigiąs keturis kursus, Vytautas Stanikūnas buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto. 1957 m. jis kreipėsi į universitetą prašydamas išduoti pažymą apie jo studijas ir išlaikytus egzaminus.
1953–1956 m. Vytautas Stanikūnas studijavo Vilniaus pedagoginiame institute neakivaizdiniu būdu. Kelis dešimtmečius dirbo Lietuvos liaudies buities muziejuje (1966–2006) ir buvo pirmasis šio muziejaus direktorius (1966–1989). 1986 m. jam suteiktas nusipelniusio kultūros darbuotojo vardas. Vytautas Stanikūnas apdovanotas Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo medaliu, yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius (1996). Knygos „Lietuvos kaimo trobesiai“ (2016) ir kitų publikacijų autorius.
Atminties diplomas suteiktas 2021 m.